Vis dažniau pasinaudoja nemokama atliekų surinkimo paslauga

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančios tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ duomenimis, viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai. Vis dėlto, maždaug kas aštuntas prietaisas yra nenaudojamas, o dalis prietaisų yra sugedę.

Nors vis daugiau gyventojų pasirūpina, kad nereikalingos buitinės technikos ir elektronikos atliekos atsidurtų tam skirtose atliekų surinkimo vietose, kuriose būtų sėkmingai perdirbamos ir taptų naujais prietaisais, dalis šių atliekų vis dar nugula sąvartynuose ar būna sudeginamos, taip teršdamos ne tik aplinką, bet ir kenkdamos žmogaus sveikatai.

Atliekų perdirbimo bendrovės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, surenkamų atliekų kiekiai auga kasmet.

Darius Valeika, nuotr. iš asmeninio archyvo

„Pas mus patenkančių atliekų kiekiai per metus auga vidutiniškai 10 procentų. Tai rodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą. Vis daugiau gyventojų ir įmonių pasinaudoja nemokama atliekų surinkimo paslauga, kai mūsų darbuotojai patogiai išneša net ir sunkiausius elektronikos prietaisus iš namų ar biurų. Per paskutinius kelis metus tokių registracijų kiekis šoktelėjo kartais“, – teigia D. Valeika.

Netinkamas elgesys su atliekomis – pavojus ir gamtai, ir žmogui

Kalbant apie elektronikos, buitinės technikos atliekas, baterijas ir akumuliatorius, itin svarbu pasirūpinti, kad jos nepatektų į bendrų atliekų konteinerius, o būtų tinkamai surenkamos ir perdirbamos. D. Valeika įspėja, kad netinkamai išmestos buitinės technikos ir elektronikos atliekos kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogui.

„Į bendruosius konteinerius patekusios atliekos gali patekti į sąvartynus. Irdamos sąvartynuose, šios atliekos virsta aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingais teršalais, kadangi jose yra pavojingų medžiagų, kurias būtina tinkamai utilizuoti, bei perdirbti. Taip pat elektronikos prietaisuose gausu tauriųjų ir spalvotųjų metalų, kuriuos, draugišku aplinkai perdirbimo būdu, galima išgauti ir taip išsaugoti gamtos resursus. Šį ciklą, kai žaliavos grąžinamos atgal naujų daiktų gamybai, galima kartoti daugybę kartų. Kartais net nesusimąstome, kad išmetame naudinguosius resursus į sąvartynus“, – pastebi D. Valeika.

Dar vieną svarbią riziką Aplinkos apsaugos instituto pranešime įvardija ir Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad namuose laikoma nebereikalinga elektronika, buitinė technika, baterijos ir panašios atliekos gali kelti pavojų pačių gyventojų saugumui.
Veronika Masalienė

„Pagal paskirtį naudojami, nesugadinti, mechaniškai nepažeisti prietaisai yra visiškai saugūs naudoti. Tačiau juos pažeidus gali kilti pavojus. Iš elektronikos prietaisų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Daugeliui elektronikos prietaisų reikalingos baterijos, o jose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų. Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti“, – pranešime įspėja V. Masalienė.

Tinkamai priduoti atliekas skatina ir piniginis atlygis

Tam, kad gyventojai tinkamai surinktų elektronikos atliekas, svarbu užtikrinti patogius jų atsikratymo būdus. Anot „EMP Recycling“ generalinio direktoriaus, viena iš efektyvių paskatų gyventojams tampa už priduotas atliekas mokamas atlygis.

„Pavyzdžiui, mes teikiame nemokamą elektronikos atliekų išsinešimo ir išsivežimo paslaugą – patogu, paprasta ir greita. Taip pat, kai nebenaudojamą buitinę techniką ir elektroniką gyventojai ar įmonės priduoda patys į supirktuves, jie gauna atlygį už priduotas atliekas. Pasveriame atliekas ir mokame atlygį eurais už kilogramą pagal atliekų rūšį. Tai irgi papildoma paskata rūpintis šių atliekų sutvarkymu. Mes stengiamės nuolat ieškoti sprendimų, kaip atliekų pridavimą savo klientams padaryti dar patogesnį ir paprastesnį“, – teigia D. Valeika.

Tačiau vien finansinių paskatų pokyčiams įgyvendinti nepakanka. Todėl D. Valeika pažymi, kad tinkamas atliekų rūšiavimas priklauso nuo edukacijos ir švietimo.
Elektronikos atliekos

„Jeigu gyventojui net nekyla mintis, kad elektronikos technika yra pavojinga atlieka ir jis lengva ranka metą viską kartu į bendruosius konteinerius, tuomet jis tikrai nepaieškos būdų, kaip ja tinkamai atsikratyti. Tuomet jau nesvarbu, kokios patogios ir lengvos būtų surinkimo priemonės“, – teigia jis.

EMP Recycling atliekų supirktuves rasite didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Jei neturite galimybių šių atliekų į supirktuvę pristatyti patys, galite išsikviesti EMP atliekų TAKSI, jūsų atliekas paims ir išneš iš Jūsų namų, biurų ar kitų patalpų nemokamai. Daugiau informacijos www.emp.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)