Žemaitijos kilęs ir ilgus metus Vilniuje gyvenantis Raimondas Bružas drąsiai galėtų būti vadinamas šiaudinių namų Lietuvoje pionieriumi. Mintį apie tvarų būstą parsivežęs iš Indijos, pirmiausia šiaudinį namą pastatė savo šeimai, o dabar turi savo verslą ir šiaudinukus stato kitiems. „Šiaudai lietuviams kelia didelius sentimentus – kiekvienas esame krovę, pjovę ar voliojęsi šiene“, – sako namų statytojas Raimondas.

Šiandien Raimondas Bružas – mažosios bendrovės „Kruna“ direktorius. Jis sako, kad ir jis pats, ir jo komandos nariai ne tik rūpinasi sveikų būstų statyba, bet ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą – kolektyve nėra nei vieno rūkančio ar alkoholį vartojančio žmogaus.

Rinko informacijos trupinius

Paklaustas, kodėl ėmėsi šiaudinių namų statybos, R. Bružas patikino, kad tai tikrai nebuvo žaibiškas sumanymas. Pašnekovas į statybos amatą gilinosi Lietuvos ir Danijos universitetuose, vėliau išvyko į stažuotę Indijoje. Ten jis ir sužinojo, kad namus galima statyti iš šiaudų, nors, paradoksalu, Indijoje šiaudiniai namai nėra statomi.

Šiaudinio namo statybos
Šiaudinio namo statybos
© DELFI / Julius Kalinskas

Nuo tos akimirkos, kai buvusi bendramokslė atsiuntė straipsnį apie minėtuosius namus, iki Raimondas pastatė savo šiaudinį būstą prabėgo daugiau nei dveji metai. Tiesa, pačiam statyti šiaudinuką lengva nebuvo – koją kišo ir visą statybų procesą stabdė žinių apie šiaudinius namus stoka.

„Kai stačiau sau namą, man reikalingos informacijos beveik nebuvo. Aišku, anglų kalba radau daugiau straipsnių, bet informacijos lietuvių kalba tikrai trūko. Žinias rinkau kaip trupinius – vienas kitas pažįstamas statėsi tokius namus, eidavau su jais pasitarti, paklausti, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, – pasakoja šiaudinių namų statytojas. – Apie 2018-uosius, kai pats ėmiau aktyviau statyti, parašiau knygą apie šiaudinius namus. Mano žiniomis, tai viso labo antra tokia knyga Lietuvoje apie šiaudinukų statybą ir pirmoji techninio pobūdžio.“

Dabar, sako pašnekovas, specialistų tinklas kur kas didesnis, tačiau šiaudinių namų populiarumą Lietuvoje jis prilygintų dar tik iš žemės lendantiems daigeliams.

Šiaudas yra nuostabi medžiaga ir dėl to, kad jos nereikia gabenti iš užsienio – jos yra apstu Lietuvos laukuose. Ši šiaudo savybė lietuvius paveikia sentimentaliai, juk visi esame vaikystėje krovę, pjovę šieną, jame voliojęsi.

Raimondas Bružas

Bestatant namą sau, į R. Bružą kreipėsi viena šeima, prašydama, kad šiaudinį namą pastatytų ir jiems. Tą pirmąjį namą, statytą kitam žmogui, pašnekovas pradėjo vienas, o laikui bėgant statybininkų brigada pagausėjo iki 4 darbininkų. Kaip R. Bružas sako prisimenantis, niekada nesvajojo turėti savo verslo, tačiau kai ėmė sulaukti vis daugiau pasiūlymų statyti šiaudinius namus, suprato, kad visgi teks atsitraukti nuo statybų ir užsiimti jų organizavimu.

„Neprisimenu savęs sakančio, kad norėčiau plėsti statybas, augti kaip verslininkas. Aš tik galvojau, kaip čia viską suvaldyti, nes atsirasdavo vis daugiau norinčių – aš per metus galiu pastatyti vieną namą, o nori dar du trys. Vis dėlto prieš porą metų nusprendžiau, kad reikia atsitraukti, įrankių dėžutę pakabinti ant vinies, tapti vadybininku ir darbuotis ne su plaktuku, o su žmonėmis“, – šiaudinių namų statybos verslo pradžią prisimena R. Bružas.

Šiaudai kelia sentimentus

Šiaudai yra po grūdų kūlimo atliekanti medžiaga, vėliau jie gali būti susukti į rulonus ar ryšulius, dar vadinamus kitkomis, arba būti suarti ir panaudoti kaip trąša. Pašnekovo teigimu, šiaudas, kaip statybinė medžiaga, yra dėkinga ne tik dėl to, kad natūralus, bet ir dėl trumpo jo paruošimo kelio. Mat tam, kad nupjautas šiaudas patektų į sieną, atliekama santykinai nedaug procesų, jų metu suvartojama nedaug energijos.

„Dar šiaudas yra nuostabi medžiaga ir dėl to, kad jos nereikia gabenti iš užsienio – jos yra apstu Lietuvos laukuose. Ši šiaudo savybė lietuvius paveikia sentimentaliai, juk visi esame vaikystėje krovę, pjovę šieną, jame voliojęsi“, – šypsodamasis pasakoja R. Bružas. Iš Lietuvos laukų surinkus šiaudus, juos sudėjus į medinį karkasą ir pasiekus tinkamą tankį presuojant, galima statyti šiaudinuko sienas.

Tačiau prieš pastatant pirmąsias sienas, pasikalbėkime apie šiaudinių namų privalumus.

Pirmiausia, kaip patikina R. Bružas, statant šiaudines sienas, garo barjeras iš vidaus nėra reikalingas. Šią aprašomo namo savybę pašnekovas įvardina kaip esminę ir sako, kad per šiaudines sienas garo difuzija vyksta nevaržomai, dėl to pastato viduje sukuriama sveikesnė aplinka.

Antra, šiaudinį būstą linkę rinktis tie žmonės, kurie rūpinasi statybos proceso tvarumu ir išmetamu CO2 kiekiu. „Daugumos tradicinių statybinių medžiagų gamyboje yra sunaudojama daug energijos, tačiau šiaudinei sienai padaryti jos reikia labai nedaug“ – paaiškina R. Bružas. Jis priduria, kad mažiau energijos yra sunaudojama ne tik tada, kai namas statomas, bet ir jo utilizacijos metu. Mat kai ateis laikas namą nugriauti, šiaudus bus galima paskleisti ant pievos ar laukuose ir jie taps puikia trąša dirvožemiui arba sudeginti paverčiant šilumos energija.

Man dažnai tenka dirbti ir psichologu. Žmonės paskambina ir sako, kad bijo statyti šiaudinį namą, bet nori. Ir būtent tokį momentą aš vertinu kaip progresą, kai noras yra stipresnis už baimę ir kai tas lemiamas žingsnis vis tiek žengiamas.

Raimondas Bružas

Trečia, sako specialistas, kalbant apie šiaudinius namus nereikia pamiršti ir molio tinko, kuris dedamas tiesiai ant šiaudų ir dėl savo savybių sukuria palankų mikroklimatą namo viduje. Molio tinkas pasižymi higroskopinėmis savybėmis, o tai reiškia, kad jis sugeba sugerti drėgmę iš oro pastato viduje ir vėliau grąžinti ją atgal į patalpas, kai oras išsausėja. Tokiu būdu santykinis drėgnis patalpose reguliuojamas natūraliai.

Raimondas Bružas
Raimondas Bružas
© DELFI / Julius Kalinskas

„Šiaudas yra tobula statybinė medžiaga – nebrangi, jos gamyboje nesukuriamos atliekos, lengva utilizuoti. Aš nesugalvoju kitos medžiagos, kuri būtų tokia draugiška aplinkai“, – apibendrina R. Bružas.

Brangesnis už tipinį namą

O dabar pasikalbėkime apie kainas. Vis dar pasigirsta nuomonių, kad jeigu būstas yra tvarus, pagamintas iš gamtai draugiškų medžiagų, tai būtinai brangus ir neįperkamas. Bet ar tokios kalbos pagrįstos? Pašnekovas nuosekliai paaiškino, kiek gali atsieiti šiaudinio namo statyba.

Pirmiausia, sako jis, patys šiaudai yra nebrangūs – viename kvadratiniame sienos metre esantys šiaudai, pačiam juos susirenkant iš laukų, atsieitų viso labo tik kelis eurus ar net dar mažiau. Šiaudų skydų gamyboje yra naudojami ne tik šiaudai, bet ir mediena, tvirtinimo elementai, taip pat apmokestinami transportavimo, projektavimo, sandėliavimo procesai, kurie šiaudų skydo kainą padidina iki 130-170 eurų už vieną kvadratinį metrą.

Galiausiai, skaičiuoja R. Bružas, viso namo kaina galėtų būti iki 10 procentų didesnė nei tipinio karkasinio namo, užpildyto vata.

Na gerai, panašu, kad pačios statybos kaina yra didesnė, bet gal naujakuriai gali tikėtis mažesnių šildymo sąskaitų?

„Šioje vietoje improvizuoti negalime. Statydami A++ klasės namus, turime laikytis reglamento, kuriame aiškiai numatomas grindų, sienų, stogo sluoksnis, kad būtų pasiekta tam tikra šilumos nepralaidumo vertė. Kita vertus, jeigu yra statomas, pavyzdžiui, B klasės, šiaudinis namas, tai jis vienareikšmiškai bus šiltesnis. Šiaudų ryšulys yra 45-50 centimetrų pločio, vadinasi, siena bus šiltesnė negu karkasinė, kurios storis yra apie 25 centimetrus“, – paaiškino specialistas.

Šiaudinio namo kainą R. Bružas įvardina kaip sąlyginį trūkumą. „Viena vertus, žmonės, įvertinę skydo kainą, išsigąsta, sako, kad toks namas jiems per brangus. Bet jie neįvertina, kad statant šiaudinį namą yra naudojami kitokie techniniai sprendiniai ir atsisakoma kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, garo plėvelės“, – skaičiuoja jis.

Šiaudinio namo statybos
Šiaudinio namo statybos
© DELFI / Julius Kalinskas

Dar vienas svarbus dalykas, kalbant apie pinigus, teigia pašnekovas, yra kokybė. Sumokėdami 10 procentų brangiau nei už tipinį karkasinį namą, sako jis, šiaudinuko gyventojai kvėpuoja sveikesniu oru, pelėsio tikimybė jame gerokai mažesnė nei kitokiame būste, statant namą yra naudojamos gamtai draugiškos medžiagos.

Didžiausias mitas: namą suvalgys pelės

Ne viskas auksas, kas auksu žiba – sena kaip pasaulis patarlė. Tikriausiai, prieš imantis planuoti šiaudinio namo statybą, reikėtų įvertinti ir tokio statinio trūkumus. Pavyzdžiui, sako pašnekovas, reikėtų atsižvelgti į storesnes nei įprasta sienas.

Kadangi šiaudinukų statybai yra naudojami šiaudų ryšuliai, kurie – pusmetrio storio, tokio namo sienos automatiškai būna storesnės. Skaičiuojama, kad už įprasto namo sienas jos storesnės apie 10 centimetrų. Dėl šio skirtumo tenka lieti platesnius pamatus, sumažėja ir vidinis namo plotas.

Šiaudinių namų statyba yra nišinė, ypatinga sritis, todėl natūralu, kad šiuose namuose nori gyventi ypatingi žmonės.

Raimondas Bružas

„Kitas trūkumas, kurį aš pastebiu iš verslo pusės, yra tai, kad šiaudinių namų rinka dar tik besiformuojanti, žinių bagažas – taip pat. Iki pat šiol nėra taip, kad būtų galima atsiversti techninį vadovą ir sužinoti visus rūpimus dalykus, o tai apsunkina ir sulėtina statybų procesą. Sakyčiau, kad šiaudiniai namai Lietuvoje vis dar nauji vandenys“, – įžvalgomis dalinasi R. Bružas.

Tiesa, pašnekovas pasidalina ir dažniausiai girdimu mitu apie šiaudinius namus. Klientai, paskambinę R. Bružui, dažnai sako bijantys, kad šiaudinius namus apgrauš pelės, tačiau specialistas nuramina – gyvūnai valgo šieną, o ne šiaudus.

Šiaudinio namo statybos
Šiaudinio namo statybos
© DELFI / Julius Kalinskas

„Žinote, man dažnai tenka dirbti ir psichologu. Žmonės paskambina ir sako, kad bijo statyti šiaudinį namą, bet nori. Ir būtent tokį momentą aš vertinu kaip progresą, kai noras yra stipresnis už baimę ir kai tas lemiamas žingsnis vis tiek žengiamas“, – darbo užkulisiais pasidalina pašnekovas.

O kokie yra tie žmonės, pasiryžę apsigyventi šiaudiniame name? Ar jie tikri sveikuoliai? Ar jie – nuoširdūs gamtos mylėtojai? R. Bružas savo klientus pirmiausia vadina romantikais, kurie tikisi, kad šiaudinis namas yra tobula vieta gyventi. Kiti šiaudinuko užsimano supratę, kad jame gyventi bus tiesiog sveikiau – ne iš piršto laužtas sakymas, kad šiaudiniuose namuose renkasi gyventi nuo kvėpavimo ligų kenčiantieji, pavyzdžiui, astmininkai. Ateina ir tokie, pastebi R. Bružas, kurie nori pradėti naują gyvenimo etapą – dažnai tai buvę verslininkai, kurie paskendo savo darbuose ir dabar nori pailsėti. Šiaudinio namo statyba neretai įkūnija konkretaus žmogaus siekį tapti sveikesniu tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Šiaudinių namų statyba yra nišinė, ypatinga sritis, todėl natūralu, kad šiuose namuose nori gyventi ypatingi žmonės“, – savo pasakojimą užbaigia R. Bružas.