Klimato kaitos priežastys visiems aiškios ir puikiai žinoma, kad geriausias būdas spręsti šią problemą – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Tam sukurta daugybė priemonių, tad dviračio išradinėti tikrai nereikia. Vietoj to būtina sparčiau plėtoti esamas technologijas, įskaitant tas, kurių potencialas dažnai lieka nepelnytai neįvertintas.

Išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo dėlionėje yra trys pagrindinės detalės: atsinaujinančioji energija, elektrifikacija ir energijos efektyvumas.

Švarios, atsinaujinančiosios energijos šaltiniai, kaip antai saulės energija, vėjas, bangų energija ir hidroenergija, vis dar sudaro itin menką pasaulyje pagaminamos energijos dalį. Tačiau dėl didžiulių investicijų, technologijų pažangos ir iniciatyvios politikos įgyvendinimo daugelyje pasaulio šalių jie tampa komerciškai vis konkurencingesni. Daugybę vėjo jėgainių ir saulės baterijų jau rasime visur – nuo Kinijos iki Kalifornijos. Daugelyje pasaulio šalių jų gaminama energija yra pigesnė nei anglimis kūrenamų elektrinių.

Elektrifikacija – antras svarbus dėmuo. Praktiškai visi didieji automobilių gamintojai ruošiasi atsisakyti vidaus degimo technologijos ir pereiti prie elektra varomų transporto priemonių gamybos. Iki 2050 m. pasaulio keliuose gali būti iki 700 mln. elektrinių transporto priemonių. Tai sudaro daugiau nei pusę automobilių pardavimų visame pasaulyje ir būtų didžiulis šuolis, palyginti su 2020 m. pabaigoje suskaičiuotais 10 mln. (tyrimų bendrovės „Wood Mackenzie“ duomenimis).

Visgi trečia išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo dedamoji kol kas suprantama menkiau ir sulaukia mažiau skambių antraščių žiniasklaidoje nei sparti saulės baterijų ir elektrinių transporto priemonių plėtra. Energijos efektyvumo priežastys ir poveikis pasiskirsto per milijonus veiksmų ir vietų – gyvenamuosius būstus, gamyklas, transporto sistemas, todėl jį vizualizuoti, matuoti, bendrai apskaičiuoti, skatinti finansiškai ar kurti jam reikalingą teisinę bazę sunkiau nei, pavyzdžiui, transporto priemonių elektrifikacijos ar miesto energetikos tinklo ekologiškumo didinimo atvejais.

Energijos neefektyvumas yra nematomas priešas, o faktinis išmetamų dujų sumažinimo poveikis yra milžiniškas. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 80 proc. viso pasaulio išmetamų CO2 dujų kiekio susidaro dėl energijos vartojimo. Šių teršalų problemos sprendimas ir gamyklų, gyvenamųjų būstų, įvairių pastatų ir ištisų šalių ūkių energijos suvartojimo mažinimas yra labai reikšmingas (ir palyginti nesudėtingas) būdas mažinti mūsų įtaką pasaulio klimatui.

Pačia bendriausia prasme energijos efektyvumas pasiekiamas gerinant šiluminę izoliaciją, kad šildant (ar vėsinant) namus, sandėlius, biurų dangoraižius, oro uosto terminalus, prekybos centrus ir net duomenų centrus būtų eikvojama mažiau energijos.

Bet tai – tik pradžia. Pramonės srityje automatizacija ir skaitmeninės priemonės gali optimizuoti įrenginių, puslaidininkių lustų ar netgi paprasčiausių pieno pakuočių gamybos procedūras, produktyvumą, veiklos rezultatus ir energijos suvartojimą. Pastatuose, miestuose ir infrastruktūroje daiktų interneto funkciją turinčios pastatų valdymo sistemos gali gerokai sumažinti energijos suvartojimą ir eikvojimą: tikruoju laiku analizuodamos duomenis jos aptinka nesandarius vožtuvus, automatiškai reguliuoja šildymą, šviesą ir kitas sistemas pagal tuo metu patalpose esančių žmonių skaičių.

O elektrifikacija pati savaime yra geriausias energijos efektyvumo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo vektorius: šilumos siurbliai ir elektrinės transporto priemonės yra daugybę kartų veiksmingesni už iškastiniu kuru varomus jų analogus.

Šiuo metu daugiau nei 75 proc. „Schneider Electric“ produktų pardavimų sudaro „Green Premium“ sprendimai apimantys efektyvų energijos vartojimą, išmetamų CO2 dujų kiekio sumažinimą iki minimumo, vandens, oro ir kitų gamtinių išteklių naudojimą. Taip žengiama tinkamu keliu į ateitį, kurioje žmogaus veiklos poveikis klimatui galiausiai bus neutralus.

Džiugu, kad pasaulio šalių vyriausybės, vartotojai ir įmonės ima vis aiškiau suprasti tam tikrą šio potencialo dalį. Pavyzdžiui, pastatų energijos efektyvumas yra svarbus Europos žaliojo kurso elementas.

Taip pat svarbu suvokti, kad didelę šio darbo dalį galima atlikti jau dabar, išnaudojant šiuo metu prieinamas technologijas. Nereikia daugiamečių milijardinių investicijų į akumuliatorių technologijų tobulinimą ar žaliavų kasyklas. O tokių investicijų grąža – didesnė ir greitesnė, nei daugelis įsivaizduoja.

Nepaisant to, energijos efektyvumas iki šiol iš esmės lieka neapdainuotas kovos su klimato kaita herojus – neprikaustantis dėmesio, paprastas kaip kasdienė duona. Dvigubo stiklo paketai ir skaitmenizuotos oro kondicionavimo sistemos paprasčiausiai neskamba taip patraukliai kaip 100 metrų ilgio vėjo turbinų mentės ar elektra varomi sunkvežimiai.

Nė vienas iš mūsų iš tiesių neabejojame, kad kiekvienas privalome daryti daug daugiau ir imtis veiksmų kur kas skubiau, kad pasaulis apsieitų be anglies dioksido. Džiugu tai, kad turime daugybę svertų, priemonių ir technologijų. JT klimato kaitos konferencija (COP26) buvo puiki proga visa tai apmąstyti ir prisiminti, kad kovoje su klimato kaita svarbios ne tik dėmesį prikaustančios naujovės: tikrasis neapdainuotas kovos su klimato kaita herojus yra tiesiog taupesnis energijos vartojimas.