Šis dešimtmetis – Europos skaitmeninis dešimtmetis. Jo metu siekiama į žmogų orientuotos ir tvarios skaitmeninės ateities, kurioje verslas ir žmonės turėtų daugiau galių. Europa siekia stiprinti savo skaitmeninį suverenumą ir nusistatyti standartus, o ne vadovautis kitų standartais, pagrindinį dėmesį skirdama duomenims, technologijai ir infrastruktūrai. „Delfi TV“ laidoje „Europos skaitmeninis dešimtmetis: kaip tai padės pereiti prie žaliosios ekonomikos?“ Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pasakojo apie tvarius produktus.
Pastaruoju metu daug kalbama, kad telefonai galėtų tarnauti daug ilgiau, jei vartotojai galėtų juos pasitaisyti ir jei būtų galimybė pasikeisti bateriją. Tačiau mūsų ekonomikos modelis pirmiausia paremtas kuo didesne gamyba ir vartojimu, o tai yra fundamentali problema, pažymi V. Sinkevičius, nes vartotojams tenka susidurti su netvariais gaminiais.
„Pastebime, kad net telefone atnaujintus operacinę sistemą, jis jau nebetarnauja taip pat sklandžiai. Net tokiuose gaminiuose, kurie turėtų tarnauti ilgai, pavyzdžiui, skalbimo mašina ar šaldytuvas, sugenda dalys, kurių pakeisti yra neįmanoma, ir vėl tenka ieškoti naujo produkto“, – kalba pašnekovas.
Ieško būdų sutaupyti
Visų pirma V. Sinkevičius išskiria aplinkosauginį aspektą – kiekvieno produkto gamyba palieka didžiulį anglies dvideginio pėdsaką. Šį pėdsaką galima sumažinti, bet jis vis tiek išlieka, ypač reikalingų mineralų išgavimo procese, pastebi eurokomisaras.
„Vienas iš sprendimų – ilginti produkto gyvavimo ciklą, užtikrinantį, kad daiktas tarnautų kuo ilgiau ir pėdsakas proporcingai mažėtų, – sako V. Sinkevičius. – Kalbant apie vartotoją, ilgiau tarnaujantis daiktas padeda sutaupyti. Europiečiai yra linkę ieškoti sprendimų, padedančių sutaupyti. Pavyzdys – ekodizaino direktyva, su kuria susiduria kiekvienas, parduotuvėje perkantis elektronikos prietaisą ar lemputę. Čia būna matomas gradavimas nuo A iki F. „A“ reiškia, kad mokėsite šiek tiek brangiau, bet lemputė švies ilgiau, taupiau ir taip ilgainiui sutaupysite lėšų.“
Taip pat V. Sinkevičius pabrėžia, kad dabartiniame karo kontekste privaloma kalbėti ir apie strateginę autonomiją.
„Į Europos Sąjungos (ES) rinką šiandien importuojame gamybai reikalingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus iš tos pačios Rusijos. Pakeisti juos nėra taip paprasta, nes Europoje jų nėra. Todėl gamindami ilgaamžiškesnius produktus arba tokius, kuriuos įmanoma pataisyti, mes sumažintume žaliavų poreikį, būtume mažiau priklausomi nuo geopolitinių perturbacijų, o verslas – nuo tiekimo grandinių sutrikimų, kuriuos sukėlė ne tik karas, bet ir pandemija“, – vardija eurokomisaras.
Skaitmeninio dešimtmečio žadami pokyčiai
„Visai neseniai Europos Komisija pritarė mano siūlymui užtikrinti griežtesnius ES rinkoje parduodamų produktų standartus, – sako V. Sinkevičius. – Čia žiūrime į visą ciklą: nuo išgavimo, dizaino, gamybos, naudojimo, vartojimo iki to, kas nutinka su produktu po to. Tai be jokios abejonės užtikrins, kad daiktai tarnautų ilgiau.“
Taip pat šiuo metu kiekvienai produktų grupei rengiami pasiūlymai dėl aplinkosauginių reikalavimų, kurie vartotojams būtų prieinami per skaitmeninį pasą, atskleidžia eurokomisaras. Šiame pase bus galima matyti, koks poveikis aplinkai buvo padarytas gaminant produktą, ar gamybos procese buvo naudojamos tvarios technologijos.
„Paskutinis siūlymas – dėl neparduotos produkcijos, – sako pašnekovas. – Šiuo metu daugelis įmonių yra linkusios neparduotą produkciją naikinti, o mes sieksime tai uždrausti.“
Gamybos procese yra naudojamos įvairios medžiagos, mineralai, metalai, elektros energija, o galutinė prekė net nepasiekia prekystalio ir yra sunaikinama, nuogąstauja V. Sinkevičius: „Tai yra absurdiška situacija, kuriai mes kartu su gamintojais turime ieškoti sprendimų“.
Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – pardavimas rinkoje pigesne kaina, tačiau tai – įmonių pasirinkimas. Taip pat V. Sinkevičius mąsto, kad neparduoti daiktai, pavyzdžiui, tekstilė, galėtų būti panaudojami aukojant, dalinant labdarą.
Perspės apie sulėtėjusį telefono veikimą
V. Sinkevičius sako, kad bus sprendžiama ir telefonų programinės įrangos atsinaujinimo problema. Bus siekiama, kad vartotojai žinotų, ko tikėtis. Pasak jo, žmonės bus įspėjami, kad jų įsigyto telefono veikimas po kelių atnaujinimų, tikėtina, sulėtės.
„Norime, kad ši informacija vartotojui būtų lengvai pasiekiama, o ne paslėpta ilguose tekstuose. Šis įspėjimas bus labai svarbus ir leis vartotojui priimti sprendimą. Taip pat ši informacija bus nesunkiai pasiekiama skaitmeniniame produkto pase“, – aiškina eurokomisaras.
Keisis verslo modeliai
Apklausos rodo, kad ES piliečiai yra pasiruošę keisti vartojimo įpročius, jei tik jiems bus suteiktos galimybės, pastebi V. Sinkevičius: „Paskutinė Eurobarometro apklausa rodo, kad 77 proc. europiečių mieliau taisytų turimą įrenginį, nei jį keistų nauju. Tuo tarpu 79 proc. nori, kad gamintojai būtų teisiškai įpareigoti užtikrinti, kad sugedę prietaisai būtų taisomi bei kad jiems būtų galima gauti atsarginių dalių.“
Savo ruožtu didžiosios technologijų bendrovės mato, kad pirmiausia reikės keisti verslo modelį.
„Didžiausi JAV nešiojamųjų kompiuterių ir spausdintuvų gamintojai sako judėsiantys prie prenumeratos modelio. Tai reiškia, kad nebūtinai būsite spausdintuvo ar nešiojamojo kompiuterio savininkas, bet kurį laiką mokėsite už jo prenumeratą, o norėdamas atsinaujinti savo planą, grąžinsite kompiuterį ir jums pristatys naują. Tuo tarpu senasis po šiokių tokių atnaujinimo darbų keliaus kažkur kitur, – kalba V. Sinkevičius. – Neturiu abejonės, kad tai įvyks labai greitai ir vartotojas nepajus didelio diskomforto. Atrodo, visai neseniai visi kaupėme DVD kolekcijas, bet, atsiradus „Netflix“, „HBO“ ir pan., visi labai greitai pamiršo, kas yra DVD, ir šiandien sėkmingai naudojasi prenumeratos paslaugomis.“
