„Būdas taupyti nesiimant jokių papildomų ypatingų priemonių buvo itin veiksmingas praėjusiais metais, kai sparčiai kilusi infliacija daugeliui gyventojų galėjo kliudyti nuolat atsidėti lėšų taupyti. Bankuose laikomų indėlių sumoms augant mažiau ir taupymo normai traukiantis, šiuolaikinės skaitmeninės priemonės daugeliui gyventojų padėjo išsaugoti taupymo įpročius ir siekti užsibrėžtų finansinių tikslų net ir tuo metu, kai taupyti tapo gerokai sudėtingiau negu iki šiol“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Naudojantis SEB banko skaitmeninės taupyklės paslauga, kiekvienos dienos pabaigoje kliento atsiskaitymų debeto kortele sumos apvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus, o skirtumas automatiškai pervedamas į kaupiamojo indėlio sąskaitą. Tad, nesiimdami jokių kitų priemonių ir nekeisdami vartojimo įpročių, gyventojai per metus sutaupo gana dideles sumas.
Kitas SEB banko mobiliosios programėlės vartotojams prieinamas būdas naudotis elektronine taupykle – tai galimybė patiems nusistatyti taupyti skiriamos pinigų sumos dydį, kuri programėle periodiškai pervedama į taupymo sąskaitą. Šiuo būdu kaupdami pinigus SEB banko klientai pernai savo santaupas vidutiniškai padidino iki 1 455 eurų – 22 proc. daugiau negu 2021 metais.
Rekomenduoja kelti tikslus
„Vienas iš svarbiausių sėkmingo taupymo principų yra aiškiai suvokti, kam tai daroma – kelionei, naujam telefonui ar didesniam tikslui, pavyzdžiui, automobiliui, studijoms, būsto remontui ar pradinei būsto paskolos įmokai. Turint aiškų tikslą taupymas tampa ne tik patrauklesnis, bet ir leidžia veiksmingiau taupyti, žinant, kam, per kiek laiko ir kokią sumą norima sukaupti“, – pabrėžia E. Dovbyšienė.
Pasak jos, tie banko klientai, kurie buvo apsibrėžę konkrečius taupymo mobiliojoje programėlėje tikslus, pernai dažniausiai taupė atostogoms, transporto priemonei ir būstui. Rečiau tokiu būdu buvo taupoma studijoms ir vestuvėms, o rečiausiai – pensijai.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė primena, kad norint veiksmingai taupyti svarbūs ne tik tikslai, bet ir nuoseklumas. Jam puoselėti rekomenduojama prisiminti asmeninių finansų valdymo taisyklę 50-30-20. Laikydamasis šios taisyklės, gyventojas 50 proc. gaunamų pajamų turėtų skirti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas. Dar 30 proc. turėtų atitekti kintančioms malonioms išlaidoms: laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams. Likusi dalis – 20 proc. – turėtų būti skirta investuoti ir taupyti.
Taupymas lėtėjo
Palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, praėjusių metų lapkričio pabaigoje namų ūkių indėliai buvo 3,4 proc. didesni, o palyginti su ankstesniais metais, indėlių augimo tempas gerokai sulėtėjo: iki prasidedant pandemijai gyventojų indėliai didėjo maždaug 9 proc. kasmet, o 2020 metais bankuose sukauptų lėšų suma šoktelėjo penktadaliu (20 proc.), 2021 metais – dar 14 procentų.
Kadangi būtiniausių prekių kainos kopė aukštyn gerokai sparčiau negu gyventojų pajamos, visuomenei kur kas sunkiau sekėsi taupyti. Tokią padėtį rodo ir oficialieji taupymo normos rodikliai. Lietuvos namų ūkių santaupų ir pajamų santykis 2020 metais buvo net 12,4 proc., tačiau 2021 metais taupymo norma sumažėjo iki 5,8 proc., o pernai, prognozuojama, ji galėjo trauktis iki 4,2 proc. ar net dar iki mažesnės dalies.