Naujojo status quo link
Vieną prekės ženklą išskirti iš kitų tarpo ir padėti varžytis rinkoje padeda tam tikra savybių visuma dar vadinama konkurenciniu pranašumu.
„Vienas labai ryškus šių dienų konkurencinis pranašumas įmonėse yra tvarumas, pasireiškiantis per diktuojamas vartotojų, investuotojų ir kreditorių sąlygas. Verslas privalo atsiliepti ir reaguoti į šias sąlygas tam, kad išliktų konkurencingas, galėtų teikti aukščiausio lygio paslaugas, gauti investicijas ar plėsti veiklą.
Tvarumas organizacijose skatina orientuotis ir į inovacijų diegimą, kuris mažina resursus, poveikį aplinkai bei didina veiklos efektyvumą. Šie du aspektai tikrai sukuria pridėtinę vertę organizacijai ir taip padeda išlikti konkurencingai rinkoje“, – sako Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus.
Anot jo, jau nuo šių metų pradžios įsigaliojantis taksonomijos reglamentas skatina privačiojo sektoriaus įmones didinti investicijas į tvarius žaliuosius projektus. Taip pat skatina įmones peržiūrėti ir matuoti projektus, kurie mažintų poveikį aplinkai. Organizacijos turi atitikti sąlygas, norėdamos gauti paslaugas geresnėmis aplinkybėmis, plėsti savo veiklą ar gauti papildomo kapitalo įplaukų.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tvarumas taps naujuoju status quo, kuris iš principo eliminuos tas organizacijas, kurios visiškai ignoruos šį klausimą“, – prideda T. Jankus.
Tendencijas diktuojanti vartotojų elgsena
Anot 2021 m. „AUGA group” užsakymu atlikto tyrimo, kurį įgyvendino KOG Institutas, daugiau nei 70 proc. vartotojų sako, jog tvarumo kriterijai daro įtaką jų pirkimo įpročiams.
„Klimato kaitos padarinius kiekvienas jaučiame kasdien, todėl sprendimų, kaip tapti tvaresniais, atidėlioti ateičiai nebegalima. Tokią poziciją palaiko vartotojai – matome tai iš Lietuvoje ir užsienyje atliktų visuomenės tyrimų.
Be to, tvarias verslo iniciatyvas palaiko ir investuotojai, kurie vis labiau domisi žaliosiomis investicijomis. Todėl nėra abejonės, kad tos įmonės, kurios greičiau ims taikyti tvaresnius sprendimus savo veikloje, taps lyderėmis ir turės aiškų konkurencinį pranašumą“, – teigia LAVA asociacijos narės „AUGA Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.
Jis taip pat pažymi, kad įmonė jau anksčiau yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų tapti klimatui neutralia žaidėja žemės ūkio sektoriuje. „AUGA group“ vysto technologinius projektus, kurie leis sukurti tvaraus ūkininkavimo standartą bei prisideda prie tarptautinių iniciatyvų, tokių kaip Europos Komisijos organizuojamas Klimato Paktas, kurios skatina siekti dar tvaresnio ūkininkavimo idėjos.
Tarptautiniai įsipareigojimai
„Tvarumas nėra tik madingas šių laikų žodis. Manau, jog šia tema sprendžiamų problemų reikšmė tik didėja. Pastebime, jog rinkoje atsiranda vis gausesnė naujų pozicijų, kurios apima darnumo specialisto atsakomybes, paieška. Įmonės intensyviau domisi šiomis temomis ir inovatyvesnių sprendimų pritaikymu savo veikloje“, – pastebėjimais dalinasi LAVA vadovas.
Anot jo, tai globaliai vykstančių veiksmų atspindys. Tarptautiniai įsipareigojimai dėl išskiriamų CO2 dujų mažinimo iki 2030 m., nacionaliniai šalies vystymo planai bei reguliavimo mechanizmai vis glaudžiau siejami ir su organizacijų vykdoma veikla.
„Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta 37 proc. biudžeto lėšų skirti žaliajai ekonomikos transformacijai. Anot LAVA vadovo, tai susiję ir su inovatyviomis priemonėmis, kurios padėtų verslui bei organizacijoms priimti darnesnius sprendimus, taip mažinti poveikį gamtai ir išlikti konkurencingais rinkoje.