Vis dažniau apsipirkdami galime matyti, o galbūt ir įsigyti produktus, su kuriais siejami tokie terminai kaip ekologiški, organiški ar natūralūs. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visi trys žodžiai – sinonimai, tačiau šie apibūdinimai turi savų ypatumų, kuriuos svarbu žinoti apsiperkant. Prekių ženklinimo apžvalgą atlikusio prekybos tinklo „Rimi“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas atkreipia dėmesį, kur ieškoti tvariai pagamintų prekių ir kaip jos turėtų būti pažymėtos.

Kokių ženklų ieškoti perkant tekstilę?

„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas siūlo atkreipti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų reiškia ekologiškas produktas – tokiais produktais skatinama aplinkosauga, palaikoma biologinė įvairovė ir didinamas vartotojų pasitikėjimas. Ekspertas pastebi, jog galima rasti daugybę produktų etikečių, kuriose aprašomas produkto ekologiškumas, tačiau tai nepalengvina pirkėjo apsipirkimo, nes kiekvienam iš šių ženklų keliami skirtingi reikalavimai, kurie pirkėjui nėra lengvai suprantami.

„Tekstilės gaminiai, pavyzdžiui, kojinės ar rankšluosčiai, dažniausiai gaminami iš medvilnės arba poliesterio. Kalbant apie pastarąjį, galima aiškiai pasakyti, kad tai yra plastikas, gaminamas iš naftos. Jau daug žinome apie naftos žalą, tačiau kitas aspektas – plastikiniai mikropluoštai, kurie skalbiant tokius tekstilės gaminius patenka į vandenį, o vėliau nukeliauja iki Baltijos jūros. Todėl rekomenduojama rinktis gaminius su natūralia tekstile, pavyzdžiui, medvilne ar lioceliu, nes jie turi galimybę suirti gamtoje“, – teigia L. Aleliūnas.

Pasak tvarumo vadovo, didelė medvilnės paklausa taip pat palieka pėdsaką Žemėje, nes ji paprastai auginama regionuose, kuriuose trūksta gėlo vandens: „Išeitis būtų ieškoti gaminių, kurie turi ekologinį ženklą, susijusį su medvilne, pavyzdžiui, pasaulinis ekologiškos tekstilės standartas „GOTS“, „OEKO-TEX“ arba „Better Cotton Initiave“ (BCI). Šie prekių ženklai tikrai neišsprendžia visų problemų, tačiau galite būti tikri, kad gamintojai daro kur kas daugiau nei tie, kurie neturi jokių tvarios medvilnės gamybos ženklų.“

Maisto produktų ženklinimas – kitoks

Pasak L. Aleliūno, skirtingiems maisto produktams taikomos skirtingos ekologiškumo taisyklės. Pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktų atveju gyvūnų pašarai taip pat turi būti 100% ekologiški: „Gauti ekologiško produkto sertifikatą maisto gamintojams gana sudėtinga, ypač tiems, kurie gamina įvairius produktus: pieno, mėsos, konditerijos gaminius ir pan. Sertifikavimo procesas yra brangus, todėl nenustebkite, jei gaminys atrodo akivaizdžiai natūralus ir vietinis, tačiau sertifikato neturi. Šis ženklinimas neabejotinai yra svarbus produkto tvarumo įrodymas ir rinkdamiesi jį niekada nesuklysite.“

Specialistas atkreipia dėmesį, jog kaina yra vienas iš svarbiausių kriterijų pirkėjui, tačiau tvaresni produktai nebūtinai yra brangesni. Sertifikuota tekstilė, kava ar šokoladas kainuos tiek pat, kiek ir nesertifikuoti. Vis dėlto, anot L. Aleliūno, dauguma tvariai užaugintų maisto produktų bus brangesni, tačiau tai yra skaidrumo, aplinkos apsaugos bei socialinio saugumo kaina.

„Reikėtų išskirti „UTZ“ ir „Rainforest Alliance“ ženklus. Tai ypač svarbūs kakavos, kavos, bananų, arbatos, šokolado ir kitų produktų, kurių pagrindinės sudedamosios dalys auginamos neturtingose arba besivystančiose šalyse, ženklinimai. Jie užtikrina socialinių reikalavimų laikymąsi – orias darbuotojų sąlygas ir teisingą darbo užmokestį – bei aplinkos išsaugojimą. Todėl rinkdamiesi šio prekės ženklo gaminį, tiesiogiai paremsite visą tiekimo grandinę ir, svarbiausia, žmones, kurie užaugino jūsų produkciją. Šiai dienai „Rimi“ prekybos tinkle Lietuvoje turime 766 sertifikuotus ekologiškus produktus ir 87 prekes, turinčias „Fairtrade“, „UTZ“ arba „Rainforest Alliance“ sertifikatus.“

Ką svarbu pastebėti etiketėse?

„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas taip pat atkreipia dėmesį į ant pakuočių esantį žodį „Naturalus“. Taip ženklinamas natūralus, neperdirbtas produktas ar daiktas: „Deja, jis vartojamas ant pakuočių ir dėmesiui patraukti, todėl pirkėjai dažnai klaidinami. Pavyzdžiui, ar kojinė gali būti natūrali? Net jei tai 100 proc. medvilnė, raudoni medvilnės siūlai gamtoje neauga, tad jie bus techniškai pagaminti ir nudažyta cheminiais dažais.“

Pasak eksperto, ir sąvoka „Zero Waste“ nėra reglamentuota, todėl ji vartojama taip, kaip kiekvienas supranta. „Iš esmės, jei gaminio pakuotė yra įprasta, niekuo nesiskiria nuo panašių gaminių, jos negalima perdirbti ar pakartotinai panaudoti, pakuotė yra perteklinė – tai negali būti „Zero Waste“ gaminys“, – pažymi L. Aleliūnas.

Taip pat ir su žodžiu „sveikas“, „sveikuoliškas“ ir panašiai skambančiais. „Tai taip pat sąlyginis žodis, kuris nėra griežtai reglamentuotas, už kurio naudojimą atsakingi patys gamintojai. Tačiau kai šiuo žodžiu ženklinami sausainiai, kurių 100 g produkto yra 37 g cukraus, tai jau yra melas. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog ekologiškas produktas ne visada bus supakuotas į tvarią pakuotę, nes perdirbamos ir tvarios pakuotės naudojimas yra principingas gamintojo įsipareigojimas perdirbta pakuotė yra principingesnis gamintojo įsipareigojimas“, – teigia L. Aleliūnas.

„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas išskiria ir itin populiarų prekės ženklą „VEGAN“. Jis skirtas veganiškiems ir vegetariškiems produktams atskirti. „Tai paprastas ir patikimas ženklas, kuris palengvina apsipirkimą. Produktų sudėtyje neturi būti gyvūninės kilmės produktų ir gaminiai negali būti testuojami su gyvūnais.“