Pramonės sektorius sunaudoja daug energijos išteklių, tad stipriai išaugusios jų kainos turi didelę įtaką verslams, kurie užsiima gamyba.

Kokių sprendimų imasi įmonės ir ar investicijos į tvarius sprendimus gali padėti artėjant sunkmečiui? Savo patirtimi „Verslo požiūryje“ dalijosi Panevėžyje įsikūrusios kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovės „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius.

Lyderiai visame regione

Kalbėdamas apie bendrovės „Roquette Amilina“ veiklą, D. Tvarijonavičius sako, kad joje taikoma gilaus javų perdirbimo technologija. Panevėžyje veikiančioje bendrovėje kviečiai yra perdirbami išskaidant grūdą iki pirminių sudedamųjų dalių. Tokiu būdu išgaunamas krakmolas, naudojamas įvairiose pramonės šakose, ir baltymai arba glitimas, iš kurio daugiausiai gaminami naminių gyvulių ar akvakultūrų pašarai.

„Delfi TV“ svečias pasakoja, kad jo atstovaujama bendrovė dominuoja ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės Europoje. Verslo sėkmę lemia palanki Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti apsirūpinti būtinomis žaliavomis.

Danas Tvarijonavičius
Danas Tvarijonavičius
© DELFI / Julius Kalinskas

„Švedijoje ar Suomijoje gerai auga miškai, bet blogai kviečiai. Tuo tarpu Lietuvoje ir viena, ir kita auga neblogai. Mūsų logistinė situacija yra palanki, todėl turime didelį kviečių perteklių. Retas žino, kad Lietuva pagal vienam gyventojui užauginamų kviečių kiekį yra lyderė visame pasaulyje. Vienam gyventojui užauginame keturis kartus daugiau kviečių nei Ukraina. (...)

Lietuvoje susidaro žaliavos perteklius, kurį eksportuojame. Didžiausias Lietuvos kviečių pirkėjas yra Nigerija. Žinoma, mes taip pat esame konkurencinga įmonė. Turime gerą žaliavų bazę, logistiką, efektyvią energetiką ir tai daro mus tvariai konkurencingus. Visus grūdus superkame iš Lietuvos, jokių kitų mums nereikia“, – „Verslo požiūryje“ tikina pašnekovas.

Priima toliaregiškus sprendimus

„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip karas Ukrainoje paveikė „Roquette Amilina“ veiklą, D. Tvarijonavičius teigia, kad susiklosčiusi situacija dar labiau sutrikdė COVID-19 pandemijos ir taip sujauktus ekonominius ryšius. Verslininkas pažymi, kad jo atstovaujamas verslas jau seniai nebeturėjo ryšių su klientais Rusijoje ir Baltarusijoje, o veiklą šiose šalyse nutraukė ir visa įmonių grupė „Roquette“. Pasak jo, rizika investuoti šiose rinkose visada atrodė didesnė nei galimas pelnas.

„Delfi TV“ studijoje viešėjęs pašnekovas sako, kad pasiruošti netikėtumams verslams padeda kaštų rizikų valdymas. Pasak jo, tai sėkmingai daro ir „Roquette Amilina“. Be to, jau kurį laiką įmonė investuoja ir į tvarius sprendimus. Nuo 2014–2015 m. bendrovė degina ne gamtines dujas, bet naudojasi biomasės katiline. Nors tuo metu ši investicija atrodė gana didelė, šiandien ji atsipirko.

„Šiandien žodis „tvarumas“ jau darosi kiek nuvalkiotas. Tačiau versle tvarumas reiškia ir tai, ar paslaugos, kurias kuri, bus reikalingos ir šiandien, ir ateityje. Taip pat ar tavo gamybos bazė tvari, ar turi ir turėsi reikalingas žaliavas, energiją ir logistiką. (...) Taip pat yra ir finansinis tvarumas – ar vykdome tvarią finansinę veiklą ir turime pajams, kurios užtikrins tolimesnį tvarų augimą. Taigi, pradėkime nuo paprastų dalykų“, – mintimis dalijasi verslininkas.

Danas Tvarijonavičius
Danas Tvarijonavičius
© DELFI / Julius Kalinskas

Komentuodamas sprendimą atsisakyti gamtinių dujų, D. Tvarijonavičius sako, kad dėl per didelio neužtikrintumo, „Roquette Amilina“ visuomet ieškojo kitų išeičių. „Mums niekada nepatiko dujos ir jas supantys žaidimai. Taip, tai paprasta ir pigi investicija, tačiau tik iki tol, kol daugiau nepasigilini. Jei kažkas nutiks, ką būtų galima padaryti? Taip ir nutiko. Ne vienas verslas investavo į dujas ir šiandien paaiškėjo, kad jie negali nieko padaryti“, – teigia laidos svečias ir priduria, kad biokuras brangsta ženkliai mažiau nei dujos.

Tvarūs sprendimai – nebūtinai brangūs

„Delfi TV“ studijoje viešėjęs „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas sako, kad ekonominiai sunkmečiai verslui nėra naujiena, o prisitaikymas prie ekonominių ciklų yra natūrali veiklos dalis. Tai leidžia įmonei išlikti konkurencingai ir klientais, kurių didžioji dalis yra stambūs verslai, dalintis su kitomis tarptautinėmis korporacijomis.

Pašnekovas pasakoja, kad nors „Roquette Amilina“ yra dalis Azijoje įsikūrusios įmonių grupės, tačiau daugiausiai bendrovė aptarnauja Vokietijos, Lenkijos, Baltijos ir Skandinavijos šalių klientus. Todėl ir suprastėję Lietuvos bei Kinijos santykiai verslui didelės įtakos neturėjo.

Tuo tarpu „Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, kur įmonė tikisi įdiegti dar daugiau tvarių naujovių, D. Tvarijonavičius pastebi, kad daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuria ne pramonės gamyklos, bet joms žaliavas tiekiantys augintojai. „Žinoma, tai nereiškia, kad ši problema mums nerūpi. Mums svarbu ne tik žaliavų kaina ar kokybė, bet ir tai, kokia yra ūkininkų veikla. Svarbu, kad ir tiekėjai turėtų tvarius pagrindus.

Kalbant apie pramonę, joje galioja tos pačios ES direktyvos, pagrįstos geriausių šių dienų technologijų naudojimu. Lietuvos pramonė ir konkrečiai mūsų sektorius šias direktyvas vykdo. (...) Mes visada stengiamės atitikti ne praeitą, o būsimą standartą. Tai brangiau, bet nėra pražūtinga. Pigūs sprendimai nėra geri. (...) Daugelyje municipalinių katilinių pasirinkti pigiausi sprendimai, kurie nebeatitinka dabartinių reikalavimų ir kenkia sveikatai. Tai kainuoja daugiau, nei kad būtų padaryta gerai iš karto. Šykštus moka du kartus“, – sako pašnekovas.

Išlaiko optimizmą

Komentuodamas valdžios įstaigų ir verslo santykius, D. Tvarijonavičius pastebi, kad dažnai jiems pritrūksta tarpusavio supratimo ir susikalbėjimo.

Danas Tvarijonavičius
Danas Tvarijonavičius
© DELFI / Julius Kalinskas

„Dažnai šnekame apie skirtingus dalykus ir skirtingais žodžiais. Vienas klauso, o kitas – ne. Lietuvos valdininkija gana profesionali, bet pasakyti, kad valstybės aparatas supranta verslo poreikius, būtų stipru.

Vis dar vyrauja požiūris, kad verslas turi rūpintis savimi ir kad valdininkams jis neturėtų rūpėti. Tarsi mokesčiai kaip bandelės augtų ant medžių, bet juk būtent verslas tuos pinigus ir uždirba. Kita vertus, žinoma, kad verslas turi atitikti visus teisės aktus, nes jie yra pasverti ir pamatuoti, o neįvykdomų reikalavimų nėra“, – pažymi „Verslo požiūrio“ svečias.

Jis priduria, kad bene didžiausias valdžios ir verslo nesusikalbėjimas vyrauja aptariant atsinaujinančios energetikos klausimus.

Laidoje prakalbus apie tai, jog daugelis ekonomistų prognozuoja sudėtingą rudenį, verslininkas sako išliekantis optimistiškai santūrus. Jis sutinka, kad energetiniu požiūriu artėjanti žiema vartotojams išties bus sunkesnė. Tačiau kartu pastebi, kad nors kainų šuolis juntamas, kol kas vartojimui jis neatsiliepia.

„Jei infliacija ir išaugs į recesiją, ji nėra pasaulio pabaiga ir verslų griuvimas. Jei verslas nepasiruošia nuosmukiui, matyt, jis nėra labai tvarus ir kažkas blogai su juo pačiu. Į rudenį žiūrime optimistiškai. Žinoma, niekada negali sakyti, kad esi viskam pasiruošęs. Tačiau darėme ir padarėme namų darbus ir jei matysime paklausos sumažėjimą, kurio kol kas dar nematome, tai atitinkamai ir reaguosime. Visgi šiandieną mūsų sandėliai tušti, o prekių juose nėra“, – „Delfi TV“ eteryje dėsto D. Tvarijonavičius.

www.DELFI.lt