„Namuose gaminant valgį ne kartą tenka atkreipti dėmesį į tai, kaip greitai užsipildo atliekų rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės. Maisto produktai dažnai pakuojami į dvigubas vienkartines pakuotes, iš kurių viena dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę iškart tik grįžus iš parduotuvės ir dedant maistą į šaldytuvą, o dar kelios vakarienės ir jau reikia nešti maišus šiukšlių. Gerai, jei tokios vienkartinės pakuotės yra tvarkingai išrūšiuojamos ir po to perdirbamos, bet ne paslaptis, kad nemažai jų vis dar išmetamos su bendromis atliekomis, o dar liūdniau, kai plastiko, metalo ar stiklo pakuotės nugula pamiškėse, pajūryje, upėse ir ežeruose“, – sako R. Daskevičius.
Statistika rodo, kad Lietuvoje perdirbamos 5–6 iš 10 plastiko pakuočių, o vien lengvų plastikinių maišelių maistui įsidėti vienas Lietuvos gyventojas 2019 m. sunaudojo beveik 300 – daugiausia visoje Europos Sąjungoje.
„Maisto patiekalus pasirinkau fotografuoti gamtos fone – samanose, vandenyje, smėlyje, žemėje – taip norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad, deja, vienkartinės pakuotės vis dar dažnai baigia kelionę būtent gamtoje. Nuotraukose maistas ir greta jo išmėtytos šiukšlės nėra įprastas akiai derinys, tačiau tikiuosi, kad jis privers susimąstyti apie tai, kiek iš tiesų atliekų paliekame ruošdami maistą, labiau jį puoselėti, sąmoningiau naudoti“, – atkreipia dėmesį fotografas.
„Man, kaip virtuvės šefui, kuris propaguoja tvarią, ekologišką ir sveiką pasaulėžiūrą bei restoranų koncepciją, maisto pakuočių problema yra labai opi. Iš tiesų skauda, kai matai, kad maistui supakuoti naudojamos perteklinės pakuotės ne tik prekybos centruose, kur maistą perka pavieniai žmonės savo individualiam vartojimui, bet ir pristatant maistą restoranams daug didesniais kiekiais“, – sako R.Vasiliauskas.
Anot šefo, namų virtuvėje norint tvariau naudoti maistą ir palikti kuo mažiau atliekų jį gaminant, svarbu rinktis vietinius ir sezoninius produktus, stengtis mažinti pakuočių skaičių apsiperkant turguje ar specialiose parduotuvėse, kur galima naudoti savo daugkartinę tarą, pakuotes, maišelius, tai pat edukuoti žmones, atkreipti jų dėmesį.
„Deja, bet vis dar mažai žmonių iki galo suvokia šią problemą ir jos mąstą, todėl matau prasmę apie tai kalbėti. Tai darau dirbdamas restoranuose, o dabar – ir šiuo projektu“, – mini R. Vasiliauskas.
Anot R. Daskevičiaus, ne paslaptis, kad tvarumo pokyčius dažnai paskatina vartotojai ir jų noras rinktis gamtai draugiškus gaminius, todėl kiekvienas galime daryti įtaką rinkdamiesi mažiau supakuotus maisto produktus. Tai ilgainiui turės įtakos ir maisto gamintojų bei prekybininkų pasirinkimams.
