Ekspertai vardina, kurie vadovų veiksmai darbuotojo atžvilgiu – tikrai neleistini: negalite tylėti, jei susidūrėte su vienu iš šių atvejų 2

Susidurti su neetiškais ir socialiai neatsakingais darbdaviais gali kiekvienas; pastebėję, kad jūsų darbovietėje vyksta mobingas ar diskriminacija, žinokite, jog pažeidžiamos jūsų teisės. Norėdamos išvengti šių problemų, įmonės vis dažniau atsižvelgia į socialiai atsakingą darbo aplinką, o tvarumo ekspertai pastebi, kad įmonių vadovams svarbu patiems gerai suprasti, kas sudaro tvarios darbo aplinkos sąvoką, – tai ne tik lyčių lygybė ar diskriminacijos nebuvimas, bet ir švarus oras, saugi darbo aplinka ar emocinis klimatas.

Pavyzdžių, kaip vadovas gali elgtis neetiškai ir neteisėtai, yra daug, vienas jų – mobingas. Pasak teisininkų, mobingas darbe gali būti suprantamas kaip psichologinio smurto atmaina, pasireiškianti, kai vienas ar keli darbuotojai nusistato prieš vieną ar daugiau kitų darbuotojų ir jų atžvilgiu naudoja įvairius psichologinio smurto veiksmus: patyčias, įžeidinėjimą, užgauliojimą, ignoravimą, įvairias replikas, žeminančią kritiką ir kt. Mobingas, kaip ir priekabiavimas, gali būti horizontalusis (kai psichologiškai smurtauja panašaus rango kolegos) arba vertikalusis (kai mobingą vykdo vadovas prieš žemesnio rango darbuotojus arba atvirkščiai).

Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė pastebi, kad esminis mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – psichologiškai smurtaujančio asmens siekis dominuoti prieš smurto auką. Nors mobingo sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos teisės aktuose, tačiau neretai vartojama viešojoje erdvėje, be to, nagrinėjama ir teismuose.

„Vis dėlto, nesant aiškiai įtvirtintos mobingo sąvokos teisės aktuose, kyla iššūkis taikyti atsakomybę, tad praktiškai ji gali būti taikoma ne dėl paties psichologinio smurto, o dėl mobingo pasekmių, t. y. neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.“, – kalba teisininkė.

Pasak jos, mobingą darbe gali lemti įvairios priežastys: pavydas, didelis darbo krūvis, varžymosi atmosfera, neegzistuojanti lygių galimybių politika, įvairios išankstinės ir diskriminacinės nuostatos (rasizmas, seksizmas ir kt.).

„Dėl šios priežasties darbdaviams svarbu užtikrinti saugią atmosferą, organizuoti mokymus darbuotojams, patvirtinti lygių galimybių politiką ir ją tinkamai įgyvendinti“, – sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Monika Guliakaitė-Danisevičienė
Monika Guliakaitė-Danisevičienė
© Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Diskriminacija

Dar viena iš galimų problemų darbo santykių srityje yra darbuotojų diskriminacija, tai vis dar gana dažna priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Praėjusiais metais į Tarnybą dėl šios priežasties kreipėsi 193 kartus: vieni teikė skundus, kiti – paklausimus ar konsultavosi telefonu.

Pasak Lygių teisių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, žmonės diskriminaciją dažniausiai įžvelgė vykstant priėmimo į darbą procesams, įvardijo netinkamas darbo sąlygas, darbo skelbimus. Vis dar gana dažnos situacijos, kai siekiančių įsidarbinti asmenų kandidatūrą norima atmesti dėl jų amžiaus ar šeiminės padėties, šiomis temomis klausinėjama per darbo pokalbius.

„Pavyzdžiui, teiraujamasi apie privatų gyvenimą, šeimos planus, ar žmogus turi vaikų, ar jų planuoja turėti, – apie tai per darbo pokalbius draudžiama teirautis pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Panašių dalykų pasitaiko ir darbo skelbimuose, dėl to žmonės kreipiasi į Tarnybą: dažnai ieškoma jaunų specialistų, kartais nurodomi aiškūs amžiaus rėžiai ir net lytis. Pavyzdžiui, kai ieškoma vaikų darželio auklėtoja ar vyras vairuotojo pareigoms užimti. Tokie ribojimai nepateisinami pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir Lygių galimybių įstatymą“, – kalba lygių teisių kontrolierė.

Birutė Sabatauskaitė
Birutė Sabatauskaitė

Siūlo netylėti ir kreiptis pagalbos

Anot jos, kalbant apie konkrečias situacijas, dėl kurių kreipiasi jau įsidarbinę žmonės, galima išskirti įvairius darbo sąlygų klausimus: darbo užduočių skirstymą, tinkamų darbo sąlygų asmeniui su negalia nebuvimą, tarp jų – ir nuotolinio darbo galimybės.

„Pastarasis klausimas tapo itin aktualus pandemijos metu. Pasitaiko ir seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo dėl negalios, tautybės ar kitų pagrindų darbe atvejų. Tai priežastys, dėl kurių darbuotojai kreipiasi itin retai, nes baiminasi, jaučiasi nesaugiai, jaudinasi, kad negali pateikti jokių tam tikrą situaciją pagrindžiančių dokumentų ar įrašų. Tačiau asmenis, darbe patyrusius seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą dėl kitų pagrindų, visada kviečiame netylėti ir pranešti mums. Jei kyla klausimų dėl tokių atvejų užfiksavimo, visada kviečiame konsultuotis“, – sako B. Sabatauskaitė.

Ji primena, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Diskriminacija šiais pagrindais draudžiama tiek darbe, tiek vykstant įdarbinimo procesui – darbdaviai įpareigoti kandidatams taikyti vienodus atrankos kriterijus, nepaisydami visų anksčiau išvardintų tapatybės požymių.

Kreiptis pagalbos siūlo ir M. Guliakaitė-Danisevičienė, anot jos, kad ir kaip sudėtinga gali pasirodyti apie tai prabilti, svarbu netylėti ir viešinti susidariusią situaciją.

„Apie patiriamą mobingą ar psichologinį smurtą svarbu pranešti savo vadovui, jei psichologiškai smurtauja panašaus rango kolegos, o jei mobingą vykdo tiesioginis vadovas, pranešti reikėtų aukštesnę poziciją užimančiam vadovui“, – kalba ji.

Jei veiksmai nesiliauja arba darbdavys nesiima priemonių, teisininkė siūlo kreiptis į Darbo ginčų komisiją, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją ar bendrosios kompetencijos teismus.

„Svarbu užfiksuoti aplinkybes, saugoti laiškus ar žinutes, galima vesti dienoraštį, kad mobingo faktą įrodyti būtų lengviau“, – komentuoja teisininkė.

Ieško sprendimų ir įgyvendina iniciatyvas

Pasak tvarumo ekspertų, norint atliepti personalo poreikius ir užtikrinti darbuotojų įsitraukimą, su jais būtina konsultuotis apie tvarios darbo aplinkos aspektus, leisti išsakyti lūkesčius, nuomones, įtraukti į diskusijas apie naujas iniciatyvas.

Kaip Delfi komentuoja Austė Valikonytė, „Sustain Academy“ darnaus vystymosi konsultantė, įmonių vadovams svarbu patiems gerai suprasti, kas sudaro tvarios darbo aplinkos sąvoką, o tai – ne tik lyčių lygybė ar diskriminacijos nebuvimas, bet ir švarus oras, saugi darbo aplinka, tvarūs biuro sprendimai, emocinis klimatas.

„Sustain Academy” bendraįkūrėja ir darnaus vystymosi konsultantė Austė Valikonytė
„Sustain Academy” bendraįkūrėja ir darnaus vystymosi konsultantė Austė Valikonytė
© Organizacijos nuotr.

„Tuomet galima pradėti imtis tam tikrų veiksmų – vertinti šią aplinką bei tobulinti pasitelkus tarptautinius standartus, gerąsias praktikas ir atliepiant esamus bei būsimus darbuotojų poreikius“, – sako A. Valikonytė.

Apie socialiai atsakingą darbo aplinką kalba ir verslo atstovai. Pasak jų, prieš dešimtmetį verslai buvo itin susitelkę į tai, kaip auginti darbuotojų vadybines kompetencijas, efektyvumą, komandos jausmą, tačiau norint ilgą laiką išlaikyti šį rezultatyvumo spurtą tapo svarbu atsigręžti į gerovės klausimus – kiek darbdaviai gali padėti žmogui būti produktyviam, įsitraukusiam, laimingam.

„Kas jį tokį daro? Štai tada ėmėme kalbėti apie savijautą darbe, darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą, formuoti tokį darbdavio vertės pasiūlymą, kurį sudarytų visos dedamosios: finansinė, augimo, emocinė gerovė“, – komentuoja Agnė Gorpiničienė, „Igničio grupės“ žmonių gerovės ekspertė.

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus kompanija nuolat kalba emocinės gerovės tema ir įgyvendina įvairias su tuo susijusias iniciatyvas.

Agnė Gorpiničienė
Agnė Gorpiničienė
© Organizacijos nuotr.

„Vienas naujausių mūsų projektų yra gerovės mentoriai – tai specialiai apmokyti kolegos, kurie teikia emocinę pagalbą kitiems kolegoms ir bendradarbiauja su komandomis, vadovais. Turėti tokį atjaučiantį, visuomet įsiklausantį ir palaikantį kolegą mums pasirodė puiki, įkvepianti idėja, skatinanti plisti tokį elgesio modelį ir tarp kolegų atverti žmogiškumo plotmę. Šis gerovės mentorių projektas šiemet buvo išrinktas geriausia personalo valdymo praktika Lietuvoje“, – kalba A. Gorpiničienė.

Ji priduria, kad, be skirtingų projektų, skiriamas dėmesys ir darbuotojų fizinei sveikatai bei mobingo problemoms.

„Mobingas yra viena iš psichologinio smurto apraiškų, kuri „Igničio grupėje“ vertinama kaip žmogaus teisių pažeidimas. Tai grubus nusikaltimas, o kartu – didžiulė žala organizacijai. Taigi mes siekiame ne tik suvaldyti tokius atvejus, bet ir veikti prevenciškai. Vieni efektyviausių tokių būdų yra susitarimai, kaip darbe elgiamės kasdien, taip pat taisyklės, ką darome, jei patiriame ar pastebime netinkamą elgesį“, – kalba A. Gorpiničienė.

Kviečia išreikšti grįžtamąjį ryšį

Panašios darbo aplinkos politikos laikosi ir parduotuvė „Rimi“, pasisakanti prieš diskriminaciją ir mobingą darbe. Pasak „Rimi Lietuvos“ personalo operacijų vadovės Brigitos Borisevičienės, tiek vadovai, tiek darbuotojai skatinami nuolat dalintis grįžtamuoju ryšiu, atvirai bendrauti bei išsakyti savo nuomonę.

„Turime įsteigę „Rimi“ pranešimų tyrimo komandą, į kurią gali kreiptis bet kuris darbuotojas, jei pastebi nukrypimų nuo teisinių reikalavimų, ir perspėti apie pažeidimus, kurie paveikia žmones, įmonę, visuomenę arba aplinką“, – kalba B. Borisevičienė.

Brigita Borisevičienė
Brigita Borisevičienė
© Organizacijos nuotr.

Anot jos, įmonėje skatinama įvairovė, nes taip galima mokytis vieniems iš kitų, būti savimi ir dėl to jaustis laimingam.

„Rimi“ komandoje dirba daugiau nei 3000 darbuotojų, kurių amžius – nuo 16 iki 80 metų, ir visi mes esame unikalūs. Darbo užmokestis visiškai nepriklauso nuo lyties: jį lemia užimama pozicija, atsakomybės bei turimos kompetencijos“, – sako personalo operacijų vadovė.

Apie grįžtamojo ryšio svarbą kalba ir SEB bankas, kuris kiekvienais metais atlieka darbuotojų apklausą „Insight“. Šioje apklausoje darbuotojai kviečiami išreikšti savo nuomonę ir suteikti grįžtamąjį ryšį. Pasak SEB banko Lietuvoje vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, šiuo metu kaip tik vyksta 2022 metų apklausa, tad pasidalinti gali tik praėjusių metų rezultatais.

„2021 m. rugsėjį vykdyta darbuotojų apklausa, į klausimus atsakė net 90 proc. mūsų darbuotojų. 87 proc. mano, kad SEB nuoširdžiai rūpinasi darbuotojų sveikata ir gerove, 89 proc. darbuotojų patenkinti komanda, kurioje dirba, o 88 proc. mano, kad SEB puoselėja tvarią veiklą, yra socialiai atsakinga bendrovė“, – kalba S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Kaip ji pastebi, banko darbuotojai turi aktyviai veikiančią ir iniciatyvią darbuotojų profesinę sąjungą, su kuria kompanija nuolat tariasi ir diskutuoja, atsižvelgdama į taikomus pasiūlymus.

„Kovo mėnesį su darbuotojų profesine sąjunga pasirašėme kolektyvinę sutartį, už kurią balsavo dauguma banko darbuotojų ir kurioje numatyta papildomų priemonių, prisidėsiančių prie darbo ir gyvenimo pusiausvyros gerinimo, darbuotojų sveikatinimo, įtraukties, įvairovės organizacijoje bei komandose užtikrinimo“, – kalba S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė

Ji priduria, kad kompanijoje vienodai gerbiami visi darbuotojai, kad ir kokios etninės kilmės ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, negalios, šeiminės padėties, seksualinės orientacijos, amžiaus jie būtų.

„Kalbant apie amžių, mūsų organizacijoje vienodai laukiami ir vertinami įvairaus amžiaus darbuotojai. Jauniausiam kolegai SEB banke yra 20 metų, vyriausiam – 74-eri“, – dalinasi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Norintiems giliau susipažinti su vertingomis Lietuvos ir užsienio ekspertų praktikomis, išgirsti realius tvaraus verslo patarimus ir pavyzdžius bei sužinoti realų verslo veiksmų planą, siekiantiems įgyvendinti tvarumo tikslus savo organizacijoje, jau spalio 1 –18 d. vyks konferencija „Tvarumo kursas“. Konferencija aktuali norintiems savo verslo strategijos plane įsivardyti tvarumo tikslus, tačiau dar nežinantiems kaip tai padaryti tinkamai. Atsakingas verslas renkasi tvarumą. Konferencijoje lankysis įvairių lygių vadovai, turintys tvarumo tikslų savo įmonėje, priimantys sprendimus ir norintys daryti pokytį. Čia susitiks strategai, ieškantys koncentruotų žinių ir naujausių praktikų tvarumo srityje.

„Tvarumo kursas“ vyks spalio 17–18 d., Vilniuje „Radisson Blu Lietuva“, daugiau informacijos https://www.tvarilietuva.lt/konferencija/.