Gaisrai, niokojantys Pietų ir Vakarų Europą, sausros Italijoje, uraganai, siaučiantys Amerikoje – tai tik kelios negandos, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Nerimaujama, kad tai tik pradžia, nes žmonija vis dar nerimtai žiūri į anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, o prasidėjus Rusijos karui su Ukraina anglys kaip kuras ims išgyventi renesansą.

Automobilių išskiriamas anglies dvideginis sudaro net ketvirtadalį visos CO2 taršos. Daliniai sprendimai jau rasti – siekiama kuo greičiau pereiti prie elektra varomų automobilių. Tuo rūpinasi šalių vyriausybės, įvairiomis paramos formomis skatinančios gyventojus įsigyti elektromobilius. Tačiau vien to nepakanka – būtina spręsti ir klausimus, susijusius su jų technine ir programine įranga bei krovimo stotelių paslaugomis.

Šiuo metu elektra varomus automobilius jų šeimininkai dažniausiai pasikrauna prie savo namų. Visgi plečiantis elektromobilių tinklui, tikėtina, kad juos krausime nebe specialiai įrengtose krovimo stotelėse, o prie darboviečių, kino teatrų, restoranų, parduotuvių, garažų, ligoninių ir kitų mūsų nuolatos lankomų vietų. Kitaip tariant specialiai važiuoti, kad pakrautume savo elektromobilį, niekur nereikės – tai darysime ten, kur būsime.

Jei pastatai tieks energiją automobiliams, kyla klausimas, kaip tai paveiks energijos suvartojimą juose. O galbūt galima integruoti atsinaujinančius energijos išteklius pastatuose, automobiliuose ir energijos tinkluose?

Pastatai kaip krovimosi infrastruktūros pagrindas

Prognozuojama, kad 2030-aisiais viso pasaulio pastatai suteiks 55 milijonus naujų krovimo vietų – jų pakraunamos elektros kiekis prilygs visos Vokietijos metiniam elektros suvartojimui – 525 TWh. Darbuotojai, klientai ir gyventojai galės krauti elektromobilius prie komercinių bei gyvenamųjų pastatų. Bet tam pastatai turės apsirūpinti bent 40 proc. daugiau elektros nei dabar, o tai kelia iššūkius pastatų savininkams. Jiems būtina investuoti į elektros sistemų skaitmenizavimą.

Kiekvieno komercinio pastato laukia nemenki pokyčiai. Įsivaizduokite tipišką rytą jame: įsijungia vėsinimo sistema, įjungiama daugybė kompiuterių, kavos aparatų, kitos įrangos, o kiekvienas darbuotojas pajungia krautis savo automobilį. Jeigu pastatas iškart nėra sukurtas tokiems poreikiams, naujų apkrovų pridėjimas didina elektros trikdžių pavojų. O jei elektros tinkle daugybė tokių pastatų, dėl vieno pastato ji gali nutrūkti visame kvartale.

eMobilumo sistema arba išmanusis krovimosi tinklas

Tam, kad išvengtume elektros trikdžių, turime užtikrinti, kad visi elektromobiliai nebūtų kraunami vienu metu. Sumažinti tokią riziką gali išmanusis krovimasis, arba eMobilumo ekosistema. Tai savotiškas elektromobilių krovimo infrastruktūros stuburas.

Jei krovimasis būtų skaitmenizuotai valdomas, visame krovimosi tinkle būtų pasiektas optimalus energijos vartojimas: realiu laiku būtų galima sekti energijos kainą, energijos paklausą skirtingose pastato dalyse, kiekvieno automobilio energijos poreikius, būtų galima pagreitinti krovimą išskirtiniams klientams, pardavėjams, kurjeriams, technikams ar netgi mėnesio darbuotojui.

Ši technologija leistų palaikyti elektros tinklų stabilumą užtikrindama, kad tam tikru metu tam tikroje elektros tinklo vietoje energijos užtektų visiems, esantiems energijos tinkle.

Planuojama, kad pastatai ne tik tarnaus elektromobilių savininkų patogumui, bet atpigins energiją, kadangi jie patys gamins pigią saulės energiją, taip mažindami ir poveikį klimatui.

Skaitmeninės technologijos, arba eMobility, siūlo aiškiausią kelią optimaliam elektromobilių pakrovimo infrastruktūros planavimui, energijos gamybai, pastatų energijos sistemos valdymui. Jei tai netaps realybe, į šią vasarą kažkada žvelgsime kaip į senus gerus – vėsius – laikus. Tam turime visus įrankius, todėl dabar pats laikas imtis darbų.