Individualus mokymas
Lauryna Varneckė ir Julija Glinskė prieš šešerius metus įkūrė inividualaus mokymosi mokyklą Forvardas.
„Kai kūrėme mokyklą, norėjome sukurti geriausią pasaulyje mokyklą, nes kūrėme ją savo vaikams, – sako Lauryna. – Kai pradėjome kurti savo vaikams, pamatėme, kad jos reikia ir kitiems vaikams. Kai pradėjome kurti pamatėme, kad ta mokykla gali būti ne tik labai gera, bet ir geriausia. Surinkome geriausias pasaulio patirtis, geriausias praktikas, sudėjom viską į vieną katilą, susisteminom daug pažangiausių psichologinių, pedagoginių, neuropsichologinių žinių ir visa tai dar yra pagrįsta neuropsichologijos atradimais“.
Julija sako, kad dabar nereta privati mokykla veikia pagal arba-arba principą. „Lauko, humanistinė, demokratinė, griežta. Kiekviena ta sistema turi savų pliusų ir minusų. Tų sistemų siauri takeliai, o mes matome, kad vaikas turi mokėti dirbti ir komandoje, ir individualiai, turėti gebėti būti laisvėje ir prisiimti atsakomybę. Reikia daug ką gebėti. Mes atrinkome ir sudėjome geriausias praktikas. Galutinė mokyklos koncepcija dar nesukurta, tačiau kažkur 80 proc. to, ką dabar turime – nesikeis, nes tai demonstruoja puikius rezultatus“, – sako Julija.
Ji įsitikinusi, kad uždaroje, prievarta grįstoje sistemoje neįmanoma užauginti laisvų žmonių. „Ar jų užauga laisvų? Taip, nepaisant sistemos, bet ne dėl sistemos. Norisi duoti vaikams galimybę užaugti tuo, kas jie yra“, – sako mokyklos įkūrėja Julija.
Kaip vyksta mokymasis?
„Mūsų mokykla yra be pažymių, be namų darbų, be klasių, be kontrolinių, be mokytojų, be frontalaus mokymo ir netgi be mokinių. Mūsų mokykloje yra moksleiviai – tie, kurie eina mokslo keliu. Čia dirba fasilitatoriai, tutoriai ir mentoriai“, – kiekvienu sakiniu stebina Lauryna.
Jai antrina ir Julija: „Vietoje pamokų mes turime sesijas ir užsiėmimus. Neturime būrelių ir pamokų, yra integruoti kursai. Mokykloje nėra pažymių, kiekvienas atsiskaitymas lygus dešimtukui. Jeigu atsiskaitei, vadinasi, moki dešimtukui“.
Mokyklos įkūrėjos, paklaustos, kaip vyksta mokymosi procesas, sako, kad Vokietijoje jos pamatė, kaip praktiškai įgyvendinti individualų mokymąsi. „Vienoj klasėj gali sėdėti 20 moksleivių, pagal amžių – nuo trečioko iki dvyliktoko. Gali vaikas mokytis penktos klasės matematikos kursą ir dvyliktos klasės lietuvių. Kiekvienam vaikui nustatome jo lygį, kiekviename dalyke ir jis mokosi to dalyko tiek, kiek gali ir nori“, – pasakoja mokyklos įkūrėjos.
Mokslai Forvardo mokykloje konstruojasi ant trijų principų: no stress, trust ir less is more (be streso, pasitikins ir mažiau yra daugiau). „Visi turi laisvę nuspręsti, ką šiandien aš galiu padaryti, o ko negaliu. Nėra spaudimo spėti užbaigti programą, nereikia pildyti kažkokių protokolų ir krūvos popierių. Žinome, kokie yra bazinio kurso reikalavimai: kiek knygų reikia perskaityti literatūrai, kiek temų matematikoje reikia įveikti. Tas padaroma atestatui, o visa kita pas mus kaip švediškam stale. Vaikas gali per tris mėnesius išmokti matematikos bazinį kursą, o likusį laiką skirti dalykui, kuris jam įdomesnis, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Čia yra džiazas – mokymosi malonumas“, – šypsosi Lauryna.
Vienuoliktokių atsiliepimai
Gabrielė Germanavičiūtė mokosi vienuoliktoje klasėje, į Forvardo mokyklą ji atėjo iš valstybinės mokyklos ir jai labiausiai patinka, kad pasikeitė jos emocinė būsena.
„Man valstybinėje mokykloje labiausiai nepatikdavo mokymasis dėl kitų. Aš turėjau tokį požiūrį, kad mokausi dėl tėvų, dėl mokytojų, dėl pažymių, dėl geresnių mokyklos reitingų. O kai sužinojau, kad yra mokykla, kurioje gali pasidaryti savo planą, eiti savo ritmu ir siekti kažko nei vien tik pažymys, iš karto pamorau čia mokytis. Ir nesigailiu“, – pasakoja Gabrielė.
Kita vienuoliktokė, Gabrielė Pavliuk, sako, kad ankstesnėse mokyklose, kuriose teko mokytis, viskas rėmėsi griežtumu, netgi tam tikra prievarta.
„Čia yra laisvė, kur tu gali laisvai rinktis, ką tu nori veikti ir siekti ko tu nori. Čia toks labiau savęs atradimas ir ieškojimas, ko tu iš tiesų nori. Forvardo mokykla suteikia man galimybę eksperimentuoti ir ieškoti savo gyvenimo krypties“, – kalbėjo vienuoliktokė.
Ji sako, kad jaučiasi esanti pakankamai suaugusi, jog pasirinktų, kokio lygio nori baigti mokyklą. „Manęs visai nežavi tikslieji mokslai, krypstu į humanitarinius. Man patinka, kad čia galiu nerti į gylį tų dalykų, kurie man patinka“, – sako Gabrielė.
Vaikų pasiekimai stebina
„Nebūna vaiko, kurio pasiekimai būtų vienodi visuose dalykuose, todėl pas mus nėra dviejų vaikų, kurie turėtų tą pačią mokymosi istoriją ir tą patį mokymosi kelią. Mūsų pedagogams nereikia valdyti klasės, tam yra atskiras žmogus, kuris pasirūpina tais dalykais. Į klasę susirenka motyvuoti ir norintys mokytis vaikai“, – sako Julija. – „Mūsų mokykloje pedagogams nereikia ruoštis pamokoms, pas mus visa medžiaga yra paruošta. Pedagogai gali džiazuoti, jiems ne mažiau nei vaikams smagus mokymosi procesas. Jausti pasitenkinimą yra labai svarbu, nes jeigu kažkam yra kančia mokytis ar mokyti, tai nieko gero nebus“.
Lauryna viliasi, kad vieną dieną švietimo srityje veikiančios institucijos pradės matuoti mokyklų veiklos efektyvumą ne pagal bendrą egzaminų vidurkį, bet pagal individualią atskirto vaiko pažangą.
„Mes priėmėme dešimtoką, kuris buvo išmestas iš visų mokyklų, jo jau niekur nenorėjo priimti. Atlikome diagnostiką, gavo individualią programą ir per du metus tas vaikas padarė savo individualią pažangą. Ne kartą teko matyti verkiančius tėvus. Jie negali patikėti, kad jų vaikai taip brandžiai mąsto“, – sako Lauryna.
Forvardo mokykla, pasak įkūrėjų, daugiausiai kritikos ir sulaukia iš tų, kurie netiki vaikais, jų sąmoningumu, jų gebėjimu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, ateitį.
„Kai tėvai mato savo subrendusius vaikus, jie suvokia, kad jie neprapuls. Tas tėvų ramybės jausmas dėl savo vaikų ateities, manau, turėtų nutikti kiekvienoje mokykloje“, – kalba Lauryna.
„Mes ugdome vaikų emocinį intelektą, gebėjimą prisiimti atsakomybę ir skatinam asmeninę vidinę brandą. Tai tris pamatiniai dalykai. Ne kartą teko matyti, kad kai vaikui sutvarkai asmeninę ir socialines demensijas, automatiškai ima gerėti jo akademiniai rezultatai“, – pasakoja Julija.
