Nors bankų tvarumo rezultatai per pastarąjį pusmetį gerėjo, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos srityse jiems dar reikėtų pasitempti, tvirtina nevyriausybinių organizacijų susivienijimas „Vartotojų aljansas“.

Nvyriausybinių organizacijų susivienijimas Vartotojų aljansas tvirtina, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai pagal tvarumo indeksą smarkiai atsilieka nuo Vakarų Europos bankų pasiekiamų rezultatų.

Pasitelkdami metodiką, pagal kurią tyrimai taip pat vykdomi Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, šiemet jau antrą kartą Vartotojų aljanso tyrėjai įvertino Lietuvoje veikiančių bankų tvarumą. Pagal ESG (angl. Environmental, Social, Governance) kriterijus vertinti šeši komerciniai bankai: „Citadele“, „Luminor“, Medicinos bankas, SEB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas.

Aukščiausią visų temų balo vidurkį dešimties balų skalėje surinko „Swedbank“ (5,9). Antroje vietoje nesmarkiai atsilikęs SEB bankas (5,6), trečioje vietoje – „Luminor“ (2,3), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,6), penktoje – „Citadele“ (0,4) ir šeštoje – Medicinos bankas (0,1).

Pasak Vartotojų aljanso tyrėjo Eigirdo Sabaliausko, Lietuvoje veikiantys bankai renka kur kas mažesnius balus daugelyje tvarumo vertinimo kategorijų, lyginant su kitomis penkiomis šalimis, kurioje anksčiau buvo vykdytas šis tyrimas.

„Galime matyti, kad ten bankai surenka daug aukštesnius balus, net iki 99 proc. bankai surenka šiame tvarumo indekso tyrime. Pagal mūsų gautus rezultatus matyti, kad net ir aukščiausius balus renkantiems bankams vis tiek trūksta bendro tvarumo. Vos perkopia 50 proc.“, – trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje teigė E. Sabaliauskas.

„Tik du iš Lietuvoje veikiančių 6 bankų sugeba viršyti bendrą 50 proc. vidurkį. Nė pusė Lietuvoje veikiančių bankų nepasiekia patenkinamo lygio“, – pridūrė aljanso tyrėjas Gytis Pikčilingis.

Tuo metu organizacijos tyrėja Inga Rovbutas pažymėjo, kad žemi bankų įvertinimai yra susiję ir su tuo, kad dalis įstaigų tiesiog neviešina savo vidinių politikų.

„Mes skatiname Lietuvoje veikiančius bankus, ypač regioninius bankus, atsižvelgti į tai, jog politiką reikėtų viešinti. Dauguma galbūt ir turi vidinę savo politiką, tačiau jos nepaviešinę savo internetiniuose puslapiuose. Tie bankai, kurie gavo aukščiausius balus, yra skandinaviški bankai. Jie turi daugiau svertų, dėl ko jie tą politiką taiko, nes Skandinavijos šalyse tokie tyrimai atliekami jau seniau“, – aiškino I. Rovbutas.

Trūksta dėmesio aplinkosaugai, gyvūnų gerovei

„Deja, rezultatai rodo, kad bankai nedaro nieko gyvūnų gerovės srityje. Vos du balus dešimties balų skalėje gavo vienas bankas – „Swedbank“. Kiti bankai nesurinko nė dešimtosios balo dalies. Kita sritis, kurioje ne itin aktyviai veikiama – sveikata, trečioji – poveikis gamtai.

Norėtųsi matyti daugiau bankų aktyvumo šiose temose“, – organizacijos išplatintame pranešime sakė Vartotojų aljanso tyrėja Inga Rovbutas.

Pirmasis tyrimas buvo atliktas šiemet vasarą, o išplėstas antrasis tyrimas – gruodį. Pirmojo tyrimo metu buvo analizuojamos penkios pagrindinės temos: klimato kaita, žmogaus teisės, gamtos apsauga, lyčių lygybė bei darbuotojų teisės. Antrojo tyrimo metu buvo stebimas šių penkių temų pokytis bei tiriamos dar keturios naujos temos: gyvūnų gerovė, korupcija, mokesčiai, sveikata.

Aukščiausią visų temų balo vidurkį dešimties balų skalėje surinko „Swedbank“ (5,9). Antroje vietoje nesmarkiai atsilikęs SEB bankas (5,6), trečioje vietoje – „Luminor“ (2,3), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,6), penktoje – „Citadele“ (0,4) ir šeštoje – Medicinos bankas (0,1).

„Aukščiausią bendrą tvarumo balo vidurkį – šešetuką dešimties balų sistemoje – surinko „Swedbank“. Palyginus su pirmuoju tyrimu, atliktu vos prieš pusmetį, matyti teigiamas bankų poslinkis tvarumo link. Vis dėlto gauti „pažymiai“ rodo, kad bankams dar reikia smarkiai pasitempti savo veikloje diegiant tvarų finansavimą skatinančias politikas“, – sakė Vartotojų aljanso tyrėja.

„Luminor“ banko pokytis tvarumo temoje – didžiausias. Jis pakilo iš ketvirtos vietos į trečią, tačiau jo balų vidurkis vis dar yra gana žemas – 2,3 iš dešimties. Pasak tyrėjų, „Luminor“ banko šuolis reitinge įvyko dėl esmingai atnaujintos tvarumo politikos, kuri buvo paskelbta 2021 metų gruodžio mėnesį. Kitų bankų išaugęs įvertinimo balas taip pat susijęs su atnaujinta politika.

Gyvūnų gerovės temoje aukščiausią balą (2 iš 10) surinko „Swedbank“. Tuo metu kiti bankai surinko 0 balų. Klimato kaitos temoje „Swedbank“ taip pat pasirodė geriausiai (6,1), antroje vietoje SEB (5,7), trečioje „Luminor“ (3,8), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,2). „Citadele“ ir Medicinos bankas balų nesurinko. Gamtos apsaugos temoje pirmavo SEB (6,9 balai iš 10 galimų). Antroje vietoje – „Swedbank“ (5,9). Trečioje vietoje – „Luminor“ (2,1), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,2). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

Korupcijos temoje daugiausia balų surinko SEB (8,8). Antroje vietoje „Swedbank“ (7,5), trečioje – „Luminor“ (4,2), ketvirtoje – „Citadele“ (2,5), penktoje – Šiaulių bankas (1,3). Medicinos bankas balų nesurinko. Lyčių lygybės temoje pirmavo SEB (5,8 balai iš 10). Antroje vietoje „Swedbank“ (5,1). „Luminor“ ir Medicinos bankas surinko po 1,3 balo. Šiaulių bankas ir „Citadele“ balų nesurinko. Mokesčių temoje pirmavo SEB (6,3 balai iš 10). Antroje vietoje – „Swedbank“ (5,3). Trečioje vietoje – „Luminor“ (2,9), ketvirtoje – Šiaulių bankas (2,6). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

Žmogaus teisių temoje daugiausia balų surinko „Swedbank“ (9,1). Antroje vietoje – SEB (8,5), trečioje – „Luminor“ (2,6), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,8). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko. Darbuotojų teisių apsaugos srityje daugiausia balų surinko „Swedbank“ (7,4). Antroje vietoje – SEB (7,0), trečioje vietoje – „Luminor“ (1,8), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,3). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

Sveikatos temoje pirmavo „Swedbank“ (4,5 balai). Antroje vietoje – „Luminor“ (2,2), trečioje – SEB (1,1), ketvirtoje – „Citadele“ (0,7). Medicinos bankas ir Šiaulių bankas balų nesurinko.

„Bankai šį kartą buvo daug aktyvesni ir su tyrėjų komanda itin geranoriškai bendradarbiavo. Iš visų bankų sulaukėme atsakymų ir gavome mus dominančios informacijos. Vos per pusę metų kai kurie bankai, nors ir nežymiai, bet pagerino savo balus. Viliamės, kad bankai ir toliau bus aktyvūs bei gerins savo rezultatus visose temose“, – kalbėjo ji.

Pasak Vartotojų aljanso atstovės, tyrėjai naudojosi tik viešai prieinama informacija, nes būtent tokią informaciją apie bankus gali susirasti ir matyti patys vartotojai. Vidinė bankų informacija vertinama nebuvo, mat jos nemato vartotojai.

„Mums buvo svarbu peržiūrėti Lietuvoje veikiančių bankų vykdomą tvarumo politiką ir pateikti gautą informaciją vartotojams. Tokiu būdu kiekvienas bankų klientas gali susidaryti objektyvų įspūdį apie juos aptarnaujančio banko požiūrį į tvarumo skatinimą“, – sakė I. Rovbutas.

ELTA