Konferencijos „LOGIN 2023“ diskusijoje „Ateities namai ir gyvenimas: kaip tvarios inovacijos keičia gyvenimą?“ startuolio „Strato 3D Print“ viena iš kūrėjų Beatričė Laurinkutė-Kijevičienė pasakoja, per kiek laiko galima atspausdinti namo karkasą, kiek jis galėtų kainuoti ir ką turi daryti valstybė bei didžiosios korporacijos, kad tokios tvarios technologijos taptų kasdienybe – prieinamos tiek gyventojams, tiek verslui.
Siekia efektyvinti statybų sektorių
B. Laurinkutė-Kijevičienė sako, kad spausdintuvas yra skirtas interjero, eksterjero objektams, taip pat moduliniams namams gaminti, mat jo dydis yra 4 metrai aukščio ir 5–6 metrai pločio.
Diskusijos dalyvė pabrėžia, kad spausdintuvą galima pritaikyti gana plačiai, tačiau startuolio „Strato 3D Print“ komanda nori jį naudoti būtent statybų industrijoje ir spręsti šio sektoriaus problemas.
„Galima sakyti, kad statybų sektorius yra vienas iš labiausiai atsilikusių, neefektyviausių visoje industrijoje. Taip yra dėl keleto priežasčių. Viena yra fragmentacija, kita – darbuotojų trūkumas. Apskritai tai labai inertiška industrija, sunkiai priimanti inovacijas, kurios brangiai kainuoja ir kurias įdiegti užtrunka“, – teigia ji.
B. Laurinkutė-Kijevičienė įvardija ir galimus būdus spręsti minėtas problemas, anot jos, tai – automatizacija, robotizacija ir skaitmenizacija.
„Būtent 3D spausdinimas ir sujungia visas šias sritis. Procesas yra 95 proc. automatizuotas, tai reiškia, kad namą galima spausdinti dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę su vienu operatoriumi. Turiu omenyje spausdinimą iš perdirbto plastiko ir poliuretano, nes spausdinant iš, pavyzdžiui, betono, kaip žinome, reikia gerokai daugiau žmonių (iki 15–16 aikštelėje) ir tai užtrunka daug ilgiau“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Namo karkasas – per parą: dėmesys stabilumui ir patvarumui
Pašnekovė pabrėžia, kad spausdintuvas 20 m2 namo dėžutę (karkasą), gali atspausdinti per vieną parą. Anot jos, vėliau seka visi kiti darbai – instaliacija, langai, elektra, inžinerija ir kt.
„Mūsų kelionė prasidėjo nuo tvarių medžiagų, vėliau perėjome prie modulinių namų kūrimo, todėl gerai išmanome, kaip iš elementų kurti lanksčias modulinių namų sistemas – nuo 20 iki 100 m2 ir daugiau“, – įvardija B. Laurinkutė-Kijevičienė.
Natūraliai kyla klausimas, ar tokiu greičiu pagamintas namas yra stabilus, saugus.
Atsakydama į jį, diskusijos dalyvė pabrėžia, kad startuolio komanda šiuo metu, be abejonės, dirba su konstrukcijų stabilumu, patvarumu, nedegumu.
„Bendradarbiaujame su VGTU TECH, spausdiname namų elementus, juos tiriame, laužome, kad jie iš tikrųjų būtų patvarūs ir galėtų atlaikyti ne vienus metus, o 50 ir daugiau. Kadangi visas procesas yra automatizuotas, robotizuotas ir skaitmenizuotas, yra galimybė numatyti klaidas, jas išspręsti iš anksto ir tai vyksta daug greičiau. Modulinių namų dalys pagaminamos gamykloje, tada išvežamos į aikštelę ir ten surenkamos“, – pasakoja B. Laurinkutė-Kijevičienė.
Ji pabrėžia, kad pagaminti namų elementai gali būti pritaikyti tiek gyvenamajam, tiek komerciniam pastatui.
„Žinoma, visa tai kol kas yra RnD fazėje (tyrimų ir plėtros fazė – Delfi). Tai reiškia, kad nebus taip, jog mes rytoj ar kitą mėnesį tą namą atspausdinsime ir jis bus pasiekiamas visuomenei. Tam dar reikalinga nemažai įdirbio, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, kitų rinkoje esančių žaidėjų įsitraukimo“, – teigia B. Laurinkutė-Kijevičienė.
Reikia valstybės pagalbos ir korporacijų investicijų
Diskusijos dalyvė sako, kad šiuo metu negali pasakyti, kiek tiksliai kainuotų atspausdinti 20 m2 namą, mat tai dar reikia ištestuoti, tačiau, anot jos, namo dėžutė galėtų atsieiti apie 30 tūkst. Eur.
B. Laurinkutė-Kijevičienė akcentuoja ir tai, kad išvystyti inovaciją reikia daug pinigų ir laiko, todėl, anot jos, būtina valstybės pagalba bei didelių korporacijų polinkis investuoti.
„Iš kitos pusės, jau išvysčius inovaciją ir ją pritaikius, ji atpinga, procesai pagreitėja. Tiesiog reikia nusiteikti į tai investuoti ir išlaukti grąžos, nes ji ateina tada, kai inovacija „pritampa“ – pasiekia rinką, pasiekia daugiau vartotojų. Reikia to sulaukti. Ir korporacijos, ir valstybė turi subsidijuoti inovacijas kelyje to link“, – pabrėžia diskusijos dalyvė.
Anot jos, idealiu atveju visos suinteresuotos šalys turi bendradarbiauti.
„Iš tiesų, taip ir veikiame, tik gal reikėtų daugiau ryžto iš korporacijų pusės, nes valstybė jau žengia žingsnius – daro reguliacijas tvarumo srityje, subsidijuoja RnD tyrimus. Manau, kad dar reikėtų subsidijuoti inovacijų komercializavimą – marketingą, pristatymą visuomenei ir t. t. Na, ir B2B (business-to-business, verslas-verslui – Delfi) sektorius turėtų daugiau rizikuoti, daugiau investuoti, žiūrėti keletą metų į priekį. Su lietuviais mums gana sudėtinga, nes jie nori tvarumo, inovacijų, bet nenori rizikuoti, o skandinavai – priešingai, jie sako: „Esame pasiryžę rizikuoti, matome, kad tai bus reikalinga po, pavyzdžiui, septynerių metų, ir einame to link, einame, nors šiandien tai yra brangiau, sunkiau ir t. t.“. Tiesiog reikia suvokti ilgalaikes vertes. Taip pat labai svarbus yra vartotojų švietimas“, – teigia B. Laurinkutė-Kijevičienė.
Ji mano, kad ateityje, tarkime, po 10 metų atspausdinti namai užims nemažą rinkos dalį, o gamybos procesas galbūt priartės prie mašinų gamybos proceso.
„Bus galima susikurti personalizuotą namą, savo svajonių namą su dirbtiniu intelektu, vieno mygtuko paspaudimu jį užsisakyti, spausdintuvas jį atspausdins, namas bus atvežtas, jame įdiegtos smart sistemos ir skaitliukai. Tokią aš matau ateitį“, – teigia B. Laurinkutė-Kijevičienė.
