SEB banko Lietuvoje duomenys rodo, kad pernai elektroninių atsiskaitymų mastas buvo 25–35 proc. didesnės, palyginti su 2019 metų laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos. Nors pernai pirkėjai sugrįžo į fizines parduotuves, bet išlieka ir nauji įpročiai bei įgūdžiai, padedantys sutaupyti laiko, energijos ir gyventi patogiau.
Tarptautinė bendrovė „Morgan Stanley“ skaičiuoja, kad pasaulyje 2019 metais elektroniniai kanalai užtikrino 15 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos, 2021 metais ši dalis pasiekė penktadalį (21 proc.), dabar sudaro 22 proc. visos apyvartos. Kad vartotojų patirtis būtų kuo geresnė, prekybininkai nuolat tobulino savo logistikos infrastruktūrą, mokėjimo sistemas, o per trumpą laiką buvo sukurta kaip niekada daug naujų elektroninės prekybos svetainių.
Prognozuojama, kad pasaulinė elektroninės prekybos rinka, kurią dabar sudaro apie 3,3 trilijono JAV dolerių, per ketverius ateinančius metus gali išsiplėsti iki 5,4 trilijono JAV dolerių. Daugiausia tai lems išsivysčiusios ir pažangios šalys, kurioje jau dabar elektroninės prekybos skvarba yra didelė, t. y. prekių ar paslaugų elektroniniu būdu įsigyja palyginti daug. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje elektroninės prekybos skvarba nuo 19 proc. 2019 metais pakilo iki 27 proc. 2020–2021 metais, Švedijoje – nuo 10 iki 15 procentų.
Vilnių nuo Londono skiria septyneri metai
Jungtinėje Karalystėje elektroninės prekybos mastas 2020 metais padidėjo beveik perpus (47 proc.), nors po metų augimo tempas atslūgo iki maždaug 8 procentų. Švedijoje per piką 2020 metais augimas siekė 40 proc., o po metų – 20 procentų. Panašios elektroninės prekybos augimo tendencijos buvo stebimos ir Lietuvoje: nuo 20 proc. augimo 2019 metais iki maždaug 42 proc. 2020 metais ir 23 proc. 2021 metais.
Vis dėlto, nors skaitmeniniai pardavimo kanalai pritraukė tūkstančius naujų vartotojų, bet tenka pripažinti, kad Baltijos šalys pagal elektroninės prekybos skvarbos rodiklį nuo Jungtinės Karalystės atsilieka maždaug septyneriais metais, o nuo Švedijos – dvejais metais. Lietuvoje elektroninės prekybos skvarba 2021 metais buvo 13 proc., Estijoje – 16 proc. Latvijoje – 9 procentai.
Nuolaidų medžioklė elektroninei prekybai nepalanki
Tikėtina, kad infliacija, didėjančios palūkanų normos, vartojimo masto mažėjimas per ateinančius metus turės nemažą įtaką mažmeninės prekybos verslo rezultatams.
Dabar ne pirmo būtinumo prekės sudaro daugiau negu 90 proc. visų internetu parduodamų prekių. Kai laisvų pinigų lieka mažiau, pirkėjai šias prekes ima pirkti rečiau, o daugiau dėmesio skiria taupymui ir nuolaidų medžioklei – tai yra palankiau fizinėms, o ne elektroninėms parduotuvėms. Pavyzdžiui, remiantis bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis ir SEB banko analitikų parengtomis įžvalgomis, iš viso Baltijos šalių gyventojai 2021 metais internetu įsigijo prekių už 2,8 mlrd. eurų, daugiau negu trečdalį (34 proc.) šios sumos sudarė elektronikos prekės, 24 proc. teko drabužiams ir avalynei, 9 proc. – namų apyvokos ir sodo prekėms, o maisto prekėms – 6 procentai.
Visos mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2021 metais buvo 22,5 mlrd. eurų, o maisto prekių dalis sudarė daugiau negu pusę šios sumos (53 proc.).
Įdomu tai, kad dėl pigesnių maisto prekių ir nuolaidų pirkėjai dažniausiai keliauja į fizines parduotuves. Prognozuojama, kad per pandemiją pustrečio karto išaugusi elektroninė prekyba maisto produktais 2022 metais susitraukė 3 procentais. Panašu, kad ir elektronikos įrangos, drabužių ir avalynės pardavėjams internete ateinančiais metais teks atlaikyti didesnį kainų spaudimą.
Laukia skirtingi scenarijai
Plečiant daugiakanalę prekybą, paprastai žvelgiama toliau negu į dvejų metų perspektyvą. Keli kanalai – tai būdas diversifikuoti pajamų šaltinius ir geriau valdyti riziką. Nors šiuo metu akivaizdu, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dominuojančios mažmeninės prekybos vietos yra fizinės parduotuvės, per ateinančius penkerius–dešimt metų padėtis gali pasikeisti.
Fizinių parduotuvių apyvarta 2020 metais padidėjo 1 proc., 2021 metais – 5 procentais. Prognozuojama, kad 2022 metais augimas sieks net 16 proc., 2023 metais – 5 proc., 2024 metais – 4 procentus. O elektroninės prekybos dinamika vyksta kitaip – 2022 metais greičiausiai bus fiksuojamas maždaug 5 proc. pardavimo masto susitraukimas, palyginti su prieš tai buvusiais metais. 2023 metais prognozuojamas nulinis augimas, o atsigavimo galima tikėtis 2024 metais, kai apyvartos augimas galėtų siekti daugiau negu dešimtadalį (11 proc.).
Kalbant apie elektroninę prekybą, galima išskirti du pagrindinius ateities scenarijus – pesimistinį ir optimistinį. Pagal optimistinį scenarijų prognozuojama, kad Baltijos šalyse elektroninės prekybos skvarba nuosekliai didės maždaug po 2 proc. kasmet ir 2024 metais turėtų pasiekti 18 procentų. Pagal pesimistinį scenarijų skvarba sumažės iki 10–11 proc., t. y. dalis žmonių nebepirks elektroninėse parduotuvėse.
Žinoma, ar sumažės pačių pasiūlymų ir bandymų pasiekti savo pirkėjus internete, priklausys nuo pačių įmonių ir jų rinkodaros sprendimų. Kol kas vartotojų įpročiai, tokie kaip vidutiniškai devynios valandos socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“), daugiau negu penkios valandos žiūrint „YouTube“ ir 1 valanda 13 minučių apsiperkant internete per savaitę, rinkodarai atveria daug erdvės.