Darbdaviai stengiasi prisitaikyti prie darbuotojų poreikių ir vis dažniau leidžia patiems rinktis, kur jie nori dirbti. Tuo pat metu verslai atnaujina biurus, transporto priemonių parkus bei stovėjimo aikšteles, kad ateinantys į biurą dirbtų tvariau.
Nepakanka tik nevažiuoti į darbą
Vieno atsakymo į klausimą – tvariau dirbti biure ar namie – nėra. Reikėtų vertinti konkretaus žmogaus įpročius, sunaudojamą energiją, transporto priemonę ir kitas aplinkybes. SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas svarsto, kad, gyvenant toli nuo biuro, kuriame neįgyvendinamos tvarumo iniciatyvos, o namie naudojama žalioji energija, važiuoti į darbą – ne taip tvaru.
„Tačiau jei biure, kuriame dirbate, yra įgyvendinamos tvarumo iniciatyvos, jis pats aprūpinamas žaliąja energija, o į darbą važinėjate elektromobiliu, kurį įkraunate elektra iš saulės, arba dviračiu, paspirtuku, pėsčiomis, viešuoju transportu, keliaujant į biurą nesukuriamas toks didelis CO2 pėdsakas“, – sako A. Rutkauskas.
Jam pritaria ir BTA Administracinio skyriaus vadovė Ineta Jegelevičienė. Jos manymu, darbas tiek namuose, tiek biure turi savo specifiką ir skirtingą poveikį gamtai. Darbuojantis iš namų dažniausiai sutaupoma CO2, nes nereikia vykti automobiliu, taip pat mažėja poreikis dažniau atnaujinti garderobą.
„Biuro išlaikymas reikalauja milžiniškų kaštų: elektra, vėdinimo bei šildymo sistemos. Tačiau, kita vertus, įmonės investuoja į vis tvaresnius sprendimus, ekologiškesnę energiją ir vienu metu tais ištekliais naudojasi gausybė žmonių, o namuose – vos vienas. Tad nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog darbas namuose visapusiškai laimi šioje tvarumo dvikovoje, drįsčiau teigti, kad tvarus darbas biure įmanomas ir tikrai gali būti toks pat tvarus ar net tvaresnis nei namuose“, – kitą aspektą vertino pašnekovė.
Pasak „Igničio grupės“ tvarumo vadovo Valento Nevieros, dažnu atveju darbas biure gali būti tvaresnis: „Vokiečiai atliko tyrimą ir įvertino, kaip žmonės elgiasi likę namie, ypač žiemą. Jeigu išeina į darbą, sumažina šildymą, išjungia šviesas, kol nieko nėra. Būdami namie norime jaustis patogiai, šiltai, tuomet kyla šildymo sąnaudos. O biurai išlieka nuolat šildomi, tad bendras efektas aplinkai didesnis. Įmonės ieško būdų, kaip padaryti, kad ten, kur darbuotojų mažiau ar išvis nėra, būtų eikvojama mažiau energijos. Galbūt būtų galima mažiau šildyti, įdiegti judesio daviklius apšvietimui reguliuoti, apskritai, apgalvoti, ar efektyvu išlaikyti tokius didelius biurus kaip anksčiau.“
Įmonės mažina CO2 emisijas
Bene dažniausiai aptariamas aspektas lyginant darbą biure ir iš namų – keliaujant automobiliu išmetamas CO2. I. Jegelevičienė pastebėjo, kad didieji pasaulio miestai visiškai nepritaikyti automobiliams, tad žmonės motyvuojami rinktis alternatyvias transporto priemones. Lietuvos verslai irgi stengiasi įkvėpti darbuotojus keliones automobiliu iškeisti į tvaresnes.
„Kol leidžia orai, mes savo darbuotojus taip pat skatiname į darbą vykti dviračiais ar paspirtukais. Rūpindamiesi gamta ir brangiu laiku, raginame nešvaistyti savęs ir dalį susitikimų perkelti į virtualią erdvę – kam leisti laiką spūstyse, jei galime tiesiog imti ir susitikti virtualiai? Baltijos šalių lygiu vystome projektą „Velomaster“, kuriuo siekiame ugdyti ir motyvuoti jaunąją kartą keliauti dviračiais“, – pasakojo BTA atstovė.
„Igničio“ tvarumo vadovas atkreipė dėmesį, kad ne visais atvejais nevažiuoti į darbą automobiliu reiškia sutaupyti planetai CO2 emisijos. Jis pastebėjo, kad dirbantys iš namų neretai pamiršta paminėti, jog į sporto klubą ar kitur po darbo važiuoja automobiliu, ryte veža vaikus į darželį ar mokyklą, popiet vyksta pasiimti. Dirbdamas biure ir važiuodamas į darbą neretas vaikus nuveža pakeliui, o į sporto klubą ar parduotuvę užsuka po darbo. Galutinis rezultatas rodo, kad dirbantis namuose žmogus važiuoja daugiau kartų ir daugiau kilometrų.
„Per pandemiją daugelis žmonių išsikraustė į sodybas ar kitur toliau už miesto. Kelias iki biuro dažnu atveju tapo ilgesnis. Tarkime, anksčiau žmogus iki darbo kasdien važiuodavo 5 km, per savaitę – 50. Dabar, gyvendamas apie 20 km už miesto, net važiuodamas du tris kartus per savaitę nuvažiuoja daugiau“, – dėmesį atkreipė V. Neviera.
SEB bankas, skatindamas darbuotojus mažiau keliauti automobiliu, įrengė 152 dviračių, 60 elektrinių paspirtukų statymo ir įkrovimo vietų bei 17 elektromobilių įkrovimo stotelių.
Darbuotojai motyvuojami ir edukuojami
Komunikacija su darbuotojais apie klimato kaitą bei kiekvieno žmogaus poveikį jai – taip pat labai svarbu įmonėms. Pašnekovai pasakoja, kad darbuotojus stengiasi informuoti kiek įmanoma plačiau. O daugiau žinodami žmonės patys imasi iniciatyvos ir siekia padaryti kuo mažiau žalos gamtai.
BTA įmonėje rengiami edukaciniai mėnesiai, kuomet kalbamasi apie tvarumo svarbą. Darbuotojams publikuojami informaciniai straipsniai, susiję su šia tema. Taip pat edukuojama net dovanomis – stengiamasi, kad jos būtų ne tik smagios, bet ir turėtų tiesioginį tausojamąjį poveikį gamtai, ugdytų žmonių suvokimą ir skatintų domėtis tvarumo tema.
V. Neviera papasakojo apie gana neįprastą darbuotojų edukavimo priemonę, kuri suteikia progų daugiau kalbėtis apie klimato kaitą: „Su darbuotojais daug komunikuojame šia tema – kaip klimatą veikia mūsų organizacija ir kaip – kiekvienas iš mūsų, kaip individas. Taip pat biure įrengėme atgalinį laikrodį, kuris skaičiuoja likusį laiką iki tol, kol iššvaistysime anglies dvideginio „biudžetą“, – kiekį, kiek dar galime išmesti į aplinką, kad klimatas nešiltų daugiau nei 1,5 laipsnio.“
SEB bankas taip pat taiko įdomius būdus, padedančius darbuotojams prisidėti prie įmonės tikslų. „Pagrindinėje SEB banko būstinėje Vilniuje darbo vietose neturime šiukšliadėžių – kiekviename aukšte, virtuvės zonoje, turime įrengę atliekų rūšiavimo taškus. Taip sumažiname buitinių atliekų ir rūšiuojamų atliekų susimaišymo tikimybę. Ten renkame ir kavos tirščius, esame prisijungę prie „Paulig“ žaliosios energijos iniciatyvos. Šiais metais jau surinkome apie 1,2 tonos kavos tirščių, iš kurių vėliau gaminama elektros energija. Šiemet surinktų tirščių jau pakanka pagaminti 671 kWh elektros energijos – tiek 5 vidutiniai namų ūkiai suvartoja per mėnesį“, – idėjomis dalinosi A. Rutkauskas.
Nuolatinis darbas biuruose vargu ar sugrįš
Paklausti apie tikimybę, kad nuotolinio darbo populiarumas išblės ir visi darbuotojai grįš į biurus, pašnekovai suabejojo. „Švenčių, renginių ar susitikimų dienomis biuruose gausu besidarbuojančių kolegų, tačiau manau, kad biurų, kuriuose gausų žmonių, kasdien mums matyti jau nebeteks. Pandemijos metu atradome nuotolinį darbą, o, jai pasibaigus, dalelę to atradimo nusprendėme pasilikti ir perkelti į kasdienybę. Hibridinis darbo modelis mums leidžia tvariau naudoti biuro erdves, suteikia daugiau pasitikėjimo darbuotojams bei padeda gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą“, – sakė I. Jegelevičienė.
Hibridinio darbo modelis verčia verslus pergalvoti savo sprendimus ir net perplanuoti biurus, kad šie atitiktų dabartines realijas. Ir nors panašu, jog dirbti namie nėra taip tvaru kaip biure, poreikis išlieka ir verslai priversti taikytis.
„Manau, dar ateis tokios dienos, kai biurai bus pilni, bet, man atrodo, patys biurai bus mažesni. Turbūt bus toks modelis, kad kiekvienas žmogus neturės savo individualios darbo vietos, nes dalis darbuotojų ateina vieną dieną, dalis – kitą. Mūsų pagrindiniame bure taip yra jau dabar. Manau, svarbu leisti žmonėms prisitaikyti, vertinti jų efektyvumą ir emocinę būseną. Vieni biure darbus padaro greičiau, o namie ilsisi. Kiti dirbdami iš namų niekad neatsitraukia nuo darbo. Lieka svarbu išlaikyti aktyvų bendravimą su komanda“, – apie naujoves kalbėjo V. Neviera.
