Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika.

Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų

„Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą. Jis ypač jaučiamas pirminėje rinkoje, kur buvo fiksuojamas mažesnis sudarytų preliminarių sutarčių skaičius, palyginti su ankstesniais mėnesiais. Būsto kainų augimas šiemet perkopė 20 proc., panašiai augo ir SEB banko naujų suteiktų būsto paskolų suma. Kainų augimą lėmė keli veiksniai, svarbiausi iš jų – vis dar ribota naujo būsto pasiūla, infliacija ir išaugusios statybos sąnaudos, kurios ypač padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Pasak jos, tokias tendencijas atitinka ir SEB banko statistika. Nors pirmą šių metų pusmetį SEB banko klientai būstų įsigijo kiek mažiau negu pernai tuo pat metu ir sandorių skaičius buvo 4,5 proc. mažesnis, suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 16 procentų.

Šiauliečiai ėmė skolintis kur kas daugiau

Daugiausiai nekilnojamajam turtui įsigyti tradiciškai skolinosi Vilniaus apskrities gyventojai. Vidutinė čia perkamo būsto vertė jau siekė beveik 121 tūkst. eurų.

Kauno apskrityje vidutinė SEB banko klientų perkamo nekilnojamojo turto kaina buvo 101 tūkst. eurų, o Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse būstui vidutiniškai skolintasi apie 80–90 tūkst. eurų.

Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, SEB banko klientų vidutinės būsto kreditų sumos labiausiai išaugo Šiaulių apskrityje (56 proc.), taip pat Kauno (47 proc.) ir Vilniaus (45 proc.) apskrityse, mažiau perkamo būsto kainos didėjo Klaipėdos (38 proc.) ir Panevėžio (29 proc.) apskrityse.

Keturi iš penkių vis dar tikisi brangimo

Nors kainų šuolis didelis, keturi iš penkių šalies gyventojų mano, kad būsto kainos per artimiausius metus dar padidės, o galvojančių, kad būstas pigs, beveik nebeliko. Tai parodė birželį SEB banko užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Pasak E. Dovbyšienės, tokiems lūkesčiams įtakos gali turėti ne tik vyraujančios kainų tendencijos, didžiausia per du dešimtmečius vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija, bet ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvių pareiškimai, esą būstui pigti beveik nėra galimybių dėl padidėjusių statybos sąnaudų, mažos pasiūlos ir tebeaugančių gyventojų pajamų.

Antra vertus, situacija, kai absoliuti dauguma žmonių laukia būsto kainų augimo, gali būti ženklas, kad esame priartėję prie lūkesčių piko.

„Vienas iš kainas auginančių veiksnių yra parduodamo būsto trūkumas. Tačiau matant, kad statybinių medžiagų kainos kilti stoja, galima tikėtis, jog nekilnojamojo turto vystytojai greitu metu vėl galės rinkai pasiūlyti daugiau būstų. Gyventojams dėl didžiulės infliacijos ir padidėjusių būsto kainų sutaupyti pradinei būsto kredito įmokai tampa vis sunkiau. Taigi, jei pasiūla išaugtų, o paklausa liktų tokia pat, visai tikėtina, kad būsto kainos Lietuvoje nebedidėtų“, – teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Dešimtadalis statosi tvarų būstą

SEB banko atstovė pažymi, kad nekilnojamojo turto rinkai įtakos turi ir kiti veiksniai: tai ir smarkiai šoktelėjusios nuomos kainos, prastėjantys vartotojų lūkesčiai, didėjanti recesijos tikimybė euro zonoje, brangstantys energetiniai ištekliai.

Beje, pastaroji tendencija gyventojus vis labiau skatina rūpintis būsto tvarumu, o tai savo ruožtu didina žaliųjų būsto kreditų paklausą.

„Jei dar pernai metų pabaigoje žaliosios paskolos sudarė tik apie 1 proc. visų būsto paskolų krepšelio, tai balandžio–birželio mėnesiais jų dalis išaugo net iki dešimtadalio. Dažniausiai žaliosiomis būsto paskolomis naudojasi gyventojai, kurie statosi individualius gyvenamuosius namus“, – pastebi E. Dovbyšienė.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė priduria, kad sugriežtinti reikalavimai būsto statyboms ir įsibėgėjęs Europos Sąjungos žaliasis kursas leidžia manyti, jog spartus žaliųjų būsto kreditų paklausa didės ir toliau.