– Kaip kilo mintis išbandyti veganišką mitybą? Ir kodėl – 2 savaites?

– Vieną vasaros savaitgalį peržiūrėjau du dokumentinius filmus apie gyvulinės kilmės produktų neigiamą poveikį tiek žmogaus organizmui, tiek ir planetai. Juose išgirdau istorijas žmonių, kurie pakeitę savo mitybą iš gyvulinės į augalinę galėjo atsisakyti vaistų, pagerinti savo sveikatą ir pasiekti neįtikėtinų sportinių rezultatų.

Nors esu visavalgė, šie pavyzdžiai mane paskatino imtis eksperimento ir pabandyti, kaip man sektųsi bent dvi savaites valgyti veganiškai, ir pažiūrėti, ar tai padarytų kokią nors įtaką mano sveikatai.

Tad atsisakiau mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Nutariau taip maitintis dvi savaites, nes tai pakankamas laikas išbandyti skirtingus patiekalus, bent kelis kartus nueiti į kavinę, tuo pačiu tai laikotarpis, kuriam pakanka valios nenukrypti ir nemesti eksperimento.

– Ar buvo lengva? Kur ieškojote receptų gamindama maistą iš augalinių produktų?

– Buvo lengviau, nei maniau. Kadangi eksperimentą atlikau vasarą, tuo metu buvo daug šviežių daržovių, vaisių, uogų, kurios labai papildė racioną. Kavą su karvės pienu pakeičiau į kava su migdolų ar kokosų pienu, vietoje gyvulinio sviesto naudojau augalinį. Pusryčiams vietoje sumuštinio su mėsa ar sūriu valgiau jį su avokadu ar šviežiais pomidorais, pagardintais druska ir pipirais.

Pietums ir vakarienei gaminausi grikius su keptais pievagrybiais ir svogūnais, avokadų, pomidorų ir avinžirnių salotas, šviežių daržovių salotas, makaronus su apkeptomis daržovėmis, virtas bulves su voveraitėmis, cukinijų blynus, kepą tofu su daržovių garnyru. Užkandžiams rinkausi uogas ir vaisius, desertui – veganiškus ledus, kuriuose vietoje karvės pieno naudojamas augalinis pienas, arba ledus iš vaisių tyrės.

Įdomesnių receptų radau „Pinterest“ platformoje, ten jų išties nemažai. Taip pat pradėjau seki Lietuvos ir užsienio maisto kūrėjų Instagram profilius, kur jie dalinasi veganiškais receptais, patarimais. Iki šiol vis panaršau internete ir pasižymiu patikusius augalinės kilmės receptus, kuriuos planuoju išbandyti.

– Kokius iššūkius teko spręsti? Ar pagundų nusižengti buvo?

– Eksperimento metu atkreipiau dėmesį, kad daugiau nei pusė parduotuvės skyrių yra skirti gyvulinės kilmės produktams: mėsai, žuviai, pieno produktams. Pirmą eksperimento dieną eidama per parduotuvę galvojau: ir to negaliu, ir ano negaliu, ir šiame skyriuje nieko nerasiu. Patyriau negausos pojūtį, lyg iš „neturiu iš ko rinktis“.

Bet paskui įpratau, ir „uždraustuose“ skyriuose padėti produktai gundė mažiau. Labiau apkreipiau dėmesį į skyrius, kuriuose yra veganiškų produktų, pavyzdžiui, veganiškas faršas, dešrelės, sūris. Nors šio eksperimento metu jų beveik nepirkau, manau, kada nors pabandysiu. Gal tai bus inspiracija kitam eksperimentui: „Gyvulinių produktų patiekalai, tik augaliniai“.

Radau nemažai idėjų internete ar prisiminiau skanius patiekalus, kuriuos pati ruošdavau be gyvulinių produktų. Pagundas parduotuvėje suvaldyti padėjo pasiruošimas iš anksto – susidarius produktų sąrašą, ką turiu nusipirkti, ir parduotuvėse būdavo lengviau, nes žinojau, kad tie patiekalai, kuriuos ruošiu, irgi bus skanūs.

– Kokių patiekalų teko atsisakyti?
– Teko atsisakyti mano labai mėgstamų šaltibarščių, nes buvo pats jų sezono įkarštis. Taip pat dažniausiai pusryčiams gaminamų virtų kiaušinių ar omleto, sumuštinių su sūriu ar mėsa. Ir, be abejo, visų mėsos ir žuvies patiekalų.

– Kaip sekėsi kavinėse ir restoranuose?

– Valgymas kavinėse ar restoranuose buvo sunkiausia eksperimento dalis, nes valgiaraščiuose pateikiami vos vienas ar keli veganiški pasirinkimai. Kai kurios kavinės prie veganiškų patiekalų prideda ženkliuką, kuris labai palengvina pasirinkimo procesą, kitu atveju reikia „studijuoti“ kiekvieno patiekalo sudėtį.

Tačiau eksperimento dėka atradau skanius augalinės kilmės patiekalus kavinėse ir restoranuose. Pavyzdžiui, vienoje kavinėje užsisakytas vegetariškas šašlykas, kur buvo apkeptos įvairios daržovės, buvo tikrai skanus. Jei ne eksperimentas, tikriausiai tokio patiekalo niekada nebūčiau užsisakiusi.

Veganiškų ir neveganiškų patiekalų kainos gan panašios. Veganiški patiekalai kartais yra net pigesni, nes jų pagrindas yra daržovės, miltiniai ar ankštiniai produktai. Dažniau brangesni būna patiekalai, kuriuose yra mėsa ar žuvis.

Pagrindinis iššūkis yra tas, kad veganiškų patiekalų kol kas restoranuose yra tikrai nedaug. Tikriausiai nėra didelės paklausos tokiems patiekalams, tad ir restoranai neskuba jų daugiau įtraukti į savo meniu.

– Kokias padarėte išvadas po šio eksperimentoar patogu/ lengva/ pigu maitintis veganiškai?

– Po eksperimento supratau, kad galima skaniai, visavertiškai maitinis nevalgant gyvulinės kilmės produktų. Yra nemažai alternatyvų, o internete be galo daug idėjų, kaip pasigamini skanius augalinius patiekalus. Tik svarbu suprasti, kiek ir kokių medžiagų reikia gauti per dieną, iš kokių produktų jų gauti, kad mityba būtų subalansuota.

Gaminti veganiškus patiekalus man buvo lengviau, nes patiekalai paruošiami greičiau. Produktų galiojimo laikas ilgesnis, jų paruošimas paprastesnis. O produktų krepšelio kaina šiems patiekalams taip pat yra panaši, kartais net ir pigesnė.

Vienintelis trūkumas – nedidelė veganiškų patiekalų pasiūla restoranuose ir kavinėse, kuriose lankiausi. Bet tikiu, kad pasidomėjusi labiau, atrasčiau vietų, kur pasirinkimas būtų platesnis.

Po eksperimento nepajutau kardinalių sveikatos pokyčių, tačiau pavalgiusi jausdavausi lengviau, nebeapimdavo mieguistumas, turėjau daugiau energijos. Kad pajusčiau didesnius sveikatos pokyčius, augalinės mitybos įpročius reikėtų išlaikyti ilgiau.

Po eksperimento daugiau ėmiau įtrauki į savo racioną namie gamintų veganiškų ar vegetariškų patiekalų. Dabar namie šviežios mėsos ar žuvies patiekalus gaminu labai retai, juos dažniau valgau svečiuose ar mieste. Tačiau jeigu kavinės valgiaraštyje aptinku skaniai atrodantį vegetarišką ar veganišką patiekalą, išbandau ir jį.

– Ko labiausiai pasigedote per tas dvi savaites?

– Labiausiai pasigedau pieno produktų, sūrio. Mėsos ir žuvies per dvi savaites nepritrūko.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)