Įrankis verslo atsparumui didinti
„Didžioji dalis žmonių net neįsivaizduoja, kaip priklausomi esame nuo stabilaus elektros tiekimo – tik pagalvokite, kas nutiktų, jeigu elektra dingtų kelioms valandoms ar net visai dienai? Ne tik liktumėte be elektros, bet neveiktų ir internetas, mobilieji įrenginiai, serveriai, apskaitos ir verslo valdymo sistemos, gamybos įranga, sandėlio valdymo sistemos, kasos aparatai bei mokėjimo terminalai. Kitaip tariant, verslas tam tikram laikui būtų paralyžiuotas, o tai reiškia tik viena – finansinius nuostolius.
Dar labiau neramina tai, kad stiprėjant energetinėms krizėms Europoje ir pasaulyje, o žaliosios energetikos daliai augant, elektros tiekimas tampa vis nepastovesnis. Pavyzdžiui, Lietuvoje sausio mėnesį vėjo elektrinės patenkino beveik 38 proc. elektros energijos poreikio, tačiau žiemos mėnesiais saulės energijos gamyba yra minimali, o vasarą jos perteklių ne visada galima efektyviai išnaudoti. Tokie svyravimai reiškia, kad tampame dar labiau priklausomi nuo oro sąlygų ir didėja rizika, kad pikinėmis valandomis elektra ateityje gali būti ne tik brangesnė, bet ir sunkiau prieinama. Štai todėl vis daugiau ekspertų pabrėžia energijos kaupiklių svarbą – jie užtikrina stabilų elektros tiekimą, sumažina sąnaudas ir mažina priklausomybę nuo momentinių rinkos svyravimų“, – sako E. Jakubavičius.
Pasak jo, Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2050 m. kaupikliai taps pagrindiniu įrankiu stabilizuojant elektros tinklą, užtikrindami apie 40 proc. jo lankstumo, todėl Europa ir JAV investicijas į šią infrastruktūrą didina. Lietuva ne išimtis, skirdama papildomą 36 mln. eurų paramą kaupikliams įsirengti. Kaip pastebi „VEESLA Energy“ vadovas, tokie pokyčiai atspindi bendrą elektros rinkos transformaciją, kuria siekiama ne tik užtikrinti energijos tiekimo stabilumą, bet ir suteikti daugiau galimybių efektyviai valdyti savo elektros išlaidas.
Kaupikliai – kaip pajamų šaltinis
Tačiau energijos kaupiklių nauda tuo nesibaigia – jie taip pat tampa nepakeičiamu įrankiu naujoje elektros apskaitos sistemoje „net billing“, kuri leidžia vartotojams už savo pagamintą elektros energija atgauti aukščiausią kainą biržoje. Vienas dažniausiai taikomų energijos kaupiklių atsiperkamumo skaičiavimo scenarijų – vadinamasis baterijos arbitražas. Tai reiškia, kad baterija dirba pagal elektros biržos kainų svyravimus – įsikrauna tuomet, kai elektra yra pigiausia, o sukauptą energiją leidžia naudoti ar parduoti tada, kai kaina pakyla. Šis modelis gerai pažįstamas tiems, kurie perka elektrą pagal „Nord Pool“ biržos kainas, nes jie puikiai žino, kad elektros tarifas gali smarkiai kisti priklausomai nuo paros laiko.
„Stebint pastarojo pusmečio kainų dinamiką Lietuvoje, matyti aiški tendencija, kad elektros kaina yra mažiausia dvi valandas per parą – dažniausiai naktį ar dienos viduryje. Mūsų atlikta analizė rodo, kad įkraunant energijos kaupiklį du kartus per parą būtent tuo laikotarpiu, kai kaina žemiausia, vidutinė grąža siekia daugiau nei 10 centų už kiekvieną kilovatvalandę. Tai rodo, kad net ir be papildomų funkcijų kaupiklis gali generuoti apčiuopiamą finansinę naudą vien iš kainų skirtumo. Nors verslams elektros kainodara skiriasi priklausomai nuo sutarties su tiekėju ir suvartojimo apimties, turintys energijos kaupiklius gali reikšmingai sumažinti savo energetines sąnaudas kaupdami pigiausiomis valandomis pagamintą energiją ir ją vartodami, kai kaina šokteli į viršų.
Be to, tikėtina, kad ateityje elektros kainų svyravimai tik didės, nes plečiantis atsinaujinančios energetikos daliai, reikės daugiau investicijų į gamybos ir vartojimo balansavimą. Verslai, kurie jau dabar pasirūpins savo energijos valdymu, išvengs papildomų išlaidų, o kitiems teks mokėti už tinklo balansavimo paslaugas rinkos dalyviams, kurie tai darys už juos“, – kodėl verta investuoti į energijos kaupimą jau dabar, pasakoja E. Jakubavičius.
Energijos valdymas 2.0
Kaip pastebi „VEESLA Energy“ vadovas, didžiausią naudą energijos kaupikliai sukuria įmonėms, kurios jau turi savo saulės ar vėjo elektrines. Viena pagrindinių priežasčių – elektros tiekėjų taikomi antkainiai parduodant perteklinę elektrą: šiuo metu tiekėjų marža gali siekti nuo 1,5 iki 3 ct/kWh, o elektros persiuntimo mokestis, kai elektra atperkama iš tinklo piko valandomis, sudaro dar nuo 2 iki 3,31 ct/kWh. Iš viso tai sudaro iki 6 centų už kiekvieną kilovatvalandę – tiek galima sutaupyti, jei vietoj perdavimo per tinklą perteklinė energija būtų pasaugota kaupiklyje ir sunaudota vėliau. Pridėjus papildomą naudą iš arbitražo, t. y., kainų skirtumo tarp energijos pagaminimo ir sunaudojimo laiko, reali nauda gali viršyti 20 ct/kWh.
„Šiuolaikiniai energijos kaupikliai veikia visiškai automatiškai – jų veikimą reguliuoja išmanūs algoritmai, paremti realaus laiko elektros kainų signalais ir vartojimo prognozėmis. Paprastai kaupiklis įkraunamas tada, kai elektros kaina yra mažiausia – pavyzdžiui, naktį ar dienos metu, kai paklausa sumažėjusi. O kai kaina pakyla, ypač vakarinėmis piko valandomis, sukaupta energija panaudojama įmonės poreikiams arba parduodama atgal į tinklą. Dar pažangesnės sistemos geba prognozuoti gamybą iš saulės ar vėjo, prisitaiko prie įmonės vartojimo įpročių ir net išlaiko rezervą netikėtiems elektros tiekimo sutrikimams.
Be to, yra galimybė baterijos valdymą perduoti išoriniam energijos operatoriui, kuris koordinuoja kelių vartotojų kaupiklius, kaip vieną virtualų tinklą. Kadangi elektros tinklas turi būti nuolat subalansuotas, kaupiklių savininkai gali prisijungti prie dažnio atkūrimo rezervo (FCR – Frequency Containment Reserve) ar balansavimo paslaugų rinkos ir už tai gauti atlygį. Tai reiškia, kad įmonės, turinčios kaupiklius, gali leisti tinklui naudoti dalį savo energijos talpos, kai to prireikia, ir už tai gauti finansinį atlygį. Nors tai kol kas aktualiau stambesnėms instaliacijoms (nuo 1 MWh), pavyzdžiai iš kitų šalių rodo, kad šio segmento potencialas yra didelis“, – naudą aiškina „VEESLA Energy“ vadovas E. Jakubavičius.
Kodėl svarbu verslui skaičiuoti protingai?
E. Jakubavičius atkreipia dėmesį, kad, renkantis energijos kaupiklį, svarbu įvertinti ne tik jo kainą, bet ir garantines sąlygas, kurios dažniausiai yra dvejopos: gamintojai įprastai suteikia 10 metų garantiją arba nustato maksimalų įkrovimo–iškrovimo ciklų skaičių (arba praeinančios energijos kiekį). Rinkos standartas šiuo metu – apie 6000 ciklų, o aukštesnės klasės gaminiai siūlo ir 8000 ciklų garantiją. Norint, kad kaupiklis atsipirktų per garantinį laikotarpį, būtina maksimaliai išnaudoti ciklų skaičių: pavyzdžiui, turint 6000 ciklų garantiją, kaupiklį reikėtų įkrauti ir iškrauti vidutiniškai 1,65 karto per dieną, o su 8000 ciklų – net 2,2 kartus per dieną. Būtent du ciklai per parą, kaip rodo Lietuvos elektros kainų dinamika, yra ekonomiškai optimalus naudojimo modelis.
Jei vidutinė komercinių energijos kaupiklių kaina šiandien siekia apie 300 Eur/kWh, tai su 8000 ciklų garantija vienas ciklas kainuoja apie 0,0375 Eur/kWh (prie to dar reikėtų pridėti maždaug 0,01 Eur/kWh dėl energijos nuostolių), vadinasi, kad kaupiklis atsipirktų per 5 metus, kiekviena kWh turėtų sugeneruoti bent 8,5 centus naudos. Kadangi dabartinė grąža dažnai viršija šį lygį, realus atsipirkimo laikotarpis gali būti dar trumpesnis.
„Viešojoje erdvėje elektros kaupikliai vis dar dažniausiai pristatomi kaip taupymo įrankis, tačiau jų funkcija verslui yra gerokai platesnė. Įmonėms, kurios jau investavo į saulės elektrines, kaupikliai leidžia sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, nes perteklinė energija ne tik naudojama efektyviau, bet ir gali būti parduodama už konkurencingą kainą. Dar svarbiau – jie suteikia verslui energetinę nepriklausomybę nuo kainų svyravimų ir užtikrina veiklos tęstinumą net ir esant tinklo trikdžiams. Kitaip tariant, įmonės ne tik optimizuoja kaštus, bet ir tampa savo energijos šeimininkėmis, turinčiomis pilną kontrolę, kada ir kaip naudoti savo išteklius“, – apibendrina „VEESLA Energy“ vadovas E. Jakubavičius.
