Net 70 proc. verslų į tvarius sprendimus investuotų dėl gaunamos valstybės paramos ir tik 22 proc. – dėl noro sumažinti CO2 pėdsaką, rodo SEB banko atlikta Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų bei finansų vadovų apklausa.

Įmonės į tvarius sprendimus investuoja dėl valstybės paramos

„Apklausus įmonių vadovus ir finansų vadovus, paaiškėjo, kad net 7 iš 10 verslų Lietuvoje pokyčių imtųsi tik dėl valstybės skiriamų išmokų, kas ketvirtas – dėl konkurencinio pranašumo ir tik penktadalis – norėdami sumažinti savo veiklos paliekamą pėdsaką“, – pastebi SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Visgi verslo paliekamą CO2 pėdsaką matuoti praktikos dar nėra – šį rodiklį matuojantys nurodė 8 proc. vadovų. Ypač retai tai daroma mažose įmonėse – tik 4 proc. jų stebi savo veiklos padarinius, kai tuo metu tai atlieka kas penkta 10 mln. ir didesnę apyvartą kurianti įmonė. Lietuviai šiuo klausimu neišsiskiria – CO2 pėdsaką matuojantys nurodė 10 proc. latvių ir 7 proc. estų. Tyrimas rodo, kad beveik kas ketvirta Lietuvos įmonė išvis nemato poreikio tai daryti, 40 proc. norėtų tai daryti, bet neturi lėšų ir žinių ir tik 13 proc. Lietuvos įmonių matuoti savo veiklos poveikį gamtai planuoja pradėti per kitus dvejus metus.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažnai investicijas į tvarumą stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir neapibrėžtumas vertinant pokyčio naudą. Kitaip negu pajamų ir išlaidų ataskaitose, tiesioginės grąžos iš investuotų lėšų iškart galima ir nepamatyti, nes tai – ne sprintas, o ilga maratono distancija“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Jeigu reikėtų investuoti dabar, kas septinta įmonė investuotų į saulės jėgaines

Po poros metų šiuo klausimu turėtų įvykti svarbių pokyčių, nes Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymų paketą, kuriame siūloma išplėsti reikalavimus, kad prievolė teikti nefinansines tvarumo ataskaitas galiotų kur kas didesniam įmonių skaičiui. Pagal šį siūlymą Lietuvoje tvarumo ataskaitas teikiančių įmonių skaičius turėtų išaugti kelis kartus, vadinasi, kelis kartus padidėtų ir verslo aktyvumas. Tačiau stagnaciją išjudino ir pastarųjų mėnesių įvykiai: nors buvo manoma, kad įtemptos geopolitinės situacijos kontekste tvarumas pasitrauks į antrą planą, viskas įvyko atvirkščiai – energetinės nepriklausomybės poreikis tik padidėjo. Pasak SEB valdybos narės, tikėtina, kad, jeigu verslo apklausa vyktų dabar, rezultatai būtų truputį kitokie.

„Kai pavasarį apklausėme įmonių vadovus, net 68 proc. jų atsakė, kad šiuo metu norėtų investuoti į saulės jėgaines. Tai vienodai atrodė aktualu ir mažoms, ir didelėms įmonėms. Ekspertai skaičiuoja, kad saulės elektrinė energijos išlaidas per metus gali sumažinti iki 70 proc., o dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gali atsipirkti greičiau negu per dešimtmetį. Pastarieji įvykiai rodo, kad energetikos importo iš užsienio šalių priklausomybę reikia mažinti kuo skubiau, tad neabejoju, kad apklausą pakartojus dabar, šis procentas būtų gerokai didesnis. Beje, ir latviai, ir estai šiuo klausimu su mumis buvo vieningi, nes turbūt mums visiems investicija į tvarumą reiškia ir investiciją į šalies energetinį suverenumą“, – pabrėžia ji.

Kitos Lietuvos verslininkams aktualios sritys: 45 proc. norėtų investuoti į elektromobilius, 20 proc. – į elektrines jų įkrovimo stoteles, dar 21 proc. investuotų į šilumos siurblius.
Panašiai kaip lietuviai, apie investicijas į tvarumą galvoja ir mūsų kaimynai: dėl gaunamos iš valstybės paramos tvarius sprendimus diegtų 59 proc. latvių ir 44 proc. estų, o dėl realios kaitos – CO2 mažinimo – pokyčių imtųsi atitinkamai 14 proc. ir 19 proc. kaimynų. Konkurencingumo naudą investuojant į tvarius sprendimus įžvelgia 53 proc. latvių ir 62 proc. estų, o finansinę tvarumo tendencijos naudą – atitinkamai 40 proc. Latvijos ir 29 proc. Estijos verslininkų.

„Verslo vangumą diegiant tvarius sprendimus, galima paaiškinti tuo, kad įmonės prie naujų pokyčių dar nespėjo prisitaikyti. Tačiau verslo požiūrį ir aktyvumą gali gerokai pakoreguoti ką tik pristatytas Energetikos ministerijos paramos paketas perėjimui prie žaliosios energetikos, todėl sėkmingų pokyčio istorijų turėtų atsirasti daugiau“, – sako E. Dovbyšienė.

Paramos paketo rėmuose verslui iki 2030 m. skirta 234,1 mln. eurų, iš jų 170,1 mln. eurų įmones pasieks iki 2023 m. pabaigos. Verslai bus skatinami elektrą savo reikmėms gamintis ir kaupti patys, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą. Valstybės kofinansavimas bus skirtas ir privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai, investuojantiems į žaliojo vandenilio gamybą, biometano gamybos įrenginius bei biodegalų gamybą.