„Europos valstybės jau ne vienerius metus skatina gyventojus investuoti į energijos kaupiklius, siekdamos energijos vartojimo lankstumo ir didesnio tinklo stabilumo. Vokietija tai daro nuo 2013 m., prie jos prisijungė Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, Švedija, Estija ir kitos šalys. Lietuva taip pat neatsilieka – atnaujintoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 m. šalyje reikės 4 GW galios elektros kaupimo įrenginių, ir tai yra reikšminga plėtra, atsižvelgiant į šiuo metu tik pradedamą vystyti kaupiklių infrastruktūrą. Apskritai elektros kaupikliai jau seniai nebėra tik energetikos technologija – pastarieji metai rodo, kad jie tampa strateginiu įrankiu apsisaugoti nuo įvairių geopolitinių ir geoekonominių sukrėtimų. Tai reiškia, kad vietinės elektros gamybos ir kaupimo pajėgumai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau“, – kodėl atidėlioti sprendimo nebėra laiko, aiškina E. Jakubavičius.
Pasak jo, didžiausias iššūkis – įvairūs mitai ir nuogirdos apie energijos kaupiklius: kažkas įsirengė energijos kaupiklius nepaskaičiavęs ir negavo tokios naudos, kokios tikėjosi, kažkas mano, kad kaupikliai niekada neatsipirks, kad jie dažnai užsidega, kad tai nauja ir nepatikrinta technologija, kuri neaišku, kiek ilgai tarnaus ir pan., tačiau šiuos mitus nesunku paneigti.
1 mitas: elektros kaupikliai verslams yra per brangi investicija
E. Jakubavičius atkreipia dėmesį į tai, kad, skaičiuodami kaupiklių atsiperkamumą, verslai neretai daro keletą klaidų. Viena dažniausių – klaidingas įsitikinimas, kad pelnas bus gaunamas tik iš elektros kainų skirtumo skirtingu paros metu. Nors kai kuriomis dienomis šis skirtumas gali siekti net 50 ct/kWh, baterijos atsiperkamumas priklauso ir nuo kitų veiksnių: įkrovimo ciklų skaičiaus, tinkamai parinktos kaupiklio talpos, naudojamos automatinio valdymo sistemos bei galimybės optimizuoti energijos suvartojimą pagal biržos kainas, oro sąlygas ir kitus svarbius parametrus.
Tinkamai parinkus sistemą, ji be paramos atsipirks per 4–6 metus, o parama pasinaudojus, šis laikotarpis sutrumpės perpus. Jeigu kaupiklis įrengiamas ne tik elektros sąskaitoms mažinti, bet ir kaip apsidraudimas nuo elektros tiekimo sutrikimų, atsipirkimo laikotarpis gali būti ilgesnis, nes dalis talpos skiriama energijos rezervui. Vis dėlto, net ir tokiu atveju, tai nėra keli dešimtmečiai, kaip dažnai manoma.
„VEESLA Energy“ vadovas pateikia ir atsiperkamumo pavyzdį: įmonės klientas, valdantis biurų pastatą ir nuomojantis patalpas, kuriose darbas vyksta standartinėmis biuro valandomis (8–17 val.), praėjusių metų pabaigoje įdiegė 96 kWh talpos energijos kaupiklių sistemą. Per pirmuosius du šių metų mėnesius kaupiklis veikė pilnu funkcionalumu, buvo įkraunamas kartą per parą, ir per šį laikotarpį klientui padėjo sutaupyti daugiau nei 800 eurų.
Per du mėnesius kaupiklis buvo įkrautas 5200 kWh – tai sudarė 55 pilnus įkrovos ciklus. Kadangi šiam kaupikliui suteikiama 10 metų arba 6000 ciklų garantija, buvo nuspręsta optimizuoti įkrovos dažnumą, kad turimi ciklai būtų išnaudoti efektyviausiai per visą garantinį laikotarpį. Įdiegus sistemą su Lietuvos energetikos agentūros parama, galutinė kaupiklio kaina siekė 12 000 eurų, tad, atsižvelgus į pastarųjų metų elektros biržos kainų tendencijas, prognozuojama, kad ši investicija atsipirks per 2–3 metus.
Visgi, vienas niuansas, kaip pažymi E. Jakubavičius, tokį mitą gyvuoti skatina.
„Valstybės skiriama parama verslui finansuos 209 Eur/kwh, ir tai sudaro daugiau nei pusę visos energijos kaupiklių sistemos kainos kartu su įrengimu, tačiau yra vienas „bet“ – paramos mechanizmas nesuteikia galimybių įsirengti kaupiklius saulės elektrinių neturintiems verslams. Dabar galiojanti tvarka, kaip vieną iš pagrindinių reikalavimų, nurodo sąlygą, kad energijos kaupikliai turėtų būti prijungti prie saulės arba vėjo parkų ir net 75 % elektros energijos turėtų būti įkrauta iš šių šaltinių. Tačiau baterijos galėtų būti naudingos ir kitoms įmonėms – pavyzdžiui, toms, kurios perka elektrą iš tinklo ir nori optimizuoti sąnaudas pagal kainų svyravimus, tačiau tokia galimybė nėra numatyta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis dar susiduriame su nuostata, kad kaupikliai yra „nišinis“ sprendimas“, – į abejotiną reikalavimą pirštu beda jis.
2 mitas: elektros kainos stabilizuosis, todėl kaupikliai nereikalingi
Kaip pastebi „VEESLA Energy“ vadovas, kai kurie verslai laukia elektros kainų stabilizacijos, tačiau realybė yra kitokia – didesni ar mažesni svyravimai niekur nedings, nes Lietuvos atsijungimas nuo BRELL žiedo ir pilna integracija į Europos elektros rinkas reiškia, kad dabar kainos priklauso nuo „Nord Pool“ biržos dinamikos. Pasak jo, nors auganti vietinė elektros generacija didina šalies energetinį saugumą, išlieka viena problema – saulės ir vėjo jėgainės generuoja energiją ne tada, kai jos reikia daugiausiai, o tada, kai gamtinės sąlygos tam palankios. Tai reiškia, kad net ir smarkiai išaugus vietinei elektros gamybai, verslai vis tiek susidurs su kainų šuoliais pikinėmis valandomis, kai paklausa bus didžiausia, o pasiūla ne visada atitiks poreikius.
„Nors ir pilnai prisijungėme prie kontinentinės Europos elektros tinklų, tačiau turimų elektros jungčių pralaidumas dėl to nepadidėjė, o augant atsinaujinančių išteklių gamybai tampa dar svarbiau, kad energijos gamyba ir vartojimas būtų suderinti realiuoju laiku. Kaupikliai šiame procese tampa esminiu įrankiu – jie ne tik leidžia kaupti perteklinę elektros energiją iš saulės ir vėjo elektrinių, bet ir padeda išvengti kainų šuolių, nes sukauptą energiją galima naudoti pikinėmis valandomis, kai elektros paklausa ir kainos yra didžiausios. Be to, labai svarbi elektros energijos kaupiklių savybė yra ta, kad jie gali greitai pasiekti didelį galingumą, todėl dideli elektros energijos kiekiai gali būti išlaisvinti būtent tada, kai jų labiausiai reikia. Tai itin svarbu verslams, kurių veikla priklauso nuo stabilaus energijos tiekimo“, – sako jis.
3 mitas: kaupiklių technologija dar nėra pakankamai pažangi
Kaip pastebi atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlančios įmonės vadovas, kai kurie skeptikai mano, kad kaupikliai yra ribota ir nepakankamai pažangi technologija – esą, jų efektyvumas per mažas, o investicija į juos nėra ilgalaikė. Tačiau ši nuomonė jau seniai nebeatitinka realybės – energijos kaupimo technologijos sparčiai vystosi, o naujausios inovacijos iš esmės keičia rinką.
Įvairios technologijos jau dabar leidžia optimizuoti kaupiklių veikimą – dirbtinis intelektas automatiškai seka elektros kainų svyravimus, orų prognozes ir prognozuoja saulės elektrinių gamybą, todėl kaupiklis veikia efektyviau, leisdamas sutaupyti dar daugiau. Naujos technologijos taip pat užtikrina didesnį saugumą ir ilgaamžiškumą – jeigu tradiciniai ličio jonų kaupikliai vidutiniškai tarnauja 10–15 metų, šiuolaikinės baterijos jau gali veikti iki 20 metų, reikšmingai neprarasdamos efektyvumo.
4 mitas: elektros kaupikliai būtini ne visiems verslams
„Pagrindinis kriterijus, pagal kurį identifikuojame, ar kaupikliai klientui atneš naudos – energijos naudojimas darbo dienomis nuo 8 iki 22 val. Iš mūsų patirties, kaupikliai itin atsiperka pieno ūkiams, nes jų elektros sunaudojimo grafikas sutampa su aukštų elektros kainų pikais, taip pat prekybos centrams, viešbučiams, plastiko ir metalo apdirbimo įmonėms bei kitoms pramonės įmonėms, kurios turi šaldymo įrangą ir turi palaikyti žemą patalpų temperatūrą. Kadangi pramonės sektoriuje elektros sąnaudos tiesiogiai susijusios su gamybos kaštais, bet kokie elektros tiekimo sutrikimai ar pikinių tarifų svyravimai gali turėti didelę įtaką įmonių pelningumui, o kaupikliai padeda tai išspręsti.
Pirma, jie sumažina elektros išlaidas, nes įkraunami pigiausiu metu ir naudojami, kai kainos piko valandomis išauga, antra – ši technologija subalansuoja elektros suvartojimą, todėl išvengiama staigių apkrovos šuolių ir mažinami tinklo mokesčiai, trečia – užtikrina veiklos tęstinumą, nes dingus elektrai, kaupiklis automatiškai perjungia sistemą į vidinį energijos tiekimą. Tačiau net ir biurai, kuriuose dirbama nuo 8 iki 17 val., gali sumažinti sąnaudas, nes kaupikliai leidžia išlyginti suvartojimo pikus ir efektyviai naudoti energiją per visą dieną. Atsižvelgiant į 2025–2031 m. prognozes, energetikos balanso poreikis tik didės, todėl verslai, kurie jau dabar investuoja į kaupiklius, užsitikrina stabilias elektros kainas ir mažesnes sąnaudas ateityje“, – kokiems sektoriams vertėtų pamąstyti apie kaupiklius, pasakoja E. Jakubavičius
Apie paramą:
Valstybė kompensuoja 30 % išlaidų kaupimo įrenginiui įmonėms (jų dydis nėra ribojamas) ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos, piliečių energetikos bendrijoms ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti bendrijos statusą.
Paramos suma skaičiuojama nuo fiksuoto dydžio:
30% x 698Eur = 209,4 Eur už ličio geležies fosfato kaupimo įrenginio kilovatvalandę (kWh) be PVM ir
30% x 576 = 172,8Eur už ličio jonų kaupimo įrenginio kWh be PVM.
Kaupimo įrenginiai privalės būti įsirengti iki 2026 kovo 31 d.