Nori būti naudotų prekių „Hugo Boss“

„ReTuna“ yra pirmasis pasaulyje prekybos centras, skirtas tik naudotiems daiktams.

Iš išorės pastatas atrodo tarsi mokykla, biblioteka ar visuomeninis centras. Tačiau tai – vieta, kurioje galima rasti visko, ko tik širdis geidžia – drabužių, buitinės technikos, baldų, žaislų, daiktų augintiniams, elektronikos ir kt.

Tvarios energetikos įmonės „Eni“ interneto svetainėje rašoma, kad tarp Siodermanlando apskrities ežerų įsikūrusi ir vikingų laikus menanti Eskilstuna iki šiol buvo žinoma tik dėl to, kad čia vaikystėje iki trylikos metų gyveno Anni-Frid Lyngstad iš grupės „Abba“. Tačiau dabar Eskilstuna sulaukia viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl būtent šio prekybos centro, kuris prieš keletą metų tebuvo krovinių pervežimo įmonės sandėlis.

Prekybos centras „ReTuna“

Prie įėjimo klientus pasitinka meno instaliacija – medis ir apvalus suoliukas, pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Prekybos centre daug šviesos, vyrauja skandinaviškas tvarkos pojūtis. Kaip su šypsena paaiškina buvusi prekybos centro vadovė Anna Bergström: „Mes norime būti naudotų prekių „Hugo Boss“.

CNN rašo, kad iš esmės „ReTuna“ yra panašus į įprastą prekybos centrą: naujas, švarus ir erdvus, siūlantis pirkėjams įvairiausių prekių – nuo „Michael Kors“, „Gucci“ ar „Apple“ elektronikos iki paprastesnių daiktų. Pabrėžiama, kad nors produktai ir yra dėvėti, viskas yra geros būklės.

Daiktams suteikiamas naujas gyvenimas

„ReTuna“ yra toks prekybos centras, kuriame vyksta revoliucija apsipirkimo srityje atsižvelgiant į klimato kaitą. Seniems daiktams čia suteikiamas naujas gyvenimas juos taisant ir perdirbant. Viskas, kas parduodama, yra perdirbta, naudojama pakartotinai, pagaminta ekologiškai ar tvariai, teigiama prekybos centro interneto svetainėje.

„ReTuna“ duris atvėrė 2015 m. rugpjūtį, prekybos centras yra šalia „Retuna Återvinningscentral“ perdirbimo centro. Viskas, kas yra geros būklės, iš karto paruošiama parduoti vienoje iš 14 naudotų prekių parduotuvių. Kitus daiktus prieš parduodant pataiso, atnaujina ar perdirba prekybos centro socialinė įmonė.

Lankytojai gali nesunkiai surūšiuoti nereikalingus daiktus į konteinerius, o po to žaislus, baldus, drabužius, elektronikos prietaisus ir kitus dalykus palikti prekybos centro sandėlyje, vadinamame „Returen“. Jame darbuotojai iš AMA (Eskilstunos savivaldybės veiklos, motyvacijos ir darbo išteklių padalinio) atlieka pirminį rūšiavimą bei nussprendžia, kas tinkama naudoti, o kas – ne.

Prekybos centras „ReTuna“

Tuomet daiktai išdalinami prekybos centre esančioms parduotuvėms. Jų darbuotojai antrą kartą atlieka rūšiavimą, per kurį pasirenka, ką nori taisyti, sutvarkyti, pakeisti, patobulinti ir galiausiai parduoti. Tokiu būdu daiktams suteikiamas naujas gyvenimas.

Daugiau nei prekybos centras

Kaip teigiama Businessinsider.com, prekybos centrą per dieną vidutiniškai aplanko apie 700 lankytojų, o jo apyvarta siekia maždaug 1,7 mln. Eur per metus.

„Mes nieko iš karto neatsisakome, – pabrėžia prekybos centro buvusi vadovė A. Bergström. – Viskas, ko negalima parduoti, sudedama į krūvą ir tikrinama antrą kartą, nes tai dar gali būti kam nors naudinga, pavyzdžiui, mokyklai arba vietos valdžios institucijoms. Jei tikrai iš daikto nėra jokios naudos, jis atsiduria sąvartyne.“

„ReTuna“ yra daugiau nei tik prekyvietė, – rašoma prekybos centro interneto svetainėje. – Ji taip pat siekia būti visuomenės švietėja. Joje organizuojami renginiai, seminarai, įvairios paskaitos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama tvarumui.

Kaip teigia buvusi prekyvietės vadovė, jis turi būti pavyzdys kitiems, paskata, galinti populiaria padaryti dėvėtų daiktų idėją ir pakeisti žmonių požiūrį į vartojimą.

Kato, kuris su šeima atvyko iš Stokholmo šeina iš „ReTuna“ su dirbtinės odos taupykle, dviem vaikiškais žaisliukais ir kinišku dirbiniu – viskas tvarkingai sudėta į popierinį maišelį. Bendra kaina: 66 kronos, arba 6,50 Eur.

„Ten, kur mes gyvename, – sako vyras, – už tiek pinigų galima nusipirkti kavos ir cinamono bandelę“. Tačiau jam svarbiausia ne sutaupyti pinigų: „Reikia taupyti išteklius. Pakartotinis panaudojimas yra labai geras dalykas“.

Geriau neišmesti, o pabandyti pataisyti

„Turiu sąrašą daiktų, kurių reikia mano parduotuvėms, pavyzdžiui, keramikos, todėl, kai į šį prekybos centrą atkeliauja keramikos dėžė, ji padedama mano zonoje“, – sako namų apyvokos reikmenų ir augalų parduotuvėms vadovaujanti Maria Larsson.

Prekybos centras „ReTuna“

Moteris apžiūri, išsirenka, ko nori, ir pagalvoja, kaip dar kartą panaudoti arbatinį puodelį be rankenos, kuris galėtų tapti rašiklio laikikliu, arba suskilusią vazą, kuri nebus parduodama, bet joje galėtų būti laikomos gėles, kad papuoštų vitriną.

Iš Sirijos kilęs Amjad Al Chamaa tą patį daro su elektronikos prekėmis. Pavyzdžiui, tranzistoriniu radijo imtuvu ar senoviniu projektoriumi, kurie su pasididžiavimu eksponuojami jo parduotuvės „ReCompute“ lentynose.

„Paspaudi mygtuką ir jis veikia. Tad kodėl išmesti? Geras klausimas. Jeigu daiktas sugedęs, geriau jį duoti pataisyti inžinieriui. Dar geriau – apmokyti žmones pačius suremontuoti daiktus“, – sako jis.

Eskilstunoje yra speciali patalpa, skirta dirbtuvėms, ten atliekami įvairūs darbai, tarp jų ir drabužių taisymas. Pastarasis – ypač populiarus, nes dėvėtų drabužių pardavimai sudaro nemažą prekybos centro pardavimų dalį, teigiama tvarios energetikos įmonės „Eni“ interneto svetainėje.

Pasaulinis poveikis, kodėl šis perdirbimo centras tapo tokiu sėkmingu?

CNN rašo, kad dėl unikalios prekybos centro koncepcijos ir jo sėkmės Eskilstuna sulaukė tarptautinio dėmesio. Bene įdomiausias yra „ReTuna“ poveikis už Eskilstunos ribų – prekybos centras pakeitė požiūrį į naudotas prekes ir įkvėpė panašius projektus tarptautiniu mastu – Australijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

Kaip teigia organizacija „Circular city funding guide“ prekybos centras sėkmingai pritraukė ir įmones, ir vartotojus. Jo stiprybė ta, kad čia apsipirkti tvariai yra daug lengviau, nes užtrunka mažiau laiko. Dėvėtų daiktų parduotuvių yra visame pasaulyje, tačiau „ReTuna“ suteikia galimybę įvairiausių nenaujų daiktų – drabužių, baldų, žaislų, elektronikos prekių ir kt. – nusipirkti vienoje vietoje.

Prekybos centras „ReTuna“

Prekybos centro vadovybė itin akcentuoja estetikos svarbą ir ragina pardavėjus stengtis išvengti blusų turgaus įvaizdžio.

Projektą inicijavo miesto savivaldybė

Pradines investicijas „ReTuna“ prekybos centrui skyrė Eskilstunos valdžia. Ji nupirko pastatą ir padarė jį finansiškai patrauklų mažmenininkams, suteikdama 50 proc. nuolaidą nuomai per pirmuosius dvejus metus ir 30 proc. nuolaidą trečiaisiais metais. Nuo 2018 m. nuomos mokestis mokamas be subsidijų.

Be galimybės gauti finansinę paramą, savivaldybė palengvina atliekų vežimą ir tvarkymą, ko kitos organizacijos gali neturėti teisės daryti. Perdirbimo centro projektą įgyvendino savivaldybės remiama įmonė „Eskilstuna Energi och Miljö“ (EEM). Jos užduotis yra energetikos ir aplinkosaugos srityje vykdyti konkurencingą veiklą, kuri klientams ir gyventojams teiktų optimalią naudą ir darytų minimalų poveikį aplinkai. EEM turi penkias verslo sritis, „ReTuna“ priklauso „Perdirbimui“. Tokiu būdu prekybos centras laikomas atliekų tvarkymo įmone, turinčia licenciją tvarkyti atliekas.

Prekybos centras „ReTuna“

„ReTuna“ suteikia savivaldybei galimybę šviesti gyventojus apie atliekų prevenciją ir žiedinę ekonomiką. Eskilstunos perdirbimo centre yra įvairių konteinerių, į kuriuos galima išmesti daiktus, galinčius gauti antrą gyvenimą. Tai reiškia, kad gyventojai turi įvertinti, ar gaminys vis dar turi pakankamą vertę, kad jį būtų galima pakartotinai panaudoti, pataisyti arba perdirbti. Piliečiai ne visada turi kompetencijos priimti tokius sprendimus, todėl „ReTuna“ savo lankytojams teikia informaciją, kaip atsakingai elgtis su nebereikalingais daiktais. Prekybos centre organizuojami renginiai, seminarai, paskaitos, teminės dienos ir kita veikla, didinanti informuotumą, – visa tai orientuota į tvarumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją