Lietuvoje yra elektrifikuoti ir naudojami trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena. Šie elektrifikuoti ruožai sudaro 8 proc. viso šalies geležinkelių tinklo. Europos Sąjungoje elektrifikuoti geležinkeliai sudaro pusę visų geležinkelių. Nors mūsų šalis pagal šį rodiklį atsilieka, tačiau Bendrijos vidurkį vejasi.
Šiuo metu intensyviai vykdomas geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimas. Įgyvendinus šį projektą Lietuvoje bus elektrifikuoti 28 proc. šalies geležinkelių. Lietuvoje taip pat bus elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis „Rail Baltica“ nuo sienos su Lenkija iki Latvijos. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, elektrifikacijos lygis viršys trečdalį visų geležinkelių Lietuvoje.
Judėjimas be taršos
Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius, atkreipia dėmesį – elektrifikacija yra vienas pagrindinių perėjimo prie tvaresnės energetikos ir mažesnio anglies dvideginio išmetimo sprendimų. Tai daro teigiamą poveikį ne tik ekologijai, bet ir šalies makroekonomikos aplinkai apskritai, priduria jis.
“Elektrifikuotas geležinkelis padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir siekti nulinės taršos, jei energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių”, – sako E. Lazauskas. Elektrifikavus geležinkelį ekologijos faktorius smarkiai išauga. Jau dabar vartojame tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą, todėl mūsų elektra varomi traukiniai palieka nulinį anglies dvideginio pėdsaką“.
Didelė socialinė ekonominė nauda
Skaičiuojama, kad elektrifikavus intensyviausiai naudojamą geležinkelių infrastruktūros ruožą Vilnius–Klaipėda, juo pradėję kursuoti elektra varomi keleiviniai ir krovininiai traukiniai oro taršą sumažins 150 000 tonų per metus, o socialinė ekonominė nauda viršys 700 mln. eurų.
Be to, elektrinių traukinių aptarnavimas ir eksploatacija yra gerokai pigesnė nei dyzelinių. Elektros varikliai neturi judančių dalių, todėl jų priežiūra yra daug pigesnė nei vidaus degimo, išvengiama nusidėvėjimo ir techninės priežiūros, pavyzdžiui keičiant tepalus ir alyvą.
Remiantis skaičiavimais, dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų elektrifikuotame Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai per metus sutaupys apie 505 mln. eurų.
Mažiau triukšmo
„Ekologija – ne vienintelis elektrinių traukinių privalumas. Šalia geležinkelio gyvenantys žmonės gali mėgautis ramesne aplinka, – elektrifikacijos privalumus vardija E. Lazauskas. Elektriniai traukiniai yra tylesni už dyzelinius, nes neturi vidaus degimo variklių“.
Jis priduria – geležinkelių tinklo elektrifikacija turės ir kitų naudų. Geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir modernizavimu besirūpinančios LTG grupės įmonės „LTG Infra” užsakymu šių metų vasarį atlikto tyrimo duomenimis, geležinkelių infrastruktūros kuriamas tiesioginis ir netiesioginis poveikis valstybei 2023 metais sudarė beveik 591 mln. eurų. Paskaičiuota, kad į geležinkelių infrastruktūrą investuotas 1 euras atneša 2 eurų grąžą valstybei.
„Pradėjus kursuoti elektra varomiems traukiniams, eismo intensyvumas keliuose mažės 3 600 automobilių ir 18 000 vilkikų. Tai reiškia, kad daugiau keleivių ir krovinių bus vežama geležinkelio transportu. Sumažėjus eismui keliuose, mažės avarijų tikimybė, o taip pat sužalojimų ir mirčių atvejų“, – pasakoja LTG grupės vadovas.
Elektrai gaminti pasitelkta saulė
LTG grupė aktyviai ieško ir kitų sprendimų, kaip galima tvariai ir efektyviai panaudoti esamą infrastruktūrą inovatyvioms idėjoms įgyvendinti. Pavyzdžiui, įmonė pernai įgyvendino analogų neturintį projektą – ant triukšmo slopinimo sienelės prie Kyviškės-Vaičiūnų geležinkelio linijos įrengė 22,2 kW saulės elektrinę, per metus galinčią pagaminanti iki 14 MWh energijos. Anot LTG grupės Technologijų direktoriaus Vytauto Bitino, šis sprendimas ne tik padės sumažinti elektros tinklo apkrovą, bet ir efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūros plotą.
„Šis sprendimas leidžia patiems tvariai pasigaminti dalį reikalingos energijos. Todėl ateityje tokios saulės elektrinės gali būti įrengtos ir ant kitų garsą slopinančių sienelių visoje šalyje“, – planais dalinasi V. Bitinas.
Saulės sprendimų įmonė „SoliTek“ kartu su partneriais daugiau nei metus tobulino šį inovatyvų sprendimą. Montuojami dvipusiai saulės moduliai pasižymi tuo, kad yra atsparūs oro sąlygoms ir savarankišku išsivalymo efektu.
Šiuo metu vykdoma projekto stebėsena, kurios metu vertinamas elektrinės efektyvumas ir triukšmo mažinimo funkcija. Surinkti duomenys padės spręsti dėl tolesnio tokių elektrinių diegimo Lietuvoje. Šis projektas taip pat atspindi Europos Komisijos „Europos saulės chartijos“ siekį skatinti saulės energijos integraciją į esamą infrastruktūrą.