Maistą rinktis suprantant jo poveikį planetai
„Know Your Food“ (liet. „Pažink maistą“) – tai mobilioji programėlė, kuri prisidės prie vienos iš didžiausių žmonių sukeltų problemų – klimato kaitos – sprendimo. Joje žmonės galės rasti informaciją apie tai, kokį poveikį aplinkai daro jų perkami maisto produktai.
„Tai leis internetinių maisto parduotuvių puslapius papildyti funkcijomis, kurios vartotojams suteiktų galimybę identifikuoti visą su poveikiu aplinkai susijusią informaciją: kilmės šalį, pakuotės ekologiškumą, anglies dvideginio pėdsaką, trąšų naudojimą produktams pagaminti ir daugelį kitų duomenų“, – sako programėlės viena iš įkūrėjų Gintarė Rimolaitytė.
Anot merginos, naudodamiesi „Know Your Food“, vartotojai galės stebėti savo CO2 pėdsaką, sukuriamą perkant pasirinktus maisto produktus. Kai pirkėjų krepšelį sudarys tvarūs maisto produktai, jie galės rinkti taškus / monetas ir vėliau iškeisti juos į nuolaidas, produktus, kurie skatina tvarumą.
„Įsivaizduokite, jeigu apsipirkę maisto prekių parduotuvėje ir nuskenavę čekį „Know Your Food“ programėlėje gautumėte atlygį. Būtų puiku, taip? Tai lyg Žemė jums dėkotų, – džiaugiasi tvarios mitybos entuziastė ir pabrėžia, – mūsų tikslas yra paskatinti ir apdovanoti, o ne liūdinti ir bausti.
Ji taip pat akcentuoja, kad „Know Your Food“ nesiekia priversti visuomenės drastiškai keisti mitybos įpročius.
„Mūsų tikslas – edukuoti šia tema, parodyti alternatyvių maisto produktų, kurie daro mažesnį neigiamą poveikį planetai arba jo visai nedaro, bei skatinti vartotojus paįvairinti įprastą mitybos racioną“, – dėmesį atkreipia programėlės kūrėja.
„Mūsų misija – įkvėpti milijonus maitintis tvariau (...) ir kovoti su klimato kaita“, – rašoma „Know Your Food“ interento svetainėje.
Taigi, iš esmės programėlė pirkėjams padės sudaryti tvarų maisto produktų sąrašą, tai pat parodys prekių poveikį aplinkai, pasiūlys tvaresnių alternatyvų ir apdovanos už geresnį pasirinkimą.
Net 25 proc. visų CO2 emisijų ateina iš maisto pramonės
Anot G. Rimolaitytės, maisto pramonė (auginimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, pardavimas) labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
„Know Your Food“ interneto svetainėje teigiama, kad 25 proc. globalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ateina iš maisto pramonės. Net 33 proc. maisto prarandama tiekimo grandinėje, taip pat net 70 proc. pasaulyje išgaunamo gėlo vandens sunaudojama žemės ūkyje.
„Valgome kiekvieną dieną, maisto perkame vis daugiau, nes žmonių populiacija didėja, todėl natūralu, kad ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas iš maisto pramonės didėja. Turime imtis veiksmų, mažų ar didelių, kad sulėtintume šį efektą“, – pabrėžia mergina.
Anot jos, maisto transportavimas prie maisto industrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prisideda tik tik 1–2 proc. Didžioji dauguma jų išmetama gavybos ir gamybos procesuose, ypač mėsos ir pieno pramonėse.
Programėlės idėja vis dar vystoma
G. Rimolaitytė sako, kad kol kas nežinanti tikslios datos, kada programėlė išvys dienos šviesą, tačiau tikisi, kad iki šių metų galo jau bus pradėti programavimo darbai, o kitų metų pirmoje pusėje pavyks išleisti beta versiją.
Šiuo metu „Know Your Food“ komanda dirba su programėlės idėja, logika ir dizainu, verslo planu, vartotojų bei duomenų analize, rinkodara, socialine medija (joje suprantamai pateikia informaciją apie maisto tvarumą). Taip pat bendrauja su partneriais dėl nuolaidų, renka duomenis apie tvarumą maisto pramonėje.
„Matome, kad mūsų aplinkoje yra labai daug „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. „greenwashing“), kai apie produktų tvarumą skleidžiama ne visai tiesa. Ši dalis yra labai svarbi, norint išlikti teisingiems gamintojų ir vartotojų atžvilgiu, todėl neskubame ir nuosekliai dirbame, kad to išvengtume“, – akcentuoja „Delfi“ pašnekovė.
Šiuo metu „Know Your Food“ komandą sudaro trys merginos – programėlės įkūrėjos G. Rimolaitytė ir Joana Čižinauskaitė bei socialinių tinklų vadybininkė Monika Miknevičiūtė.
„Dalyvaujame įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir Europoje, jų metu giliname žinias apie tvarumą, mokomės kurti verslą. Netolimoje ateityje ieškosime pastiprinimo – programuotojų, kurie padėtų su technologiniu „Know Your Food“ sprendimu ir pagelbėtų įgyvendinant idėją bei išleidžiant ją į dienos šviesą“, – planais dalijasi mergina.
Pasakodama apie programėlę, ji pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra suprasti vartotoją, kokia informacija jam yra svarbi, kaip ją pateikti aiškiai ir suprantamai.
„Dažnai susiduriame su stereotipais, kurie jau tapo įprastais visuomenėje – kad verčiau pirkti tik lokaliai užaugintą maistą, kad reikia visiškai atsisakyti mėsos, kad nieko nepakeisiu vienas. Visa tai yra ne visai tiesa arba netiesa. Norime, kad žmonės atkreiptų į visa tai dėmesį ir leistųsi į tvarios mitybos pažinimo kelionę kartu su mumis“, – teigia programėlės kūrėja.
Tarptautinis pripažinimas
Gintarė prisimena, kad viskas prasidėjo 2020 m. lapkričio mėnesį, kai pandemija jau buvo įsibėgėjusi, o mergina dirbo iš namų ir norėjo nuveikti kažką prasmingo.
„Akis užkliuvo už „Alter State“ Šiaurės ir Baltijos šalių moterų inovacijų sprinto, jo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tvarumui ir idėjoms jam skatinti. Nusprendžiau dalyvauti dėl bendrystės, tvarumo skatinimo ir, žinoma, naujų pažinčių“, – prisimena G. Rimolaitytė.
Renginyje Gintarė susipažino ir su būsima kolege bei programėlės „Know Your Food“ bendraįkurėja J. Čižinauskaite, kuri sprinte dalyvavo vedama tų pačių paskatų. Renginio metu merginos vystė idėją, kaip visuomenėje paskatinti tvarumą maisto srityje.
Po įtemptos ir konkurencingos pristatymo sesijos „Alter State“ Šiaurės ir Baltijos šalių moterų inovacijų sprinto komisija „Know Your Food“ komandai skyrė pirmąją vietą.
„Jei atvirai, anksčiau niekada negalvojau apie savo verslą, startuolį, tačiau laimėjimas paskatino judėti būtent šia kryptimi ir tai vienas iš geriausių mano sprendimų. Per šį laiką susipažinau su daugybe įdomių žmonių. Ypač esu dėkinga už pažintį su Joana“, – įspūdžiais dalijasi „Delfi“ pašnekovė.
Po konkurso merginos nusprendė judėti pirmyn ir su šia idėja plėsti žinias maisto tvarumo srityje. Programėlės kūrėjos bendravo su atstovais iš tokių kompanijų kaip „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, įvairiais maisto gamintojais, mažais verslais, taip pat ir didelėmis korporacijomis, tokiomis kaip „Pepsico“, „Unilever“, „Heineken“ ir dauguma kitų.
„Šiandien abi su Joana vystome „Know Your Food“ ir judame idėjos įgyvendinimo link: edukuoti žmones apie maisto tvarumą, kalbėti apie tai, kodėl ši tema yra svarbi, motyvuoti visuomenę siekti maitintis tvariau“, – tikslus įvardija G. Rimolaitytė.
Be kita ko, kiekvienais metais sudaromame startuolių žemėlapyje (angl. Startup Heatmap Europe), kuriame pateikiami naujausi didelio potencialo startuoliai iš geriausių Europos akceleravimo programų ir į kuriuos verta atkreipti dėmesį 2022 m., „Know Your Food“ buvo pastebėtas ir įvertintas tarp 10 geriausių ankstyvosios stadijos, moterų vadovaujamų startuolių.
„Žinome, kurios programos yra geriausios, nes patys startuolių įkūrėjai dalijasi su mumis savo nuomone. O kodėl jos yra geriausios akceleravimo programos? Nes jos išsiskiria geriausia parama, ryškiausiais mentoriais, stipriausiais tinklais ir trumpiausiu keliu finansavimo bei investicijų link“, - teigiama „Startup Heatmap Europe“ interneto svetainėje.
G. Rimolaitytė dalyvavo Amsterdame įsikūrusioje "Startupbootcamp" tvarumo akceleravimo programoje.
Tvarumas Gintarės gyvenime atsirado anksčiau
Mergina neslepia, kad tvarumas jos gyvenime atsirado dar prieš „Alter State“ Šiaurės ir Baltijos šalių moterų inovacijų sprintą.
„Kai medijoje pradėjo šmėžuoti vis daugiau informacijos apie greitąją madą ir jos poveikį aplinkai, nusprendžiau šia tema domėtis daugiau. O apie maisto tvarumą labai daug sužinojau dalyvaudama sprinte, mokausi ir iki šiol. Su Joana esame entuziastės. Nesame baigusios tvarumo mokslų, kliaujamės nuovoka, kurią grindžiame mokslo darbais, jei ko nežinome – skaitome ir domimės. Kolkas nėra sukurtos vienos vietos visai informacijai apie tvarumą, ypač maisto srityje. Tačiau tikiu, kad ateityje tokių vietų (internetinių puslapių, programėlių, verslų) bus daugiau“, – teigia „Delfi“ pašnekovė.
Gintarė akcentuoja, kad prekes – maistą, drabužius, namų apyvokos prekes – stengiasi rinktis pagal informaciją, pateikiamą ant pakuotės. Tačiau jos ne visuomet pakanka, todėl tenka domėtis ir papildomai.
Mergina sako, kad pati galvoja ir kitiems pataria galvoti apie tai, kiek mėsos suvartoja. Anot jos, kartais ją galima pakeisti daržovėmis, kultūrinėmis kruopomis, kitomis alternatyvomis. Vis dėl to Gintarė pabrėžia, kad mėsą valgo, tačiau atidžiai stebi jos kiekį maisto racione, stengiasi valgyti daugiau sezoninių daržovių.
„Nepamirškite, kad žiemos metu šviežios daržovės nėra natūralu. Todėl sezoniškumas yra vienas iš kriterijų, kuriais remiuosi planuodama savo mitybą. Lankydamasi restoranuose labai vertinu, jei meniu sudaromas iš sezoniškų maisto produktų. – teigia mergina ir akcentuoja, – vis dėlto nemėgstu klijuoti etikečių: blogai ar gerai. Todėl nekaltinu savęs, jei pasirenku mažiau tvarų maistą. Tiesiog stengiuosi palaikyti balansą ir rinktis kaip įmanoma tvaresnius produktus“.
