Tyrimas: 60 proc. gyventojų pykstasi namuose, specialistai ragina gilintis ir į priežastis, ir į aplinkybes

 Renata Dantė
Renata Dantė
© Organizatorių nuotr.

Beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jų namuose būna pykčių ir nesutarimų. Tą rodo IKEA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis teigia, kad nesutarimai namuose yra normalus dalykas, tačiau svarbiausia, kad jie netaptų kasdienybe arba neperaugtų į smurtą. Anot Jakučionio, paprasti nesutarimai kelia nemalonias emocijas, tačiau jei atsiranda pavojus arba nesaugumo jausmas – tai yra rimtas signalas, į kurį nereikėtų numoti ranka.

Kaip sako IKEA atstovė Renata Dantė, tyrimas apie gyvenimą namuose, darytas siekiant geriau suvokti situaciją Lietuvos gyventojų asmeninėje erdvėje ir didinti žinomumą apie iššūkius, su kuriais susiduria dalis žmonių.

„Statistika rodo, jog kas antras esame girdėję ir žinome apie smurto atvejus savo aplinkoje. Tikriausiai esame pastebėję ir pakeltus kaimynų balsus ar galimo fizinio ir psichologinio smurto požymių artimame rate. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriant emocinei sveikatai, siekiame atsigręžti ir į saugumo namuose, smurto prevencijos artimoje aplinkoje klausimus“, pasakoja IKEA Korporatyvinių paslaugų vadovė Baltijos šalims R. Dantė.

Jaučiatės nesaugiai? Tai jau nebe paprastas konfliktas

Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai žmonės pykstasi dėl kasdienių buities bei namų ūkio valdymo klausimų. Tokią priežastį nurodo kas penktas apklaustasis. Moterys tai pažymi dažniau nei vyrai, o tokie kivirčai labiausiai būdingi 30-39 metų amžiaus grupei. Joje dėl buities pykstasi trečdalis apklaustų gyventojų.

Kitos nesutarimų namuose priežastys yra santykių su artimaisiais problemos, nesaugumo ir neaiškios ateities jausmai, psichologinės ir fizinės gerovės trūkumas, sveikatos iššūkiai ir kt. Psichoterapeutas D. Jakučionis sako, kad svarbu neužspausti savo jausmų ir išsakyti juos, kai tik kyla kažkokių nesutarimų, tačiau tai reikia daryti pagarbiai.

„Jeigu po konflikto su artimuoju pasijutote nesaugiai, vadinasi, tai jau nebuvo paprastas nesutarimas. Fizinį smurtą atpažinti lengva, tačiau emocinį – gerokai sunkiau. Naudojimasis savo galia, fizine, finansine ar psichologine, įvairūs grasinimai peržengia konflikto ribas ir tai jau yra psichologinis smurtas. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis sunku suprasti savo jausmus, kartais norisi ieškoti pateisinimų partneriui, todėl nevenkite apie tai pasikalbėti su draugais arba paskambinkite į anoniminę pagalbos liniją, kad galėtumėte aiškiau suvokti situaciją”, – sako D. Jakučionis.

Anot jo, ypač reikėtų nedelsti, jei pavojingos situacijos kartojasi, nes ilgiau prabuvus smurtinėje aplinkoje, sprendimus priimti paprastai būna itin sunku.

Verta pažymėti, kad 40 proc. apklaustųjų teigia namuose konfliktų nepatiriantys visai. Vis dėlto, situacija gali gana stipriai kisti priklausomai nuo lyties, amžiaus ar gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, daugiau vyrų (44 proc.) nei moterų (35 proc.) mano nesipykstantys, o Šiauliuose be barnių gyvena vos 20 proc. apklaustųjų.

Prisijungia žinomi žmonės

Ši Lietuvos gyventojų apklausa yra kelerius metus vykstančios IKEA socialinės atsakomybės kampanijos „Pastebėk smurtą“ dalis. Programos metu apie smurtą artimoje aplinkoje yra šviečiama visuomenė bei įmonės darbuotojai, gerinamos apgyvendinimo sąlygos šeimos krizių centruose, o šiemet prie kampanijos prisijungia ir mados dizaineris Robertas Kalinkinas.

 Robertas Kalinkinas
Robertas Kalinkinas
© Organizatorių nuotr.


„Smurto artimoje aplinkoje ir visuomenėje šaknys yra gilios, tačiau į sveikesnį, palankesnį psichologinį klimatą namuose galime nueiti tik pradėdami atviriau kalbėti apie skaudulius. Žinomų žmonių, nuomonės lyderių įsijungimas į šią temą, tikime, padrąsins viešas diskusijas“, teigia R. Dantė.

Žmonės, kuriems reikėtų pagalbos sunkiose situacijose, raginami kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą tel. nr. 8 700 55516 arba interneto adresu www.specializuotospagalboscentras.lt