Neskubėkite išmesti: sena viryklė ar sugedęs šaldytuvas gali tapti nauju gaminiu

Daugybę metų į elektronikos atliekas žmonija tiesiog nekreipė dėmesio: išmestos jos nuguldavo sąvartynuose ar pamiškėse, dėl jose esančių toksiškų ir biologiškai neskaidžių medžiagų darydamos milžinišką žalą aplinkai ir mūsų pačių sveikatai. Šiai dienai apie elektronikos atliekų perdirbimą jau kalbame ne tik kaip apie siekį gyventi švariau, bet ir kaip apie žiedinės ekonomikos variklį.

Sena buitinė technika – tarsi lobių skrynia

Prieš 15-20 metų Lietuvoje buvo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau šiandien šis rodiklis sumažėjęs perpus – negalime pasigirti nei dideliais naftos, nei tauriųjų metalų kiekiais. Tačiau ar tikrai?

Lietuva turi vieną geriausiai išvystytų elektronikos atliekų surinkimo tinklą Europoje – šalyje veikia sertifikuotos ir pagal aukščiausius standartus dirbančios atliekų perdirbimo įmonės, miestuose ir rajonuose netrūksta didelių gabaritų surinkimo aikštelių, senos įrangos priėmimo vietų ir supirkimo punktų, į kuriuos gyventojai gali pristatyti elektros ir elektronikos atliekas. Šioje vietoje vertėtų prisiminti iš anglų kalbos kilusį terminą „Urban mining" (liet. miesto kasyba), kuriuo galima paneigti nuomonę, esą Lietuvoje nėra kasyklų – jos yra, tiesiog kiek kitokia forma.

„Miesto kasyba – tai procesas, kurio metu vyksta miesto medžiagų atgavimas. Kai sugenda kompiuteris, nebeveikia šaldytuvas – juos sutaisius galima panaudoti pakartotinai. Elektronikos atliekų perdirbimą galima vadinti „kasimu", nes iš panaudotos elektronikos ir kitų atliekų yra atgaunami įvairūs metalai, kurie grįžta į žiedinės ekonomikos ciklą, kitaip sakant, grąžinami į miestą. Tokiu būdu išgautą metalą ir kitas medžiagas galima panaudoti daugybę kartų, kurti naujus įrenginius, prietaisus, tą pačią buitinę techniką", – aiškina didžiausios Baltijos šalyse atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling" generalinis direktorius Darius Valeika.

Prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų visame pasaulyje atsiras ne mažiau kaip 3 milijardai vartotojų, turinčių reikiamą perkamąją galią elektros ir elektroniniams prietaisams įsigyti. Tačiau pagaminti visiems šiems naujiems produktams vien tik tradicinės kasybos žaliavų nebepakaks. Dėl šios priežasties, pasak D. Valeikos, kasyba mieste labai greitai taps būtinybe.

„Didėjantį pasaulio susidomėjimą miesto kasyba galima paaiškinti labai paprastai – išteklių atsargos lėtai, bet užtikrintai senka, darosi vis sunkiau išgauti gamybai reikiamų žaliavų. Pavyzdžiui, elektros ir elektronikos atliekose galima rasti iki 50 kartų didesnę vertingų metalų ir mineralų koncentraciją nei kasyklų rūdose", – pasakoja pašnekovas.

Negano to, tradicinė kasyba nėra ekologiškas procesas ir turi nemažai trūkumų: oro ir vandens tarša, žala gyvūnų buveinėms, vietinėms bendruomenėms bei patiems kalnakasiams. Tuo metu antrinių žaliavų gavyba pasižymi tvariu perdirbimu ir pakartotiniu naudojimu.

„Tinkamai plėtojant miesto kasybą, galima ne tik išgauti daugiau antrinių žaliavų draugišku aplinkai būdu, bet ir išspręsti energetinių šaltinių trūkumo problemas. Elektronikos atliekų perdirbimas yra itin svarbus ir dėl jose esančių įvairių brangiųjų ir retųjų metalų: aukso, sidabro, paladžio, tantalo ir galio. Skaičiuojama, kad iš vienos tonos kompiuterio schemų plokščių atliekų išgautas aukso kiekis yra didesnis už išgautą kiekį iš maždaug 17 tonų aukso rūdos", – pasakoja „EMP Recycling" vadovas.

Dėl augančio vartojimo ir trumpesnio elektronikos prietaisų naudojimo laiko, natūraliai didėja atliekų kiekiai, kuriuos būtina tinkamai sutvarkyti. Perdirbant elektronikos atliekas, mažinama aplinkos tarša, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, o taupant energiją ir gamtos išteklius, atgaunamos antrinės žaliavos. Būtent šių žaliavų atgavimas yra svarbiausias procesas perdirbant elektronikos atliekas.

„Po elektros ir elektronikos įrangos atliekų perdirbimo atgaunama net apie 75-80% antrinių žaliavų, kurios sugrįžta į rinką antriniam panaudojimui. Iš perdirbtų elektronikos atliekų atgaunamos įvairios žaliavos: juodieji, spalvotieji ir taurieji metalai, plastikai, tepalai ir kt. Pavyzdžiui, iš vieno šaldytuvo mūsų perdirbimo gamykloje galime išgauti apie 30 kg. juodojo metalo, 1 kg. vario, 1 kg. aliuminio ir dar kitų medžiagų", – pasakoja D. Valeika.

(Šaldytuvo foto, siųsta atsakymuose)

Pakartotinai panaudojama didžioji dalis žaliavų

„EMP Recycling" gamykloje yra priimamos visos elektronikos atliekos, kurių tinkamu perdirbimu pasirūpina įmonės darbuotojai ir modernūs gamybiniai įrenginiai. Į gamyklą atkeliavusios atliekos, kaip aiškina įmonės direktorius, pirmiausia yra išrūšiuojamos ir pagal perdirbimo būdą paskirstomos į cechus, kuriuose ir vyksta skirtingi perdirbimo procesai.

„Pirminio apdorojimo metu elektronikos prietaisai yra išardomi ir iš jų pašalinamos baterijos, kondensatoriai, toneriai, lemputės, nukarpomi laidai. Tinkamai nukenksminta ir apdorota įranga toliau keliauja į smulkinimo malūnus. Svarbiausia elektronikos atliekas yra tinkamai nukenksminti, kad jos neterštų aplinkos, kadangi jose yra pavojingų aplinkai medžiagų. Lygiai taip pat svarbu atliekas paversti kokybiškomis žaliavomis, grąžinti jas į žiedinės ekonomikos ciklą ir taip išsaugoti gamtos resursus", – teigia D. Valeika.

Po perdirbimo proceso atgautos žaliavos iškeliauja į gamyklas Europoje. Likusios, apie 20% neperdirbamų atliekų yra perduodamos kogeneracinėms jėgainėms, kurios atliekų deginimo metu pagamina energiją.

„Po perdirbimo žaliavos iškeliauja į įvairiausias lydyklas ar kitas perdirbimo gamyklas. Pavyzdžiui, po laidų perdirbimo atgaunama 99,99% švarumo varis yra gabenamas į lydymo gamyklas Europoje, kur yra išlydomas. O pagaminti tuomet iš jo galima jau bet ką, nes į rinką jis grįžta kaip vario žaliava, bet ne iš kasyklų, o iš perdirbimo proceso. Tokiu pačiu principu į rinką grįžta ir visi kiti atgauti metalai bei plastikai. Net ir iš šaldytuvo surinktas freonas yra perdirbamas, o iš jo gaminamos aukštos kokybės fluoro ir druskos rūgštys, kurios vėliau realizuojamos naujų produktų gamybai", – pasakoja D. Valeika.

Per metus „EMP Recycling" vidutiniškai perdirba 25 tūkst. tonų atliekų, iš kurių 13 tūkst. tonų sudaro elektronikos atliekos. Įmonė surenka ir apdoroja daugiau nei 70% Lietuvoje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Per metus perdirbimo gamykla atgauna apie 1,1 tūkst. tonų vario, 1,5 tūkst. tonų aliuminio, 11 tūkst. juodųjų metalų.