Maisto kainoms mušant „lubas“ skaičiuoja, kiek šeima per savaitę turi skirti maistui ir kaip gali akivaizdžiai sutaupyti 6

Pirkinių krepšelis
Pirkinių krepšelis
© Adobe Stock

Toliau kylant maisto kainoms, apsipirkinėjimas tampa vis sudėtingesne užduotimi tiems, kurie skaičiuoja. Maistui pabrangus net trečdaliui nuo praėjusių metų, daug šeimų priverstos ne tik skaičiuoti kiekvieną eurą, bet ir leisti savo namų maisto kokybės kartelę. Delfi kalbinti skirtingi ekspertai ir garsus virtuvės šefas sako, kad atėjus tokiems laikams turime keistis ir patys: apsipirkimas, maisto pasirinkimas, gaminimas, iš esmės pati virtuvės kultūra turėtų kisti kartu, nes neretai su savo pačių įpročiais, nepraktiškumu, negebėjimu planuoti patys sau kasame duobę. Pašnekovai dalija praktiškius patarimus, kas padės kasdien sutaupyti, iš ko pasigaminti nebrangius, bet tikrai skanius ir kokybiškus patiekalus.

Mėnesiui už maistą reikia šimtu eurų daugiau nei pernai

„Remiantis Statistikos departamento skelbtu tyrimu „Namų ūkių biudžetai“ (2021 m.) šeima su dviem suaugusiais ir dviem vaikais vidutiniškai per mėnesį maistui pernai išleido 27 proc. visų išlaidų. Eurostatas, skaičiuodamas infliaciją, vertina, kad maistui išleidžiame 21 proc. išlaidų. Vadinasi, reikėtų vertinti, kad išlaidos maistui sudaro apie 20–30 proc. visų išlaidų“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Eglė Dovbyšienė, nuotr. iš asmeninio archyvo
Eglė Dovbyšienė, nuotr. iš asmeninio archyvo

E. Dovbyšienė pastebi, kad per metus maistui pabrangus 30 procentų, atitinkamai reiktų ir padidinti išlaidas maistui šiais metais, jeigu nebuvo keisti maisto pirkimo ir vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, jeigu pernai maistui šeima išleido apie 400 eurų mėnesiui, šiemet tam būtų skirta kiek daugiau negu 500 eurų. Tai yra skaičiai, neįtraukus viešojo maitinimo išlaidų.

Į parduotuvę – kartą per dvi savaites su tiksliu sąrašu

„Norint taupyti maistui, verta remtis pagrindine taisykle – maisto pirkimą reikia planuoti. Kuo rečiau pavyksta apsipirkti, su kuo tikslesniu reikalingų produktų sąrašu, tuo, tikėtina, šeima išleis mažiau pinigų maistui ir mažiau maisto išmes. Statistika rodo, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta 60 kg maisto, tad akivaizdu, kad tvariau ir taupiau vartoti maistą tikrai galima“, – atkreipia dėmesį E. Dovbyšienė.

Paklausus, kaip dažnai vykti į parduotuvę, kad apsipirkimas būtų racionalus, SEB atstovė sako, kad idealu, jei pavykstą kartą per dvi savaites, nes taip bus mažiau šansų paslysti ir nusipirkti to, ko iš tiesų nereikia. Taip pat svarbu eiti į parduotuvę pavalgius ir vengti akcijų, pasiūlymų, kurie siūlo įsigyti, pvz. tris pakelius tepamo sūrelio už dviejų kainą. Greitai gendančius produktų tiesiog nespėsite sunaudoti ir teks išmesti.

„Jei į parduotuvę einate kas savaitę, pirmiausia, dar prieš sudarydami reikalingų produktų sąrašą, peržiūrėkite spinteles, šaldytuvo ir šaldiklio turinį. Remiantis juo, susidarykite maisto planą ateinančiai savaitei ir pirkite tik trūkstamus produktus, kurie reikalingi pagaminti suplanuotus patiekalus“, – pataria E. Dovbyšienė.

Prieš einant į parduotuvę pereikite per savo maisto spinteles

„Teisingai laikant daržoves, vaisius, juos galima išlaikyti savaitę ir naudoti šviežius. Likučius, kuriuos įmanoma šaldyti – sušaldykite, taip maisto neišmesite ir panaudosite kitos savaitės ar mėnesio patiekalams ruošti. Jei maisto produktai turi ilgą galiojimo laiką, o namie turite galimybę sandėliuoti, galima protingai pasinaudoti akcijomis, tačiau visada svarbu prisiminti: daug geriau matyti, ką turime spintelėse ar šaldytuve, kai jie nėra perkrauti ir visas maistas matosi. Šaldytuve greitai gendančius produktus taip pat rekomenduojama laikyti priekyje, kad matytumėte ir spėtumėte laiku sunaudoti“, – sako E. Dovbyšienė.

Be to, pasak pašnekovės, perkant maistą, visada pravartu atkreipti dėmesį į jo kainą – akivaizdu, kad sezoniniai produktai visada bus pigesni, o pavasarį virti obuolienę – netinkamas sprendimas.

Nuspręskite, kokią sumą maistui skirsite mėnesiui

E. Dovbyšienė pastebi, kad emociniam pirkimui lengva pasiduoti, jei einame į parduotuvę neturėdami aiškaus plano, ką pirksime, ar einame labai alkani. Tada viskas atrodo patrauklu ir verta pirkti.

Tiems, kurie neturi galimybės susidaryti sistemos ir eina į parduotuvę neplanuodami, SEB atstovė sako, kad pravartu bent nuspręsti, kiek šeima tiksliai norėtų skirti pinigų maistui. Pavyzdžiui, 300 eurų per mėnesį. Vadinasi, per savaitę maistui galima išleisti 75 eurus, taigi, tiek ir turėtų būti atskiroje kortelėje ar sąskaitoje ir, kai baigiasi pinigai, iki kitos savaitės kūrybingai naudoti savo spintelių ir šaldytuvo turinį, gaminti maistą tik iš jau turimų maisto produktų. Taip net ir neturint konkretaus plano, ką gaminsite, bet nusistatę tikslią pinigų sumą, neviršysite savo suplanuoto biudžeto.

Nesigraužkite, jei išleidote daugiau, geriau pasimokykite iš klaidų

E. Dovbyšienė sako, kad daugiausia pinigų maistui išleidžiame ne tik, kai einame į parduotuvę be sistemos ar plano. Taip pat daugiau išleidžiame prieš didžiąsias šventes: Kalėdas, Velykas, artimųjų gimtadienius, kitas ypatingas progas. Tada dažniausiai, pagauti emocijų, išleidžiame daugiau pinigų, nebeskaičiuojame.

„Jei visgi išleidome daugiau negu planavome, viršijome biudžetą maisto pirkimui ar dažniau lankėmės kavinėse, vadinasi, kad kažkur kitur turime išleisti mažiau. Gal tuomet mėnesį reiktų atsisakyti mokamų pramogų ir rinktis, ką galite nuveikti nemokamai: lankyti parkus, miškus, nemokamus muziejus“, – kaip alternatyvą siūlo SEB atstovė, pridurdama, kad svarbu negraužti savęs, bet pasimokyti iš savo klaidų ir dar atidžiau sekti ateinančio mėnesio išlaidas ir tokiu būdu neplanuotų pirkinių kiekvieną mėnesį bus mažiau ir pinigai bus paskirstomi tiksliau.

Pirkėjų krepšeliuose – vis daugiau pigesnių prekių

„Rimi“ prekybos tinklo atstovės spaudai Gabrielės Šerėnienės paklausus, kokios šiandien dienai šeimai sumos maistui pakaktų savaitei, pašnekovė sako, kad vienodi apsipirkimo patarimai galioja visiems, tačiau kaip juos pavyksta realizuoti – priklauso nuo pačių pirkėjų noro jų laikytis, galimybių, įpročių, specifinių mitybos ir sveikatos poreikių. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad vienos ar kitos sumos užtektų bet kuriai šeimai negalima. Norintiems daugiau sutaupyti reikės įdėti daugiau pastangų planuojant ir patį savaitės šeimos meniu, ir apsipirkimą.

Gabrielė Šerėnienė
Gabrielė Šerėnienė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Iš savo pusės, mes stengiamės sudaryti visas galimybes apsipirkti pigiau ir sutaupyti – nuolat vykdome akcijas, pateikiame asmeninius pasiūlymus lojalumo programoje, atkreipiame dėmesį į „Čia Pigu“ ir privačios etiketės produktus. Taip pat edukuojame pirkėjus, kaip pasigaminti sveikatai palankius patiekalus už labai mažą kainą, kaip konservuoti, džiovinti, rauginti rudens gėrybes, kaip įsigijus pagrindinių maisto produktų taupiau juos paskirstyti įvairiems patiekalams, kaip panaudoti turimus produktų likučius. Skatiname prisiminti paprastą tiesą „išmetat maistą – išmetat pinigus“ ir taupymą pradėti nuo savo šaldytuvo bei spintelių sutvarkymo, o tada jau su apgalvotu planu žengti į parduotuvę“, – sako „Rimi“ atstovė

Pasidomėjus, kuriomis mėnesio ir savaitės dienomis turi daugiausiai pirkėjų, pašnekovė atsako, kad jei kalbant apie fizines parduotuves populiariausios apsipirkimo dienos yra savaitgaliai, o internetinės parduotuvės Rimi.lt – kaip tik savaitės pradžia. Tuo atveju, jeigu mėnesio eigoje pasitaiko šventinių dienų, jų išvakarės ir pačios šventinės dienos tampa laiku, kuomet žmonės gali ramiai apsipirkti. Įprastomis mėnesio dienomis kokių nors išskirtinumų nepastebi.

Dažniausiai, pasak tinklo atstovės, perkamos daržovės, vaisiai, pieno, duonos gaminiai, mėsa ir jos gaminiai, įvairios kruopos, miltai, skalbimo ir valymo, higienos priemonės. Pirkėjų krepšelis keičiasi, jame atsiduria vis daugiau pigesnių prekių, pastebima, kad „Rimi“ privačios etiketės produktų, savo kokybe prilygstančių pasauliniams prekės ženklams, pardavimai auga. Tai leidžia apsipirkti protingai ir sutaupyti.

Žmonės vis labiau planuoja apsipirkimus

Pastebime, kad pirkėjai vis labiau planuoja apsipirkimus ir savaitgalius skiria rimtesniems apsipirkimams visai savaitei.

Paklausus, kuriomis savaitės, mėnesio dienomis apsipirkti labiausiai apsimoka, turint minty, nuolaidas, kad galima būtų pasiplanuoti didesnius apsipirkimus, G. Šerėnienė sako, didesnius apsipirkimus geriausia planuotis pagal kainų naujienlaiškiuose, akcijų leidiniuose pateikiamą informaciją apie akcijas ir pasiūlymus – viena kitą pakeisdamos vyksta įvairios kampanijos, kurių metu galima pigiau įsigyti tam tikrų prekių ir gerokai sutaupyti.

Siūlo ne tik planuoti pirkinius, bet ir pasinaudoti realiais lojalumo privalumais

„Sėkmingo apsipirkimo pagrindas yra jo planas. Pirkinių planą sudarykite apgalvodami visiems šeimos nariams priimtiną, įvairų savaitės patiekalų meniu, kuriam svarbi ne tik kaina, bet ir palankumas sveikatai – jos sąskaita taupyti tikrai neverta“, – įsitikinusi G. Šerėnienė.

Bendram supratimui, kuo skiriasi kainos įvairiose prekybos vietose, prekybos centro atstovė pataria įsigilinti, ką apie skirtingų tinklų kainas mano profesionalūs jų vertintojai – kainas lyginančiuose portaluose galite rasti informaciją, kuri jus gali gerokai nustebinti ir paskatinti pasirinkti kitą apsipirkimo vietą.
Kitas etapas yra susipažinti su įvairiausiomis akcijomis ir pasiūlymais, ir ne tik bendrais, bet ir individualiais, kurie pagrįsti didžiųjų duomenų analitika. G. Šerėnienė kviečia nepamiršti aktyvuoti savo lojalumo kortelių, sekti informaciją, tuomet pasiruošus galima keliauti į parduotuvę ir joje nepamiršti pasinaudoti atliktais namų darbais ir turėti iš to realios naudos.

„Netgi daugkartinio pirkinių maišelio naudojimas leidžia per metus sutaupyti apčiuopiamą sumą, kurią verčiau investuoti į kokybišką ir sveikatai palankų maistą“, – sako G. pašnekovė.

Virtuvės šefo esminis patarimas – planuotis savaitės meniu

Virtuvės šefas, knygų autorius, VMG idėjinis lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad norint skirti šeimos maistui 70–100 eurų per savaitę, svarbiausia taisyklė – planuoti: „Planuokite apsilankymus parduotuvėje ir patiekalus, kuriuos jus gaminsite savaitės eigoje. Kuo tiksliau tai darysite, tuo bus viskas aiškiau ir galėsite lengviau paskirstyti biudžetą. Nepamirškite, kad net obuolių ar pomidorų pakuotė, kurioje jau supakuoti produktai bus brangesni, negu pirktumėte juos sveriamus ir didesnį kiekį“.

Alfas Ivanauskas
Alfas Ivanauskas
© Organizatorių nuotr.

Paklausus, iš kokių ingridientų galima pasidaryti pigesnių, bet kokybiškų patiekalų, A. Ivanauskas sako, kad tokie produktai kaip: kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, obuoliai – nėra brangūs, o iš jų pagaminti galima labai daug ir skirtingų patiekalų. Pavyzdžiui, iš kopūsto ar moliūgo galite pagaminti labai skanią sriubą, sotų troškinį arba sūrų pyragą. O pyragą paruošti labai paprasta: sutarkuokite morką, kopūstą, dėkite kelis šaukštus majonezo ir grietinės, du kiaušinius, išmaišykite. Paskaninkite prieskoniais ir kepkite orkaitėje 45 min., taip turėsite nuostabų ir nebrangų pyragą, kurį galite skanauti su grietine, jam nereikės net mėsos.

Mitas, kad kiauliena valgyti blogai, o viščiuką visuomet pirkite visą

„Žinoma, nereikia pamiršti ir mėsos. Nors daugelis sako, kad kiauliena galbūt nėra geriausias pasirinkimas, tačiau atsižvelkite į tai, kiek, pavyzdžiui, skandinavai jos valgo. Ir tikrai yra mitas, jog kiaulieną valgyti blogai, vištieną – gerai, o jautiena visada yra geriausias pasirinkimas. Viską tikrai galima valgyti, tik reikia saiko ir proto. Tiek kiaulieną galima paruošti pigiai ir skaniai, tiek ir vištieną. Tik, jei ruošiatės gaminti vištieną, geriau pirkti visą viščiuką, jį išdoroti ir paruošti net 3–4 patiekalus savaitės eigoje. Skirtingas jo dalis galite šaldyti, marinuoti ar virti“, – pataria virtuvės šefas.

Taip pat, pasak A. Ivanausko, visada galima pasigaminti maltinių, nesvarbu ar naudosite maltą vištieną, kiaulieną ar maišysite daržoves su mėsa. Tam puikiai tinka ir kopūstai, ir morkos, ir obuoliai. Mėsą maišydami su daržovėmis sumažinsite jų savikainą ir taip galėsite sutaupyti.

Virtuvės šefas kviečia nepamiršti, kad bulvės yra nesveika tik tada, jei jas kasdien valgote keptas ir skęstančias aliejuje: „Bulves galima skaniai išsivirti ir valgyti tiesiog su sviestu. Išbandykite mano neatsivalgomų virtų bulvių receptą!“.

Susitelkite ties vienu patiekalu, nepamirškite kruopų

A. Ivanauskas pataria, kad jeigu gaminate sriubą, gaminkite ją tokią sočią, kad nebereikėtų antro patiekalo. Galite įdėti mėsos su kaulu, vištienos kulšelių. Susitelkite ties vienu patiekalu, taip nereikės ruošti užkandžių, sriubos ir pagrindinio patiekalo – taip sutaupysite pinigų produktams.

„Visada geras pasirinkimas yra makaronai, daug lietuvių tikriausiai net nežino, kad virti makaronai puikiai tinka ir su kopūstais. Mes kopūstus dažniausiai valgome su dešrelėmis ar troškiname su karka. O tikrai verta jų paragauti su troškintais kopūstais ir morkomis“, – sako virtuvės šefas.

A. Ivanauskas primena, kad kruopos yra ingredientas, iš kurių tikrai galite pasigaminti daug skanių patiekalų. Tiesiog įmušant kiaušinį, pridėjus morkų bei kitų daržovių. Ar tai būtų ryžiai, perlinės kruopos ar kuskusas, galite atrasti daug skirtingų skonių ir už tikrai nedidelę kainą. O nusipirkę sojų padažo galite radikaliai pakeisti visų įprastų kruopų ar daržovių skonį ir vietoj europietiško troškinio ragauti azijeitišką. Ne tik sutaupysite, bet praplėsite skonių paletę.

Mažiau pirkite paruoštų gaminių, o juos pasigaminkite patys

„Visada savo laidose dalinuosi patarimais, kaip galbūt jau visiems gerai žinomus ingredientus atrasti iš naujo, ir kaip patiekalus pasigaminti nebrangiai, skaniai ir paprastai. Štai darant mūsų laidų žiūrovų apklausas išaiškėjo, kad žmonės daugiausiai pinigų išleidžia įvairiems užkandžiams, pagardams, saldainiams ir kt., kuriuos dažnai galima pasigaminti patiems namuose ir už dvigubai mažesnę kainą. Pavyzdžiui, jūsų keptas pyragas bus tikrai pigesnis nei pirktas parduotuvėje, taip pat galite pasigaminti įvairių pagardų ir juos užšaldyti, vėliau, kai jų prireiks, tiesiog juos atšildyti“, – dalijasi savo ilagmete patirtimi ir naudingais patarimais virtuvės šefas A. Ivanauskas.

Ir nepamirškite tradicijos kartais pasikviesti svečių ar patys juos aplankyti. Galbūt kažkas iš kaimo yra parsivežęs daržovių, galbūt patys turite daržą, taip ne tik kartais sutaupysite, bet ir praskaidrinsite savo rutiną.