Kalbant apie tvarią darbovietę, dažniausiai turimi omenyje aplinkai draugiški pasirinkimai. Pasak tvarumo ekspertų, elementariausi netvarūs darbuotojų įpročiai: netinkami rūšiavimo įpročiai arba jų stoka, perteklinis plastikinių vandens ar kitų gėrimų buteliukų vartojimas, išsineštiniai pietūs (dažniausiai pakuotė naudojama 5–10 min. parsinešti pietus iš restorano į darbovietę, dažnu atveju pakuotė nėra rūšiuojama, o net ir išrūšiavus – neperdirbama), perteklinis dokumentų spausdinimas bei netaupus elektros energijos vartojimas.
Anot „Sustain Academy“ darnaus vystymosi konsultantės Austės Valikonytės, jei įmonė siekia tvarumo tikslų ir apie tai komunikuoja, ji turi skatinti darbuotojus imtis ne tik tvarių kasdienių pokyčių buityje, tačiau ir edukuoti apie tai, ką darnus vystymasis reiškia kiekvienam darbuotojui platesniu kontekstu.
„Per įvairius pavyzdžius, veiklas, renginius, vidinius naujienlaiškius verslas gali perteikti įdomių aktualijų, paaiškinti, kokį teigiamą poveikį darbuotojai gali daryti savo komandose, skyriuose, padaliniuose. Tai paspartintų įmonės judėjimą tvarumo tikslų link“, – kalba A. Valikonytė.
Ji priduria, kad tvarumas apima ir efektyvumą, žiedinės ekonomikos skatinimą, tad jei darbuotojams bus suteiktos sąlygos, jie bus skatinami ir edukuojami priimti aplinkai draugiškesnius sprendimus; tai irgi padės verslui sutaupyti.
Darbuotojai patys aktyviai įsitraukia į tvarumo iniciatyvas
Kaip pastebi įmonių atstovai, darbuotojai yra gana sąmoningi ir supranta, kodėl organizacijoms reikia saugoti gamtą, tačiau svarbu organizuoti ir tvarumą skatinančias veiklas. Tvarią darbo aplinką skatina ir SEB bankas. Anot banko tvarumo vadovo Audriaus Rutkausko, dar vykstant įdarbinimo procesui su darbuotojais kalbama apie įmonės vertybes, kultūrinius aspektus, – čia daug dėmesio skiriama tvariai veiklai.
„SEB banke dirbantys darbuotojai patys aktyviai įsitraukia į tvarumo iniciatyvas, siūlo, ką galėtume daryti geriau, kaip galėtume tobulėti šioje srityje kiekvienas, kaip organizacija, ir kiekvienas asmeniškai“, – kalba jis.
Banko tvarumo vadovas pastebi, kad svarbu skatinti darbuotojus nedaryti elementarių netvarumo klaidų.
„Vienas pavyzdžių – iniciatyvių darbuotojų grupės „iDo“ organizuota kampanija, kurios metu darbuotojai kvietė savo kolegas plaunant rankas sunaudoti mažiau vandens ir popieriaus. Pastebime, kad banke susikuria ir neformalių iniciatyvų, – vienas kitą skatiname keisti kasdienius įpročius, pavyzdžiui, lipti laiptais, užuot važiavus liftu, arba organizuojant komandos stiprinimo veiklas ar minint šventes atsižvelgti į pagrindinius tvarumo principus“, – sako A. Rutkauskas.
Tvarumo iniciatyvos darbuotojams labai patrauklios, tačiau ilgainiui išsikvepia
Pastebima, kad kompanijose naudojama per daug plastiko. Kaip pastebi Aušra Delonaitė, „DPD Lietuva“ personalo vadovė, vienas iš labiau matomų netvaraus požiūrio pavyzdžių – kalnas plastikinių buteliukų nuo geriamojo vandens.
„Šį klausimą esame iškėlę ir išsprendę seniai – biure įrengėme vandens filtrus ir skatiname darbuotojus gerti vandenį iš čiaupo. Kad būtų patogiau, visiems darbuotojams padovanojame ergonomišką gertuvę ir reguliariai atliekame vandens tyrimus, kad būtų ramu“, – kalba ji.
Kiti dažnai pasitaikantys atvejai – perteklinis elektros naudojimas ar dokumentų spausdinimas. Anot A. Delonaitės, šiuo atveju pasitelkiami nuolatiniai priminimai vietose, kur darbuotojai dažniausiai palieka neišjungtą šviesą.
„Nereikalingų dokumentų spausdinimą labai apribojo mūsų įmonėje aktyviai naudojamos nuotolinės komunikacijos priemonės – bendraujame ir dokumentais keičiamės per „Teams“ kanalą, su partneriais sutartis pasirašome per „Dokobit“, o artimiausiu metu turėsime dokumentų valdymo sistemą, kuri dar labiau padės sumažinti popierinių kopijų spausdinimą. Vidinę komunikaciją į elektroninę erdvę esame perkėlę jau seniai – su komanda bendraujame „Teams“ kanalu, turime savaitinį elektroninį naujienlaiškį“, – kalba personalo vadovė.
Ji pastebi, kad tvarumo iniciatyvos darbuotojams labai patrauklios, tačiau ilgainiui išsikvepia, o veiksmingiausia – tvarios veiklos elementus įkomponuoti į kasdieninį gyvenimą.
„Pavyzdžiui, užsakydami dovanas darbuotojams įvairiomis progomis keliame sau tikslą, kad tai būtų tvari dovana: pagaminta iš tvarių medžiagų, naudinga ir naudojama kasdien, kad liktų kuo mažiau šiukšlių (nereikalingų pakuočių ir t. t.). Jei turime galimybę užsakyti maistą iš tvarių ar socialinių verslų, mielai taip ir darome. Pakuotes, kurias visgi gauname, panaudojame iš naujo – pavyzdžiui, siuntoms siųsti. Į darbą ir iš darbo darbuotojus nemokamai veža DPD autobusiukas – taip ne tik padedame sutaupyti kelionei, bet ir prisidedame prie tvaraus vykimo į darbą. Jei tokios galimybės nėra, skatiname kolegas kooperuotis ir į darbą vykti vienu automobiliu“, – pasakoja A. Delonaitė.
Rūšiavimas
Netvarumo pavyzdžių tarp darbuotojų pastebi ir BTA vidinės komunikacijos specialistė Agnė Bagdanskytė. Pasak jos, nors biure ir stengiamasi laikytis tvarumo principų, atsiranda mažų paslydimų.
„Turbūt ryškiausiai matomas netvarumo pavyzdys – ne visuomet tinkamas rūšiavimas. Tam turi įtakos vis dar biure egzistuojančios šiukšlių dėžės po darbo stalais. Normalu, kad jei šiukšlių dėžė visai šalia, ne visada randame jėgų nukeliauti ir nunešti rūšiuojamas atliekas į specialias šiukšlines. Nuolatos primename kolegoms, kaip svarbu į tai atkreipti dėmesį. Žinodami šią silpną vietą, visai netrukus keisime biuro konceptą ir BTA patalpose nebeliks pavienių šiukšlinių – visos atliekos bus privalomai rūšiuojamos į joms skirtas šiukšlių dėžes“, – kalba A. Bagdanskytė.
Pasak A. Rutkausko, bankas imasi skirtingų iniciatyvų, kad paskatintų rūšiuoti darbuotojus tinkamai.
„Siekdami mažinti buitinių atliekų kiekį, pagrindinėje SEB banko būstinėje Vilniuje darbo vietose neturime šiukšliadėžių. Vietoj to kiekviename aukšte, virtuvės zonoje, turime įrengę atliekų rūšiavimo taškus. Taip sumažiname tikimybę, kad buitinės ir rūšiuojamos atliekos susimaišys“, – sako SEB banko tvarumo vadovas A. Rutkauskas.
Svarbu utilizuoti nereikalingus el. prietaisus, kroviklius, baterijas
A. Rutkauskas priduria, kad pagrindinėje banko būstinėje Vilniuje yra senų baterijų surinkimo taškas, į kurį darbuotojai ir banko klientai gali atnešti ir palikti utilizuoti senas baterijas.
„Artimiausiu metu nebetinkamų naudoti baterijų surinkimo taškų planuojame įrengti visuose SEB banko skyriuose“, – sako A. Rutkauskas.
Atliekų surinkimo įmonė „EMP Recycling“ pastebi, kad kiekvieną mėnesį sulaukia daugiau nei 200 juridinių klientų, kurie pristato savo atliekas į „EMP Recycling“ supirktuves arba užsisako nemokamą elektronikos išvežimo paslaugą. „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika teigia, kad kiekvienam darbuotojui gali būti aktualus elektroninių prietaisų rūšiavimas.
„Mūsų klientas gali būti kiekvienas biuras, – juk darbe visi naudojamės kompiuteriu, telefonu, spausdintuvu, ausinėmis. Daugiausia iš įmonių gauname IT įrangos, nedaug – buities prietaisų: šaldytuvų, mikrobangų krosnelių iš biurų virtuvėlių“, – kalba jis.
Pasak pašnekovo, elektronikos atliekos privalo būti tinkamai sutvarkytos, nesvarbu, ar jos susidaro gyventojų namuose, ar įmonėse.
„Šiose atliekose yra pavojingų medžiagų, tad jos turi būti utilizuojamos. Žinoma, jose yra ir įvairių metalų, kurie išgaunami perdirbant. Atliekas gamykloje paverčiame švariomis ir kokybiškomis žaliavomis, jos grįžta į rinką ir būna antrą kartą panaudojamos – taip tausoja gamtos resursus. Priduodamos savo atliekas perdirbti įmonės prisideda prie žiedinės ekonomikos ir tvarumo“, – kalba D. Valeika.
