Tarp populiariausių Lietuvoje tvarių keliavimo būdų viršų ima kelionės pėsčiomis, dviračiu arba elektriniu paspirtuku – taip keliauti renkasi 43 proc. visų tvarius kasdienių kelionių būdus propaguojančių gyventojų. Antrą vietą eilėje užima kelionės viešuoju transportu (31 proc.). Kelionės elektromobiliu kol kas yra mažiausiai praktikuojamas tvarus keliavimo būdas – tokį renkasi 4 proc. visų tvariai keliaujančių gyventojų.
Aktyviausiai tvariomis transporto priemonėmis Lietuvoje naudojasi 18–24 metų jaunuoliai (80 proc.), taip pat 25–34 metų gyventojai (63 proc.). Vyresniame amžiuje (65–74 m.) keliauti tvariau reguliariai renkasi beveik 7 iš 10 senjorų, o mažiausiai tvariais keliavimo būdais naudojasi vidutinio amžiaus sulaukusi visuomenės dalis – viso labo kas antras.
SEB banko Tvarumo vadovo Audriaus Rutkausko teigimu, tokią statistiką galima sieti su skirtingų visuomenės grupių pajamomis. Jauname amžiuje, kada įprastai gaunamos mažos arba minimalios pajamos, labiau įprasta rinktis nemokamus arba pigiausius keliavimo būdus, kurie neretai savaime yra tvaresni.
„Prielaidą suponuoja keliavimo būdai, kuriuos dažniausiai pasirenka jaunimas. Prioritetą kelionėms pėsčiomis, dviračiu arba elektriniu paspirtuku teikia net 56 proc. tvarų transportą besirenkančių jaunuolių, beveik lygiai tiek – 55 proc. – įveikti atstumus renkasi viešuoju transportu“, – sako A. Rutkauskas.
Neabejoja tvarių pasirinkimų verte
Jaunuolių santykis su tvariu kasdieniu transportu taip pat siejamas ir su bendru jų požiūriu į klimato kaitą. Net 9 iš 10 jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojų sako asmeniškai pastebintys klimato pokyčius, ir beveik 7 iš 10-ies sako manantys, kad asmeniniai vieno žmogaus veiksmai gali padėti stabdyti šiltnamio efektą. Tai didžiausia šalyje tokio požiūrio besilaikanti visuomenės grupė pagal amžių. Bendrai šio požiūrio laikosi 52 proc. šalies gyventojų.
Pasak A. Rutkausko, siekiant stabdyti klimato kaitą, svarbu suvokti, kokį poveikį kasdieniai visuomenės veiksmai ir įpročiai daro planetai. Įvertinti asmeninių įpročių įtaką padeda nemokama mobilioji programėlė „ManoPėdsakas | SEB“ (angl. MyFootprint | SEB), kuria naudojantis galima apytiksliai apskaičiuoti asmeninį gyventojo anglies pėdsaką remiantis pasauliniais, nacionaliniais ir regioniniais klimato duomenimis, gaunamais iš patikimų viešųjų ir privačių šaltinių. Anglies dioksido pėdsakas matuojamas naudojant CO2e – anglies dioksido ekvivalentą, kuris apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
SEB sukūrė šią priemonę kartu su „Deedster“ – Švedijos bendrove, kuriančia priemones ir techninius sprendimus, padedančius kasdieniais veiksmais pereiti prie tvaraus gyvenimo būdo.
Apie apklausą
SEB banko užsakymu „Norstat“ apklausa atlikta nuo 2021 metų spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos. Baltijos šalyse buvo apklausta iš viso 3 000 respondentų, kurių amžius 18–74 metai. Iš jų 1 000 apklausta Lietuvoje.