Urbanizacija

Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyva pradėtos rengti Tvarių miestų vystymo gairės, kurios padės pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, gausinti želdinių plotus, skatinti darnų judumą, atsakingą vartojimą, mažinti taršą ir didinti atsparumą klimato kaitai. Taip pat iki šių metų pabaigos bus sukurta...

Apie emocinį bei fizinį žmonių ir laukinės gamtos atotrūkį kalbama ne vienus metus. Tai daro įtaką ir drastiškam bioįvairovės mažėjimui, ypač miestuose.

Beveik prieš pusantrų metų, 2021 metų balandžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje, rašiau, kad dėl nežaboto ekonomikos skatinimo ir astronominio pinigų spausdinimo pasaulyje kils rimta infliacija. Dabar panagrinėkime ko laukti toliau.

Transportas atsakingas net už 24 proc. visų globalių su energijos naudojimu susijusių anglies dvideginio emisijų. Bent pusė šių emisijų patenka į aplinką transportuojant prekes ir teikiant paslaugas, o už likusią pusę atsakomybė gula ant iš taško A į tašką B keliaujančių žmonių pečių, kitaip tariant...

Ekspertai konstatuoja, kad karščio rekordais pažymėta vasara, pareikalavusi drastiškų temperatūrų neištvėrusių nelaimėlių aukų – nejaukus žvilgsnis į artimą ateitį ir nepagražintas perspėjimas, kad vienas iš didžiausių Jungtinių Valstijų miestų daliai žmonių paprasčiausiai nebetinkamas gyventi, rašo...

Visos rūšys gamtoje susijusios, nors net ir mokslininkams kartais kyla klausimų, kokie yra tie ryšiai. Aišku tik viena – jokia rūšis neišnyksta be pasekmių likusioms, taigi ir mums, žmonėms. Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad labai sumažėjo biologinės įvairovės tyrinėtojų, vadina juos tikrąja ny...

Klimato kaita yra viena didžiausių mums iškilusių grėsmių. Neišvengiama tiesa yra ta, kad tai – lenktynės su laiku. Mums jau dabar tenka gyventi vis neįprastesnėmis ir ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Ledynai tirpsta, jūros lygis kyla, biologinės įvairovės nykimas muša naujus rekordus. Ekonominiai ar...

Mokslininkai skaičiuoja, kad žmonijos populiacija 2050 metais išaugs net iki 9,7 milijardų. Urbanizuotos teritorijos jau šiuo metu talpina 55 proc. žmonijos, o iki 2050-ųjų miestuose taps nepaprastai ankšta – čia gyvens 68 proc. populiacijos, praneša Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų ...

Šiandien turime unikalią galimybę perkurti miestus ir naudojimosi jais įpročius. Laikinai sustabdytas viešųjų erdvių gyvenimas mums staiga įjungė vaizduotę – koks gi galėtų būti ateities miestas, kuriame norėtume gyventi iš tikrųjų?

Iki šiol Lietuva buvo vienintelė Baltijos jūros regiono šalis, kurios aukštosiose mokyklose daugiau kaip penkerius metus nebuvo rengiami profesionalūs kraštovaizdžio architektai – jų darbus atlikdavo kitų profesijų žmonės, neturintys specialių žinių ir įgūdžių, rašoma pranešime.

Pasaulio žmonės kraustosi į miestus. Urbanizacija nėra naujas procesas, tačiau su laiku jis tik intensyvėja. Su tuo susiję daug įvairių problemų, įskaitant ir visuomenės sveikatą. Naujas tyrimas rodo, kad aukštos oro taršos zonoje gyvenusių vaikų smegenyse galima užfiksuoti pakitimų.

Šią vasarą baigėsi dviejų miesto aikščių renovacijos darbai – Panevėžys ir Kupiškis atnaujino savo centrines aikštes ir jų prieigas. Abiejų aikščių pagrindinė renovacijos medžiaga – akmens trinkelės. Tai ne pirmasis ir, matyt, ne paskutinis toks centrinės miesto susirinkimų erdvės apipavidalinimas, ...

Jei Karlas Marxas būtų išvydęs šiandieninę Rusiją, galbūt jis būtų pakeitęs savo nuomonę dėl religijos vaidmens tironiškuose režimuose. Šalies sostinėje urbanizmas tapo naujuoju liaudies opiumu.

Architektai, urbanistai, valdžios bei visuomenės atstovai diskutuoti apie Lietuvos urbanistinę viziją susirinko Panevėžyje.

Pastaraisiais metais netvarka ėmė skverbtis ir į teritorinio planavimo sritį. Įsigaliojo praktika, kai statinys iš pradžių savavališkai iškyla jam neleistinoje vietoje, vėliau, kilus triukšmingiems protestams, atbuline seka išsirūpinami leidimai, o jei ir jų nepakanka, atitinkamose aukštosiose insta...

Nuo 2000 m. stichinį pagreitį pagavusi didžiųjų miestų priemiesčių plėtra suformavo vėžines struktūras, negalėsiančias gyventojams užtikrinti tikro patogumo. Apie tai Vilniuje vykusiame IX Lietuvos urbanistiniame forume „Retrospektyva” kalbėjo „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakal...

Vilniuje, šalia Baltojo tilto, ketvirtadienį atidaroma dar viena viešoji erdvė, kviesianti miesto gyventojus ir svečius leisti laiką Neries krantinėje. 270-ies bitės korį primenančių spalvotų kėdučių mozaika ne tik pagyvins paupio vaizdą, bet ir taps savotiška spalvų terapijos zona.

Pirmą kartą pastačius koją ant Stokholmo gatvės grindinio, įkvėpus gaivaus oro gurkšnį, plaukus kedenant vėjui nuo Baltijos jūros – supratau, jog ši viešnagė Švedijos sostinėje bus ne tik atgaiva akims, bet ir poilsis kūnui. Viskas dėl švedų meilės ekologijai.

Bepigu keturkojams, kurie kas rytą ir vakarą gauna po kupiną dubenį ėdalo. Nerūdijančio plieno dubenį, kartais net su išraižytu savo vardu. Ir žinoma, tokį pat dubenėlį vandens. O ką daryti laukiniams padarams, kurie bastosi po mišką su kelias dienas gurgiančiu pilvu, o ten – nė mažiausios pelytės a...

Kai ku­riems mies­tams ir gy­ven­vie­tėms pri­trū­kus plė­trai tin­ka­mų te­ri­to­ri­jų, už­si­mo­ta keis­ti Miš­kų įsta­ty­mą, kad bū­tų ga­li­ma juos plės­ti miš­kų sąs­kai­ta, rašo lzinios.lt.