Apie tyrimą laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Vyriausybės strateginės analizės centro atstovai Viktoras Urbis ir Dovilė Gaižauskienė.
Tyrimo atradimas – didžiulis potencialas mokyklose
V. Urbis teigia, kad atliekant tyrimą, koncentruotasi į jaunimą – 14–19 metų amžiaus tikslinę grupę, o tyrimo pavadinimas – „Jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas“.
„Tyrimo metu žiūrėjome į jaunimui teikiamas paslaugas psichikos sveikatos srityje ir vertinome, kokie pagrindiniai trukdžiai kartais neleidžia pasinaudoti esamomis paslaugomis, – paaiškina Vyriausybės strateginės analizės centro atstovas, – kartu galvojome apie galimas kryptis, kaip būtų galima pagerinti situaciją, kaip įveikti tuos barjerus, trukdžius, kurie riboja naudojimąsi paslaugomis, kurių, kaip pastebėjome, visgi yra“.
D. Gaižauskienė akcentuoja, kad praėjusiais metais žiūrėta į visą ekosistemą, o šiemet koncentruotasi į konkrečiai mokyklose esančias veiklas, prevencines programas, psichologų darbą – ką dar būtų galima identifikuoti, kaip moksleivių psichikos sveikatos gerinimą arba žinių apie psichikos sveikatą teikimą jiems.
„Ką mes atradome? Atradome didžiulį potencialą, kad mokykla yra tinkama vieta toms veikloms vykdyti“, – pabrėžia ji.
Tyrėjai išskyrė šešias pagrindines moksleivių poreikių grupes
Dirbdami su moksleiviais, mokytojais ir kitais bendruomenės nariais, tyrėjai išskyrė šešias pagrindines moksleivių poreikių grupes. Pirmasis iš jų – socialinio kontakto poreikis. Pasak V. Urbio, tai nereiškia, kad jaunuoliams apskritai trūksta didesnės socializacijos ar neatliepiamas socializacijos poreikis. Anot jo, jaunimas norėtų didesnio lygiavertiškumo su mokytoju, kuris yra mokyklos epicentre.
„Jaunuolis mokytoją mato ne tik kaip švietimo paslaugas teikiantįjį, bet kartu ir kaip savo socialinio rato narį. Kartais mokytojas galbūt yra labiau įsitraukęs, labiau nori bendrauti, bet iš esmės jam svarbiausia ugdyti mokinį. Čia matome lygiavertiškumo poreikį – glaudesnio bendravimo su mokytoju ir kartu palaikymo iš jo, – paaiškina V. Urbis, – nes dabar, kalbėdami apie socialinio kontakto poreikį, matome, kad moksleiviai iš pradžių apie psichikos sveikatą kalbasi su savo bendraamžiais, artimaisiais ir tik paskui su psichologais, kaip jie patys sako, su tais oficialiaisiais psichikos sveikatos paslaugų tiekėjais, ir ne visais atvejais su mokytojais“.
Kitas poreikis, anot Vyriausybės strateginės analizės centro atstovo, yra empatijos poreikis – savo emocijų geresnio suvokimo ir apskritai reflektavimo poreikis.
„Galime įsivaizduoti jaunuolio gyvenimą, jį veikia visokie akademiniai sunkumai, rezultatai, galbūt kažkokios problemos šeimoje, gal romantinė meilė mokykloje, na – visas gyvenimas verda, – įžvalgomis dalijasi jis, – ir iš tikrųjų kartais susikoncentruoti, sutelkti savo dėmesį, suprasti savo emociją, ką reiškia tas išgyvenimas, nėra lengva. Na, ir nebebūna tų akimirkų, kad kažkas sustabdytų tą jaunuolį ir paskatintų apmąstyti savo dieną, savo išgyvenimus“.
Kitas poreikis – komforto. V. Urbis tvirtina, kad tai nereiškia tingumo. Anot, jo, čia kalbama apie kitus poreikius – anonimiškumo, konfidencialumo, taip pat apie saugios, patogios aplinkos poreikį.
Anot Vyriausybės strateginės analizės centro atstovų, labai svarbus yra ir virtualios erdvės bei skaitmeninių įrankių panaudojimo poreikis.
„Visgi jaunuoliai nemažai laiko praleidžia virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose, tai natūralu, kad psichikos sveikatos paslaugos turėtų būti arčiau jų gyvenimo, neturėtų būti daroma kažkokia priešprieša tarp šių sričių, nes jos neišvengiamai susijusios“.
Kitas reikšmingas poreikis, anot V. Urbio, – gebėti pagalbą suteikti sau ir kitam, suprasti, kaip ją suteikti.
„Galime sakyti, kad neabejotinai trūksta specialistų, bet turime pagalvoti ir apie tai, kad nežinia, ar būtų įmanoma užtikrinti tokį specialistų skaičių Lietuvoje bent artimiausiu metu, kad būtų patenkinti visi poreikiai, kad būtų išgirsti visi jaunuoliai, – įžvalgomis dalijasi jis, – visgi turime galvoti apie galimybę įgalinti ir pačius jaunuolius, be to, jie ir patys to norėtų“.
V. Urbis taip pat teigia, kad mato mokyklose aktyvias savivaldos grupes, mokinių savivaldą, tačiau pabrėžia, kad kalba ir į apie tuos jaunuolius, kurie kartais lieka aktyvių ir entuziastingų moksleivių fone, anot jo, reikėtų ugdyti ir jų gebėjimus.
„Iš pradžių identifikuoti savo jausenas, būseną ir galbūt tada suteikti tas žinias, kad jaunuolis žinotų kelią – ką tuomet daryti, kur eiti, kur kreiptis, kai identifikuoja, kad galbūt negerai jaučiasi, galų gale, kaip padėti draugui, kuris galbūt išgyvena tuos pačius jausmus, patiria tas pačias problemas“, – paaiškina jis.
Du veiksniai itin svarbūs
D. Gaižauskienė įsitikinusi, kad sprendimų yra, tačiau viskas plaukia tiesiogiai iš prieš tai įvardytų poreikių – atliepiant juos, galima pakeisti situaciją gerokai į teigiamą pusę.
„Mokykla yra tokia erdvė, kurioje vyksta daugybė dalykų. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad ten vyksta ugdymo procesas ir mokytojai daugiausia prisiima atsakomybę už jį, todėl kitiems dalykams, kurie yra svarbūs jaunimui, galbūt tiesiog nelieka laiko, taip pat yra ir su specialistų darbu. – Akcentuoja ji ir paaiškina. – Neretai specialistų paslaugos yra teikiamos per pertraukas, tuomet, kai nevyksta pamokos, bet tai ne visuomet yra tai, ko nori jaunimas. Tie trukdžiai atsiranda tuomet, kai jaunimas nori vieno, o sistemoje vyksta kiti procesai, kurie yra tokie pat svarbūs, bet galbūt ne tokie, kokių tuo metu nori jaunuolis“.
Kaip vieną iš spragų šioje srityje Vyriausybės strateginės analizės centro darbuotoja įvardija ir kreipimosi psichologinės pagalbos stigmatizavimą. Anot jos, vis dar manoma, kad tai gali sukelti kažkokių iššūkių ateityje. Ji tvirtina, kad vienas iš trukdžių yra ir mokytojų, auklėtojų, kitų bendruomenės narių požiūris, jie taip pat stigmatizuoja šią temą, mano, kad tai galbūt nėra taip svarbu.
„Stigmos mažinimas ir žinių suteikimas žmonėms, kad jie patys galėtų ieškoti informacijos, yra du labai svarbūs veiksniai, dėl kurių situacija galėtų keistis“, – įsitikinusi laidos pašnekovė.
Kaip konkrečiai galima prisidėti prie situacijos keitimo?
D. Gaižauskienė džiaugiasi, kad mokyklose yra potencialo, veiklų, kurias, anot jos, galbūt tiktai reikėtų tikslingiau nukreipti, atkreipiant dėmesį į prieš tai įvardytus jaunimo poreikius – tai reiškia, suvesti tą sistemą, poreikius ir tai, ką duodame, kaip atsakome.
Ji pateikia ir galimus įvarytų iššūkių sprendimo būdus. Visų pirma, tai – dėmesio atkreipimas į alternatyvių – fizinių ar virtualių – erdvių kūrimą.
„Tai galėtų būti saugios erdvės, kur žmonės apskritai gali kalbėti, būti, išjausti būtent tuos dalykus ir juos identifikuoti, suprasti, spręsti. Svarbu mokykloje kurti tas erdves, kurios yra alternatyvios esamiems procesams, esamai situacijai, – paaiškina Vyriausybės strateginės analizės centro atstovė.
Anot jos, taip pat ypač svarbu dėmesį atkreipti ir į pačius formatus, kaip tai vyksta. „Būtent jaunimas tikisi tiek neformalaus santykio, tiek labiau „įžaidybintų“ situacijų, kai jie gali patirti jas, išgyventi ir galbūt tada vietoje reflektuoti, spręsti“, – teigia ji.
Ir trečias labai svarbus aspektas, pasak D. Gaižauskienės, – tarpusavio santykių svarbos akcentavimas, santykių stiprinimas. Santykių, kaip teigia ji, tarp įvairiausių grupių – tiek tarp pačių jaunuolių, tiek tarp mokytojų ir jaunimo, tiek tarp pačių mokytojų, moksleivių tėvų, tiek tarp visos visuomenės narių.
Vyriausybės strateginės analizės centro atstovė įvardija, kokių konkrečių veiksmų būtų galima imtis šioje srityje: „Mes siūlome mokykloms įsteigti tokias mobilias emocijų laboratorijas, kurios važinėtų ypač į tokius regionus, kuriuose tokių paslaugų stinga. Taip pat mes mąstome apie virtualaus savistabos įrankio įdiegimą, kuriuo galėtų naudotis tiek jaunuoliai, tiek pedagogai, tėvai, specialistai ir ten sudėti tą turinį, kurio reikia“.
Susitarimas dėl psichikos sveikatos gerinimo Lietuvoje
V. Urbis teigia, kad projektas ir tyrimas buvo įgyvendintas dirbant su trimis ministerijomis – Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, taip pat tarptautiniais partneriais – pasaulio banko biurokratijos labaratorija, kuri, anot Vyriausybės strateginės analizės centro atstovo, dar ir dabar atlieka sisteminį tyrimą ir tik vėliau pateiks jo rezultatus. Taip pat buvo dirbama su mokyklomis, su nevyriausybinėmis organizacijomis, specialistais.
„Gruodžio 3 d. minėtos trys ministerijos, prie kurių prisijungė ir Kultūros ministerija bei platus nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų, verslų tinklas, pasirašė susitarimą-memorandumą dėl visų amžiaus grupių psichikos sveikatos gerinimo Lietuvoje, – teigia V. Urbys, – šiuo atveju mes kalbame apie jaunimą, bet labai svarbu kalbėti ir apie vaikus, suaugusiuosius, tiek dirbančiuosius, tiek senjorus. Bus įkurta taryba, kuri viena vertus bus prižiūrinti, kita vertus – skatinanti psichikos sveikatos raštingumo didinimą ir kartu psichikos sveikatos gerinimą Lietuvoje“.
