„Verslas, kuris negalvoja apie tvarumą įvairiose savo veiklos srityse ar nejuda didesnio tvarumo link yra neperspektyvus, praranda egzistencinę prasmę“, – įsitikinęs vadovas.
– Projektas „Tvari Lietuva“ apima daugybę sričių, viena iš jų yra verslas. Ką reiškia kurti tvarų verslą ir kodėl ši tema dabar tokia svarbi?
– Vos prieš keletą metų Lietuvoje verslo atstovai apie tvarumą beveik nekalbėjo arba suprato jį gana siaurai – kaip atliekų rūšiavimą biure ar energijos taupymą. Šiandien nerasčiau nė vienos progresyviai mąstančios organizacijos, kuri negalvoja apie tvarumą įvairiose veiklos srityse.
Nors daugelis turi gana platų suvokimą, kas yra tvarumas, tačiau vietos edukacijai ir švietimui dar yra tikrai daug. Mes tvarumui plačiąja prasme vis dar skiriame nepakankamai dėmesio ir šiuo požiūriu atsiliekame nuo Vakarų pasaulio. Šiandien aš neįsivaizduoju situacijos, kad verslas gali jį ignoruoti ir nejudėti didesnio tvarumo link. Tai tas pats, kas pasakyti, kad tau yra nesvarbūs tavo santykiai su darbuotojais, tu nesieki didesnio efektyvumo verslo procesuose ar pan.
Kai mes kalbame apie tvarumą, man pirmiausia kyla klausimas – kokį pasaulį paliksime po savęs. Tvarumas prasideda tada, kai prasideda siekis pasaulį palikti geresnį nei radai. Kiekvienas, kuriantis verslą, nesvarbu, kokioje srityje, gali paklausti savęs, ką paliks mano bendrovė po savęs toje srityje, kur yra vystomas verslas. Ir tai yra kur kas plačiau nei pelno siekimas ar darbo vietų sukūrimas. Šios seniau egzistavusios vertybės tampa higiena, o tikslai formuojami keliant klausimą, ką galime duoti pasauliui, savo šaliai, savo bendruomenei, savo kolektyvui.
– Kokių tvarių praktikų laikotės „Delfi“?
– Tvarumą suvokiame ne kaip kažkokį baigtinį veiksmą, o nuolat besitęsiantį procesą. Manau, pagrindinė praktika yra kasdien klausti savęs – ar tai, ką darome ir kaip darome, yra tvaru? Ir tai nėra tik išoriškai matomi, fasadiniai procesai.
Žinoma, kaip ir daugelis organizacijų rūšiuojame atliekas, prisidedame prie įvairių socialinių projektų. Šiuo metu diskutuojame su komanda, kaip dar labiau galėtume judėti tvarumo link, pavyzdžiui, labiau „skaitmenizuotis“ ir tokiu būdu atsisakyti popieriaus spausdinimo, pereiti prie saulės energijos.
Visgi didžiausias mūsų dėmesys ir pastangos per paskutinius keletą metų yra skiriamas tvariems santykiams su darbuotojais. Esame kūrybinės industrijose atstovai, kurios pagrindinis variklis ir širdis – žmonės. Delfi suprantu kaip bendruomenę, turinčią tvarius tarpusavio santykius visose grandyse.
Turint tokią bendruomenę galima kalbėti apie esminį principą – tvaraus turinio kūrimą. Esame pagrindinis naujienų portalas, todėl mūsų misija neapsiriboja tik svarbiausias naujienas pranešti pirmiems, objektyviai informuoti visuomenę apie įvykius ar atlikti taip vadinamos ketvirtosios valdžios funkcijas. Nuolat klausiame savęs, kaip mūsų kuriamas turinys keičia visuomenę. Turbūt, iniciatyva „Tvari Lietuva“ ir yra geriausias įrodymas to, kad siekis kurti tvarų turinį neapsiriboja iki šiol egzistavusiais tikslais.
– Kokią žinutę šiuo projektu norite perduoti kitiems verslams?
– Verslas, kuris negalvoja apie tvarumą įvairiose savo veiklos srityse ar nejuda didesnio tvarumo link, yra neperspektyvus, praranda egzistencinę prasmę, darbuotojus ir ilgainiui yra pasmerktas žlugti.
Projektas „Tvari Lietuva“ ir jame kuriamas turinys gali tapti įkvėpimu ir žinių šaltiniu bei padėti atsakyti į klausimą, kodėl man to reikia, taip pat susidėlioti svarbiausius vertybinius tvaraus verslo pamatus.
Iniciatyvos tikslas ne tik dalintis gerosiomis patirtimis. Nevengsime ieškoti ir blogų pavyzdžių, atliksime žurnalistinius tyrimus, ieškosime atsakymų, ar mūsų valdžios priimami sprendimai yra tvarūs.
Jau pradėjome ir pristatėme žurnalo „Reitingai“ ir „Delfi“ atliktą didelio masto unikalų tyrimą apie tvariausius Lietuvos verslus. Tikimės, kad tai taps kasmetiniu tyrimu, kuriuo sieksime atspindėti kiekvieną šalies regioną. Įdomu tai, kad Lietuvos verslo padėtis jau dabar tikrai nėra bloga, o kai kuriose savivaldybėse verda arši kova dėl pirmųjų vietų.
Turbūt, labiausiai nustebino, kad beveik visi regionai turi kuo pasigirti, o tai tik pradžia. Inovacijoms ir tvarumui iki 2027 m. numatyta skirti daugiau nei 500 mln. eurų. Štai kodėl tvarumas verslui tampa ne tik keistu burtažodžiu, bet ir realią ekonominę naudą teikiančiu procesu.
Plačiau apie projektą galite skaityti ČIA.
