Vilniuje gyvenanti Laura Prievelytė-Juknė prisistato esanti ekologiška verslininkė, sveikos gyvensenos entuziastė, viena iš daugelio moterų, kurios aktyviai siekia savo svajonių ir daro tai, kuo tiki. Baigusi politikos mokslus moteris pasuko kita linkme – bene daugiausia dėmesio jos gyvenime šiuo metu skiriama tvarumui ir ekologijai.

– Kada ir kodėl tvarumo idėjos atkeliavo į jūsų gyvenimą? Kodėl, jūsų manymu, tai svarbu?

– Esu baigusi politikos mokslų bakalauro ir magistro studijas, tad tai, kas vyksta pasaulyje, man visada buvo įdomu. Klimato kaita ir aplinkosaugos temos šiandien yra vienos iš svarbiausių globaliu ir individualiu lygmenimis. Tvarumas į mano gyvenimą atėjo keliaujant ir mokantis apie taršos problemas ir sprendimus, kuriuos kitos šalys taiko. Prieš penkerius metus Lietuvoje tvarumo judėjimas buvo tik pirminėje stadijoje. Todėl norėjau praktikas ir produktus, kuriuos mačiau svetur, atvežti į savo šalį. Kitas svarbus veiksnys, kuris pastūmėjo mane domėtis tvarumu, o vėliau ir pradėti kelis tvarius verslus, – minimalizmas. Susimažinusi daiktų ir jų sukeliamo triukšmo namuose, atradau daugiau ramybės ir laisvo laiko.

– Ar teko imtis radikalių pokyčių, kai nusprendėte gyventi tvariau?

– Iš pradžių norėjosi viską daryti tobulai. Kiekvienas „netyčia“ parduotuvėje įbruktas plastikinis maišelis keldavo stresą ir nusivylimą savimi. Vėliau išmokau, kad negaliu būti tobula, net ir labai norėdama negaliu nepalikti jokio pėdsako. Reikėtų negyventi, kad nepaliktume jokio neigiamo pėdsako Žemėje. Išmokau ieškoti alternatyvų, mokiausi apie produktų sudėtis, gamybos procesą, aplinkosaugos sertifikatus. Šiandien jaučiuosi gana edukuota vartotoja, kuri geba pasirinkti tvaresnius sprendimus.

Prieš pirkdami naują daiktą pagalvokite du kartus, ar tikrai jo reikia. Laura Prievelytė-Juknė

– Papasakokite apie savo sukurtus ekologiškus projektus ir verslus. Kaip ir kodėl jie gimė?

– Esu kelių tvarių verslų įkūrėja. Sveikos ir tvarios gyvensenos tinklaraščio „Tvarūs skoniai“ įkūrėja, aplinkai nekenksmingų prekių parduotuvės „Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėja ir tvaraus grožio prekės ženklo „Slowli“ bendraįkūrėja, taip pat viena iš „Zero Waste festivalio“ organizatorių.

Laura Prievelytė-Juknė
Laura Prievelytė-Juknė
© Kauno diena

„Tvarūs skoniai“ yra labai asmeniškas projektas. Esu sveikos gyvensenos entuziastė. Sportas ir sveika mityba yra mano dienos palydovai. „Tvarūs skoniai“ gimė iš noro dalytis žiniomis apie tai, ko pati išmokau: kaip virrtuvėje mažiau švaistyti maistą, kaip valgyti sveikiau ir tvariau, rasti pusiausvyrą tarp greito gyvenimo tempo ir sveikatai palankių praktikų. Nėra vieno visiems tinkančio kelio. Mano tikslas – suteikti žinių ir praktinių priemonių, kurios padėtų sukurti sau tinkančius sveikos ir tvarios gyvensenos įpročius. Nuoširdžiai tikiu, kad maistas yra ta sritis, kurioje kiekvienas iš mūsų darome didžiausią poveikį aplinkai. Kiekvienas neišvengiamai turime valgyti. Tai, kas atsiduria mūsų lėkštėje, gali būti maistas, užaugintas tausojant gamtos išteklius, arba atvirkščiai. Taigi, jeigu jau maistas neišvengiamas pasirinkimas, skatinu, kad jis būtų tvarus.

Norime naujausio telefono ne todėl, kad neturime kuo paskambinti – norime, nes tai aplinkiniams parodys mūsų statusą, tikimės, kad už tai būsime įvertinti. Verslai puikiai supranta šiuos psichologinius poreikius ir jais naudojasi. Laura Prievelytė-Juknė

„Urban Earth Lovers“ gimė iš noro Lietuvos rinkai pasiūlyti daugiau tvarių produktų, kurie padeda pakeisti vienkartinį plastiką. Esame pirmoji „zero waste“ parduotuvė Lietuvoje. Mūsų asortimente galima rasti kosmetikos, higienos prekių, namų valymo produktų, tvarių aksesuarų.

– Kokią įtaką aplinkai, kurioje gyvename, daro mūsų vartojimo įpročiai?

– Vartojimo įpročiai svarbūs ne tik mūsų gyvenimo kokybei, bet ir aplinkai. Visiems gerai pažįstamas rūšiavimo pavyzdys. Jau sunkiai rastume žmonių, kurie nežino apie rūšiavimo svarbą, o ir infrastruktūra padeda formuoti mūsų rūšiavimo įpročius. Anksčiau tikėjau, kad žmonės turi pasikeisti, pakeisti savo įpročius dėl gamtos. Nesupraskite klaidingai – vis dar galvoju, kad tai svarbu. Tačiau žinau, kad ne visiems vienodai rūpi, o jei žmogus neturi motyvacijos, negali būti net kalbos apie įpročių keitimą. Todėl valstybė atlieka didelį vaidmenį. Infrastruktūra, įstatymai, reguliavimai yra svarbu, tai padeda atsirasti tvariems įpročiams. Šiuo metu labai laukiu, kada pagaliau atsiras miestuose komposto konteinerių. Tikiu, kad tai bus didžiulis žingsnis mažinant maisto ir kitų organinių atliekų kuriamas metano ir kitas dujas.

Nusprendė, kad Lietuvai reikia pasekti kitų šalių pavyzdžiu: ėmėsi radikalių pokyčių ir įkūrė net tris išskirtinius verslus
© Shutterstock

– Vartotojiškumas – didelė mūsų visuomenės problema. Kuo tai žalinga?

Vartotojiškumas nėra blogai savaime. Mes, žmonės, visada buvome vartotojai. Problema atsiranda tada, kai patikime, kad besaikis vartojimas suteiks mums statusą, laimę ar net meilę. Norime naujausio telefono ne todėl, kad neturime kuo paskambinti. Norime, nes tai aplinkiniams parodys mūsų statusą, tikimės, kad už tai būsime įvertinti. Verslai puikiai supranta šiuos psichologinius poreikius ir jais naudojasi. Mes sukamės užburtame laimės vaikymosi rate, tikėdamiesi, kad nauja suknelė suteiks tai, ko trokštame.

Nuoširdžiai tikiu, kad maistas yra ta sritis, kur kiekvienas iš mūsų darome didžiausią poveikį aplinkai. Laura Prievelytė-Juknė

– Skatinate atsakingą vartojimą, kai įvertinamas visas produkto gyvavimo ciklas. Kodėl tai svarbu? Kodėl svarbu galvoti, ką perkame?

– Šiandien tvarumas yra labai populiarus. Visi greitosios mados prekių ženklai jau išleido po tvarią kolekciją. Tai klaidina vartotojus, nes patikime, kad žala, padaryta gamtai, jai paliktas pėdsakas buvo išpirktas. Svarbu įsigilinti į visą produkto gyvavimo ciklą: iš kokių medžiagų jis buvo pagamintas, iš kur tos medžiagos atkeliavo, kas pagamino produktą, ar buvo sąžiningai sumokėta darbuotojams, ar produktas tarnaus ilgai, ar galima jį rūšiuoti.

– Kaip aplinkiniai priima jūsų gyvenimo būdą, idėjas? Ar neklausia, kam viso to reikia, kam apsunkinate savo gyvenimą?

– Mano artimiausi žmonės vadovaujasi panašiomis vertybėmis kaip aš, todėl tvarūs ir sąmoningi pasirinkimai – tai, kas mus jungia.

Laura Prievelytė-Juknė
Laura Prievelytė-Juknė
© Kauno diena

– Kokie, jūsų manymu, turėtų būti pirmieji žingsniai siekiant tvaresnės gyvensenos?

Mityba gali būti pirmasis žingsnis tvaresnės gyvensenos link. Reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, ankštinių. Rinktis daržoves, užaugintas Lietuvoje. Jei yra galimybė – pirkti daugiau ekologiškų produktų. Vengti palmių aliejaus, taip pat produktų, supakuotų į blizgias kombinuoto plastiko pakuotes. Pirkti ir gaminti tiek maisto, kiek suvalgome. Eidami apsipirkti, pasiimkite savo daugkartinį maišelį. Prieš pirkdami naują daiktą pagalvokite du kartus, ar tikrai jo reikia.

Kaip pirkti maistą be pakuočių

• Plastikinės maisto pakuotės daugelio namuose sudaro didžiąją dalį atliekų. Per metus kiekvienas iš mūsų Lietuvoje išmetame vidutiniškai 20 kg plastikinių pakuočių. Todėl, atsisakius arba perkant mažiau supakuoto maisto, galima sumažinti neigiamą poveikį gamtai.

• Pirmiausia pasirūpinkite savo daugkartiniais indeliais, kuriuos naudosite maistui transportuoti iš parduotuvės į namus. Tai gali būti drobiniai maišeliai, užsukami stiklainiai, silikoniniai maišeliai, priešpiečių dėžutės, bičių vaško plėvelės.

• Keliaudami į parduotuvę pasiimkite du didelius medžiaginius maišus ir bent šešis mažesnius maišelius daržovėms, vaisiams ir biriems produktams. Jei neturite daugkartinių maišelių – galite juos pasisiūti iš senos užuolaidos ar paklodės arba panaudoti namų stalčiuose gulinčius skaidrius plastikinius maišelius. Geriausiais būdas padėti gamtai – naudoti tai, ką jau turime.

Pirkėjai prie prekybos centrų Vilniuje
Pirkėjai prie prekybos centrų Vilniuje
© DELFI / Julius Kalinskas

• Su savo maišeliais nusipirkti daržovių, vaisių, sveriamų riešutų ar džiovintų uogų galima beveik visuose prekybos centruose. Pirmą kartą šiek tiek nedrąsu išsitraukti savo medžiaginį maišelį ir į jį susidėti bulves ar morkas. Galvoje sukasi mintys: „Ar taip galima? Ką man pasakys parduotuvės personalas?“ Išbandžius paaiškėja, kad nesulauki tiek daug aplinkinių dėmesio, kiek tikėjaisi, o kasininkai teigiamai reaguoja į tvaresnį įpakavimą.

• Dažnai prekybos centruose sunku rasti neįpakuotų lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių. Didžiausią šių produktų asortimentą siūlo vietiniai turgeliai.

Kaip išvengti perteklinio maisto

• Planuodami gaminti maistą pirmiausia pasitikrinkite, kokių ingredientų, reikalingų patiekalui ruošti, turite namuose. Galbūt atrasite pirkimo alternatyvų, kurioms greitu metu grėstų galiojimo pabaiga.

• Stebėkite, kokiomis porcijomis gaminate maistą. Pagaminto ir suvartojamo maisto santykis dažnu atveju nebūna vienodas. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek jūsų šeimos nariai suvartoja maisto, kad žinotumėte ir galėtumėte nesunkiai pasiskaičiuoti reikiamą produktų skaičių.

Nusprendė, kad Lietuvai reikia pasekti kitų šalių pavyzdžiu: ėmėsi radikalių pokyčių ir įkūrė net tris išskirtinius verslus
© Shutterstock

• Dalį pagaminto maisto galite užšaldyti, taip prailgindami jo galiojimo terminą. Nepamirškite ne tik šaldyti, bet ir reguliariai patikrinti šaldymo kameroje esančio maisto. Atsidarius šaldytuvą dažnai atrodo, kad tiesiog nėra ko valgyti, tačiau siūlome pažvelgti į šaldymo kamerą. Joje, net neabejojame, atrasite gėrybių, apie kurias buvote seniai pamiršę. Tai paskatins suvartoti namuose užsilikusius produktus ir atitolins apsilankymą parduotuvėje.

• Vienas naudingiausių būdų – susidaryti pirkinių sąrašą. Su juo nuėję į parduotuvę tiksliai žinosite, ko jums reikia, nesiblaškysite ir nepasiduosite impulsyviems, emocijomis grįstiems pirkimams.

• Patartina neiti į parduotuvę alkaniems, nes tikėtina, kad panorėsite nusipirkti kažko užkąsti. Tokiu būdu prisidėsite prie didesnio atliekų kiekio ir greičiausiai sveikatos bloginimo.

Kaip sunaudoti maisto likučius ir sutaupyti

Nuolat stebimės augančiais suvartojamo ir išmetamo maisto kiekiais. Sunku patikėti, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad ES šalių namų ūkių atliekos sudaro net 53 proc. viso nesuvartoto ir sąvartynuose atsidūrusio maisto. Siekdami teigiamo pokyčio savo namų ūkyje ir planetoje, kiekvienas galime pabandyti žengti mažus žingsnelius tvaresnio maisto vartojimo link. Pristatome dešimt sektinų maisto likučių panaudojimo pavyzdžių, kuriuos nesunkiai galėsite pritaikyti savo kasdienybėje. Džiuginantys rezultatai atsilieps ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai.

1. Duona. Deja, neretai duonos nespėjame suvalgyti, kol ji dar šviežia – dalis jos lieka sudžiūvusi ir kieta. Neskubėkite jos išmesti. Šviesios duonos džiūvėsėliai puikiai tiks lengviems pusryčiams kartu su varške, uogiene ar riešutų sviestu. Kieti juodos duonos gabalėliai pagardins sriubą ar salotas, suteikdami traškumo. Sudžiūvusią duoną galima susmulkinti iki trupinių, juose tiks apvolioti mėsos, žuvies, sūrio kepsnius. Norintiems kažko saldaus – šviesios duonos pudingas. Pastovėjusią, kiek sukietėjusią duoną galima atgaivinti uždengus drėgnu rankšluosčiu arba apšlakstytą alyvuogių aliejumi duonos kepalą, įvyniotą į foliją, įdėjus į įkaitintą orkaitę keliolikai minučių. Taip duona vėl taps minkšta. Tik svarbu ją greitai suvartoti, nes kitu atveju sudžius ir bus dar kietesnė.

2. Daržovės ir žalumynai. Pjaustydami daržoves ir naudodami jas patiekalams, dažniausiai daržovių galiukus esame įpratę nupjauti ir išmesti. Nors jų ir nesinorėtų rasti salotose, tokie daržovių likučiai puikiai tiks sveikam ir skaniam sultiniui. Sunaudoti galima morkų ir pankolių viršūnėles, svogūnų bei porų galiukus, džiūti pradėjusias žoleles ir žalumynų stiebus. Išvirtą sultinį galima ilgai laikyti šaldymo kameroje. Kitas daržovių likučių panaudojimo būdas – visas jas sutrinti iki vientisos masės su pomidorų pasta, tyre ir pagaminti puikų padažą makaronams.

Maisto likučiai
Maisto likučiai
© Shutterstock

3. Bulvės. Tai daržovė, be kurios dažnas lietuvis neįsivaizduotų savo maisto raciono. Keletą likusių virtų bulvių galima panaudoti mišrainės, bulvių košės, bulvinių virtinukų, bulvių apkepo gamyboje ar kaip garnyrą šalia kitų patiekalų. Keptos bulvės skanios ir vienos, tačiau jomis pagardintas omletas, apibarstytas sūriu, bus ne tik sotesnis, bet ir skanesnis.

4. Mėsa. Tai vienas dažniausiai šaldytuve aptinkamų ir išmetamų produktų. Vištienos, kalakutienos ar kitos mėsos kepsnių likučius galima panaudoti troškiniui, susukti su daržovėmis ir sūriu į lavašą, paruošti pyrago įdarą. Mėsa, sumaišyta su daržovėmis, taip pat tiks kaip įdaras blyneliams, kuriuos galima užšaldyti ir laikyti ilgesnį laiką.

5. Kiaušinių lukštai. Kaip panaudoti kiaušinius, yra šimtai įvairiausių būdų, tačiau lukštus įprastai laikome atlieka. Visgi lukštas gali tapti vertinga komposto sudedamąja dalimi, papildydamas žemę naudingomis medžiagomis, kurią paskui galima bus panaudoti augalams sodinti. Lukštus taip pat galima panaudoti skalbiniams balinti ir indams šveisti.

6. Kavos tirščiai. Tai puiki trąša jūsų augalams. Laiko patikrinta priemonė, tinkanti tiek vidaus, tiek lauko augalų dirvožemiui rūgštinti, papildyti naudingomis medžiagomis, skatinančiomis augimą, vešėjimą, derėjimą. Kavos tirščiai gali būti naudojami ir kaip kūno šveitiklis – ne tik puikiai nuvalo negyvas ląsteles, bet ir suteikia odai švelnų rusvą atspalvį.

7. Svogūnų lukštai. Lukštus dauguma mūsų žino kaip vieną pagrindinių Velykų kiaušinių dažymo priemonių, tačiau retas girdėjęs apie jų nuoviro naudą – jis skatina plaukų augimą. Lukštai, įdėti į sriubą, suteikia jai ne tik rusvą atspalvį, bet ir papildo naudingais mikroelementais, kurių lukštuose yra kur kas daugiau nei pačiuose svogūnuose.

8. Citrusinių vaisių žievelės. Jos yra ne tik vitamino C šaltinis. Susmulkintos, sutarkuotos apelsinų ar citrinų žievelės – aromatingas ir kepinių skonį praturtinantis ingredientas. Džiovintas žieveles galima panaudoti ir kaip oro gaiviklį, apsaugantį nuo nemalonių kvapų namuose.

Apelsinas
Apelsinas
© Shutterstock

9. Agurkai ir jų luobelė. Naminė, augalinė grožio priemonė, itin gerai drėkinanti odą. Sušaldžius agurko gabaliukus kameroje ir jais pamasažavus veidą, efektas dar ryškesnis – oda atrodo skaistesnė, elastingesnė.

10. Bananai ir jų žievė. Tai produktas, kurį galima panaudoti kulinarijoje, augalams prižiūrėti, grožio srityje. Juos galima panaudoti pudingui, duonai, ledams, kokteiliams gaminti, kartu su kitais šaldytais vaisiais ar uogomis. Bananų žievė – kupina naudingų medžiagų, tinkančių augalams tręšti ir jų lapams valyti. Banano žievė pasižymi dantis balinančiu efektu.

Žinoma, maisto likučius panaudoti pavyksta ne visada. Visiškai išvengti bet kokio išmetimo greičiausiai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, namuose galima pradėti kompostuoti. Kompostavimas – tvarus, aplinką tausojantis būdas, tinkamas net ir gyvenantiems bute. Didžioji dalis maisto likučių – tokių kaip kiaušinio lukštai, vaisiai, daržovės, jų žievelės, prieskoninės žolelės ir jų stiebeliai – gali būti sėkmingai kompostuojami. Taip nuo bendrų šiukšlių atskirtos maistinės atliekos bus perdirbamos. Tai sumažins metano dujų (pagrindinio šiltnamio efekto sukėlėjo) sukeliamą oro taršą, bus sunaudojama ir mažiau šiukšlių maišų.

kaunodiena.lt