„SolarButterfly“ apsilankymo Lietuvoje proga Inovacijų agentūra kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos inovacijų centru suorganizvo renginį prie Baltojo tilto, kuriame įvairios organizacijos pristatė savo inovatyvius sprendimus žaliosios transformacijos srityje.
Gamina saulės energiją
Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti dar niekada prieš tai nematytą išskirtinį mobilų namelį „SolarButterfly“, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su Liucernos universiteto inžinerijos fakultetu iš lengvos į putplastį panašios medžiagos, pagamintos naudojant iš vandenynų ištrauktą ir perdirbtą plastiką.
„SolarButterfly“ yra 21 kvadratinio metro dydžio. Jis vieno mygtuko paspaudimu išskleidžia saulės moduliais padengtą stogą, per dieną sugeneruojantį 250 km kelionei reikalingą energiją, rašo CNN.
Būtent dėl 80 kvadratinių metrų ploto stogo, padengto saulės panelėmis, kurios maitina namuką velkantį automobilį „Tesla Model X“, jis ir buvo pramintas „SolarButterfly“.
Ant namelio stogo esančios saulės baterijos taip pat pagamintos naudojant iš vandenynų ištrauktą perdirbtą plastiką.
Vienas iš komandos narių vokietis Leonard Schorge, pasakodamas apie „SolarButerfly“, atkreipia dėmesį, kad namelyje gali miegoti keturi žmonės. Tačiau lankydamiesi įvairiose šalyse jie ne visuomet jame ilsisi, pavyzdžiui, Lietuvoje keliautojai apsistojo studentų bendrabutyje.
Jaukiai įrengtame išskirtinio dzaino „SolarButerfly“ yra nedidelė virtuvė, dušas, tualetas, taip pat erdvė, kurioje galima įsirengti miegamąjį, konferencijų kambarį ar studiją. Kai namukas atvyksta į pagal planą numatytus miestus, jo viduje vyksta susitikimai su vietos politikais ir inovatoriais.
Taip pat namuke surenkamas ir valomas lietaus vanduo, įrengta saulės energija šildomo vandens sistema, audiniai ir patalynė pagaminti iš biologiškai suyrančios tekstilės.
L. Schorge pabrėžia, kad su „SolarButterfly“ projektu stengiamasi keliauti taip, kad CO2 pėdsako visiškai nebūtų arba jis būtų minimalus.
Tūkstantis klimato kaitos sprendimų
L. Schorge taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto tikslas yra skleisti sąmoningumą apie klimato kaitą ir parodyti, kad jau turime sprendimų problemoms spręsti, tik reikia juos atrasti.
„SolarButterfly“ sumanytojas ir projekto organizatorius Louisas Palmeris priduria, kad projektu taip pat siekia įkvėpti imtis veiksmų.
„Žinia yra ta, kad planetą išgelbėti įmanoma. Ieškome energetikos, architektūros, maisto, žemės ūkio, gamtos, miškų atkūrimo projektų – visko, kas susiję su klimato kaita.
Šiemet startavusia ir ketverius metus truksiančia ekspedicija po pasaulį kviečiame vietos bendruomenes 90-yje šalių susitikti ir dalintis klimatui draugiškų inovacijų idėjomis bei diskutuoti apie sprendimus tvariai ateičiai. Mūsų tikslas per visą ekspedicijos laiką surinkti ir paviešinti 1000 tvarumo inovacijų idėjų“, – CNN sakė idėjos sumanytojas L. Palmeris.
Projektu taip pat siekiama suteikti organizacijoms vietą parodyti tvarumo ir atsinaujinančios energetikos srityje vykdomas veiklas, sulaukti daugiau dėmesio ir suvesti su tarptautine bendruomene.
L. Palmeris tikisi, kad „SolarButterfly“, kaip transformacijos simbolis, gali įkvėpti daugiau žmonių imtis tvarių pokyčių.
„Visi pasaulyje žino apie klimato kaitą ir visi nori kažką daryti, bet jaučia, kad negali. Mes galime išspręsti šią problemą“, – pabrėžia jis.
Tiesa, tai ne pirmas buvusio mokytojo L. Palmerio žygis ekologinių kelionių srityje. Dabartinis „SolarButerfly“ šeimininkas L. Schorge atkreipia dėmesį, kad L. Palmeris 2007 m. tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuris su projektu „SolarTaxi“ apkeliavo pasaulį saulės energija varomu automobiliu. Kelionė truko 17 mėnesių, nuvažiuota 32 000 mylių.
Projektas paremtas savanorystės principu – prisijungti gali kiekvienas norintis
L. Schorge taip pat teigia, kad „SolarButerfly“ komanda keičiasi maždaug kas mėnesį, ją sudaro keturi nariai: namuko šeimininkas, pristatantis projektą visuomenei ir bendraujantis su žiniasklaida, žmogus atsakingas už socialines medijas, fotografas ir vairuotojas.
Nė vienas nenori būti be namų kelyje keletą metų“, – šypteli L. Schorge. Tai paaiškina, kodėl komandos nariai nuolat kinta.
Iš tiesų, prie komandos prisijungti gali kiekvienas norintis. Mat, projektas vis dar ieško savanorių, kurie galėtų keliauti kartu ir imtis tam tikrų atsakomybių.
Pavyzdžiui, L. Schorge pasakoja, kad jis apie projektą sužinojo, kai „Solar Buterfly“ viešėjo Bylefelde, Vokietijoje – mieste, kur jis gyvena. Vaikinas universitete studijavo atsinaujinančią energetiką ir elektros inžineriją. Projektas jam pasirodė itin įdomus, todėl ir nusprendė prie jo prisijungti.
Europa – pasibandymas prieš pasaulinį turą
Vienas iš didžiausių projekto iššūkių, kaip teigia L. Schorge, yra tas, kad ne viskas veikia taip tiksliai, kaip buvo suplanuota.
„Viskas einasi gerai, mes atvykome čia laiku, tačiau ne viskas yra taip, kaip tikėtasi. Pavyzdžiui, kai kurios saulės baterijos buvo pažeistos“, – vieną iš iššūkių įvardija jis ir pabrėžia, – turas po Europą tam tikra prasme yra pasiruošimas kelionei po kitus žemynus. Norime patikrinti, kaip viskas veikia, nes dabar gana lengvai galime grįžti į Šveicariją ir sutaisyti tai, kas sugedo. Tačiau kai vyksime, pavyzdžiui, į Afriką, turime žinoti, su kokiomis potencialiomis problemomis galime susidurti. Tad kelionė po Europą yra tarsi pasibandymas.“
Plane – 6 žemynai, 90 šalių
Lietuva tapo viena iš pirmųjų „SolarButterfly“ ekspedicijos stotelių. Projektas kelionę pradėjo 2022 m. gegužę Šveicarijoje, o prieš atvykdamas į Vilnių aplankė Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją, Liuksemburgą ir Lenkiją.
Pirmajame projekto etape namukas šešis mėnesius keliaus per 32 Europos šalis, planuojama nuvykti apie 22 000 km, maždaug po 200 km per dieną, planais dalijasi „Delfi“ pašnekovas L. Schorge.
Kitais metais, kai „SolarButterfly“ baigs savo kelionę po Europą, jis keliaus į Aziją ir Australiją, 2024 m. – į Šiaurės ir Pietų Ameriką, 2025 m. – į Afriką, o 2025 m. gruodžio 12 d. grįš į Europą ir baigs kelionę Paryžiuje – kaip tik per Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 10-ąsias metines.
Tvarumo idėjos Lietuvoje
Inovacijų agentūros pranešime žiniasklaidai teigiama, kad renginio prie Baltojo tilto metu praeivių dėmesį traukė ne tik saulės moduliais padengtas drugelio formos namelis-transformeris „SolarButterfly“, bet ir lenktynininko Antano Juknevičiaus komandos kemperis. Renginio dalyviai galėjo pasižvalgyti po „Eco-Label“ ekologiškumo sertifikatą 2018 m. pelniusį kemperį, naudojantį „SoliTek“ saulės elektrinių generuojamą energiją. Už šį sprendimą Dakaro lenktynių organizatoriai A. Juknevičiaus komandą yra pripažinę ekologiškiausia.
Renginį atidarė ES komisaro Virginijaus Sinkevičiaus atsiųstas sveikinimas jo gimtąjį miestą aplankiusiam „drugeliui“.
Diskusijoje, kurioje dalyvavo du „SolarButterfly“ komandos atstovai, „Solitek“ direktorius Julius Sakalauskas, lenktynininkas Antanas Juknevičius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos mokslinių tyrimų centro doc. dr. Mykolas Simas Poškus, „Stuart Energy“ vadovė Austė Pranckutė ir Švariųjų technologijų klasterio koordinatorius Pranas Senapėdis, buvo aptarti Lietuvos mokslininkų bei įmonių diegiami tvarūs sprendimai bei jų svarba.
„Prieš dešimt metų tvarumas dar tebebuvo naujas, gana retai vartojamas žodis. Dabar jį girdime vis dažniau ir Lietuvoje jau galime kalbėti apie saulės energijos „bumą“. Pokyčiai visuomenėje ne tokie greiti, kaip norėtųsi, bet jie vyksta teisinga linkme“, – sakė „Solitek“ vadovas J. Sakalauskas.
Lenktynininkas A. Juknevičius pasidžiaugė, kad Lietuvos komanda sėkmingai lenktyniauja bei pirmauja Dakaro lenktynėse ekologiškumo prasme, ir pasijuokė, jog dėl saulės modulių generuojamos energijos jo komanda Dakare yra bene tyliausia.
„Deja, kol kas nėra galimybės laimėti Dakaro lenktynių naudojant elektrinius variklius, bet tikiuosi, kad tokios galimybės sulauksime“, – teigė A. Juknevičius.
Doc. dr. Mykolas Simas Poškus pastebėjo, kad edukacija ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina žmones rinktis tvaresnį gyvenimo būdą.
„Net ir tie žmonės, kurie vadina save „miesto žmonėmis“, myli gamtą ir yra motyvuoti ja rūpintis. Tam, kad visuomenė rinktųsi tvarų gyvenimo būdą, reikia tiek edukacijos, tiek tvariam gyvenimo būdui pritaikytos infrastruktūros. Mokslui ir verslui pateikiant vis daugiau aplinkai draugiškų konkurencingų sprendimų – saulės modulių, įperkamų elektra varomų automobilių, kurie įveiktų tolimus atstumus ir t.t., – vis daugiau žmonių rinksis tvarų gyvenimo būdą“, – sakė M. S. Poškus.
