Vykstanti energetikos sektoriaus transformacija – didėjantis energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis, transporto ir šilumos sektorių elektrifikacija, poreikis ieškoti ir integruoti energetinio efektyvumo priemones – suteikia ne tik galimybių, bet ir iššūkių. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) inovacijų ekspertė Ina Vaitiekutė sako, kad vienas didžiausių energetikos sektoriaus iššūkių yra sugebėjimas pakeisti nusistovėjusią mąstyseną, kad nieko keisti nereikia.

„Į pokyčius dalis žmonių vis dar žiūri skeptiškai. Ir tai suprantama, nes ilgą laiką buvo dirbama su tradicine energetikos sistema. Kai buvo įprasta turėti dideles iškastinio kuro elektrines, kai elektra tekėdavo tik viena kryptimi. Vis dėlto turime pripažinti, kad norint kurti rytojaus energetiką, toks požiūris neišvengiamai turės keistis ir mes visi turime mokytis ir prisitaikyti prie vykstančios transformacijos“, – sako I. Vaitiekutė.

Inovacijų ekspertė energetika susidomėjo dar mokydamasi mokykloje. Jau studijuodama energetikos fizikos bakalaurą prisijungė prie Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo. Būtent jame turėjo galimybių susitikti su žmonėmis, dirbančiais energetikos sektoriuje, apsilankyti elektrinėse, įmonėse, stažuotis ESO.

„Norint būti geru specialistu turi išmanyti ir teoriją, ir praktiką, todėl mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labai svarbus. Mokslas yra nesuvaržytas procesų, įprastų veikimų principų, todėl gali duoti verslui daug šviežių minčių. Verslas gali dalintis savo įžvalgomis, kaip vyksta procesai praktikoje. Be abiejų bendradarbiavimo energetikos sektoriaus transformacija iki galo neįvyks“, – teigia I. Vaitiekutė.

Anot jos, verslo įmonės turėtų rodyti daugiau iniciatyvos kviesdamos bendradarbiauti akademinę bendruomenę – ne tik atlikti praktiką įmonėse, bet rengti ir baigiamuosius darbus.

Energetinis efektyvumas lydi visus pokyčius

Dauguma ekspertės vykdomų projektų yra susiję su lankstumo tematika. Lankstumas – tai gebėjimas keisti savo elektros suvartojimą ir/ar gamybą pagal energetikos skirstymo sistemos poreikius. Jeigu elektros sistema būtų lanksti, būtų galima valdyti tinklo apkrovimą, įtampą. Tai ne tik padėtų efektyviau valdyti tinklą, bet ir suteiktų galimybes vartotojui uždirbti keičiant savo suvartojimo ar elektros energijos gamybos įpročius.

„Tikrai matau nemažai pozityvių pavyzdžių susijusių su energetiniu efektyvumu ir kaip šioje srityje mokslas bendradarbiauja su verslu. Beveik kiekviena tema susijusi su energetikos transformacija yra susijusi ir su energetiniu efektyvumu. Norint įgyvendinti pokytį svarbu analizuoti ne tik atsipirkimą, bet ir efektyvumo naudą. Kiek bus sutaupytą elektros, dujų ar šilumos? Juk energetinis efektyvumas prisideda prie konkurencingesnės veiklos, mažindamas energijos kaštus“, – sako I. Vaitiekutė.

Inovacijų ekspertė mano, kad energijos nešvaistymas vis dar dažnai suprantamas kaip dalykas, kuris apsunkina kasdienybę, kuriam reikia įdėti daug darbo.

„Iš tikrųjų energetinio efektyvumo sprendimai gali ne tik padėti sutaupyti energijos ir sumažinti išlaidas, bet taip pat gali palengvinti daugelį gyvenimo sričių. Aš, visų pirma, stengiuosi prisijaukinti energijos nešvaistymo įpročius tose gyvenimo srityse, kurios suteikia malonumo arba palengvina kasdienybę. Pavyzdžiui, jeigu galiu, renkuosi dviratį vietoj automobilio arba autobuso. Jau kurį laiką namuose naudoju robotą siurblį, kuris naudoja kelis kartus mažiau elektros energijos negu įprastinis dulkių siurblys. Tokiu būdu sutaupau tiek laiko namų ruošos darbams, tiek elektros energijos. Taigi, patarčiau pirmiausia pradėti energiją taupyti nuo tų sričių, kurios palengvintų kasdienybę, tada inkorporuoti kitus metodus, kurie nesukelia diskomforto“, – akcentuoja I. Vaitiekutė.