Klimato kaitos tendencijos neleis vaidinti tvarumo: ši iniciatyva parduotuvei padėjo sutaupyti 6 tonas popieriaus

Parduotuvė
Parduotuvė

Tvarumas pastaraisiais metais jau nebėra tik skambi sąvoka, verslai pritaiko vis daugiau tvarių idėjų ir iniciatyvų bei stengiasi edukuoti vartotojus. Apie gerąsias praktikas ir verslo atsakomybę papasakojo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė bei iniciatyvos „Tvari Lietuva“ ambasadorė Rugilė Matusevičiūtė.

R. Matusevičiūtė, kalbėdama apie tvarumą versle, išskiria 3-jų tipų įmones. Pirmoji grupė yra pavyzdinės įmonės, kurios pirmos imasi iniciatyvos ir rodo pavyzdį kitoms, eksperimentuoja.

„Tada yra įmonės, kurias jau spaudžia, ypatingai taršias įmones, iškastinio kuro ar kito neatsinaujinančio kuro gamintojai ir naudotojai. Jie jaučia Europos Sąjungos (ES), Europos Komisijos (EK) spaudimą, todėl jie turi keistis, skaičiuoti savo emisijas. Ir yra tos trečiosios įmonės, kurios dar nesidomi, neigia, supranta tolumoje, gal net kritiškai vertina, arba labai pyksta, kai išeina ši tema, bando apsiginti. Todėl matosi, kad įmonių, kurios nori keistis ir mato tam poreikį, daugėja. Bet tai nekeičia fakto, kad yra daug įmonių, kurios vis dar pasyviai reaguoja į šią problemą arba užsiima vadinamu „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing), kur apsimeta, kad kažką daro, tiesiog norėdami praslysti rinkoje“, – kalba iniciatyvos „Tvari Lietuva“ ambasadorė.

Iniciatyva sutaupė 6 tonas popieriaus

Ji priduria, kad klimato kaitos tendencijos neleis vaidinti tvarumo ir bus reikalingi realus ir apčiuopiami rezultatai. „Rimi“ yra pristačiusi ne vieną iniciatyvą ir praktinių pavyzdžių praėjusiais metais, kuomet atsirado galimybė negauti popierinio čekio. Pasak R. Sagatauskės, vartotojams patiko ši iniciatyva, buvo sulaukta daug pozityvių komentarų, tačiau buvo sulaukta ir įdomių pasiūlymų, kaip tą galima patobulinti.

„Buvo galimybė tik nespausdinti čekio, bet jeigu reikia vėliau pasitikrinti kainas, tokios galimybės nebeturėsi. Tai toks pasirinkimas ne visus vartotojus tenkino ir jie pradėjo siūlyti elektroninę versiją. Todėl visai neseniai, prieš keletą savaičių, atsirado tokia galimybė. Šiandien, jeigu turi „Rimi“ lojalumo kortelę, gali gauti elektroninę versiją ir ten jau vėliau gali pasitikrinti savo paskyroje kainas ar kas tau yra svarbu. O rezultatai yra geri, pasižiūrėjome, kad nuo praeitų metų 77 % savitarnos kasose apsiperkančių pirkėjų to čekio nebespausdina. Tokiu būdu sutaupėme 6 tonas popieriaus, kas manau yra pakankamai įspūdingas skaičius. Ir neatspausdinome 7 mln. kvitų. Palyginimui, turime duomenis ir kiek atspausdinome, tai yra 4 mln.“, – kalba „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė.

Rugilė Matusevičiūtė ir Renata Sagatauskė
Rugilė Matusevičiūtė ir Renata Sagatauskė
© DELFI / Julius Kalinskas

Anot jos, tendencija ganėtinai aiški, todėl tikimasi, kad ji su laiku stiprės. Taip pat parduotuvė siūlo ir kitas su tvarumu susijusias inovacijas. R. Sagatauskės teigimu, ne visi vartotojai renkasi tvarius sprendimus, o kai kurie dar tik yra testuojami. Vienas tokių pavyzdžių yra miksuoti maišeliai, kuomet galima įsigyti vaisių, kurie gali būti pažeisti. Taip pat yra ir troškinių maišelis, kuriame galima rasti daržovių, kurios taip pat gali būti pažeistos, bet tinkamos vartojimui.

„Mes padarėme bandomąjį pilotą ir kol kas visose parduotuvėse tų maišelių jūs nerasite, dažnai dėl to gauname užklausas. Bet susidomėjimas yra, todėl planuojame plėsti, to maišelio pakankamai gera kaina ir tikrai galima dar neblogą patiekalą pasigaminti iš tų produktų. Taip pat populiarios mūsų zero waste (liet. be atliekų) salelės. Visi vartotojai dar nepakeitė savo įpročių ir dar neperėjo į tai, turbūt būtų naivu dar to tikėtis, bet mūsų tikslas yra edukuoti, kalbėti apie tai ir parodyti, kad net masyvioje apsipirkimo vietoje tokios galimybės yra įmanomos. Ir tai yra tiems pirkėjams, kuriems yra svarbūs tvarumo klausimai, ieško būdų kaip tai padaryti, bet gal neturi laiko apsipirkinėti nišinėse parduotuvėse“, – kalba R. Sagatauskė.

Gamintojai turi prisiimti atsakomybę

Kaip pastebi R. Matusevičiūtė, iniciatyva turi eiti tiek iš verslo, tiek ir iš visuomenės.

„Aš manau, kad tai absoliučiai yra besisukantis ratas, dažnai sakoma, kad ratas yra tvarumą apibendrinantis simbolis, žiediškumas. Tiek tvarumo komunikacija, tiek ir visuomenė turi parodyti verslams, manau, kad jie jaučia spaudimą, jog atsirastų daugiau zero waste iniciatyvų parduotuvėse, bet taip pat ir gamintojai, kurie yra didesni teršėjai šiame kontekste, turi prisiimti atsakomybę. Vieną yra maisto produktai, o kitą iškastinio kuro gamintojai ar vartotojai, todėl manau, kad ta didžioji iniciatyva turi ateiti iš gamintojų, o vartotojai prisitaikys, o kai prisitaikys, pradės prašyti daugiau. Ir man atrodo, tai ką mes matome parduotuvėse, kai vartotojas atėjęs į parduotuvę mato edukaciją čia ir dabar, ji labai veikia bei paskatina, motyvuoja. Tai yra vadinamas positive reinforcement (liet. teigiamas pastiprinimas), kuris klimato komunikacijoje yra labai svarbus. Kai mes vartotoją kaltiname, spaudžiame, keliame mokesčius, bet ir tuo pačiu įtraukiame jį į tam tikrą žaidimą“, – kalba ji.

Norintiems giliau susipažinti su vertingomis Lietuvos ir užsienio ekspertų praktikomis, išgirsti realius tvaraus verslo patarimus ir pavyzdžius bei sužinoti realų verslo veiksmų planą, siekiantiems įgyvendinti tvarumo tikslus savo organizacijoje, jau spalio 1 –18 d. vyks konferencija „Tvarumo kursas“. Konferencija aktuali norintiems savo verslo strategijos plane įsivardyti tvarumo tikslus, tačiau dar nežinantiems kaip tai padaryti tinkamai. Atsakingas verslas renkasi tvarumą. Konferencijoje lankysis įvairių lygių vadovai, turintys tvarumo tikslų savo įmonėje, priimantys sprendimus ir norintys daryti pokytį. Čia susitiks strategai, ieškantys koncentruotų žinių ir naujausių praktikų tvarumo srityje.

„Tvarumo kursas“ vyks spalio 17–18 d., Vilniuje „Radisson Blu Lietuva“, daugiau informacijos https://www.tvarilietuva.lt/konferencija/.