Vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, Valstybės kontrolė atliko 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo patikslinto įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui savo išvadą.

Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžete numatytos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti. Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir taip didina infliaciją, o ne ją mažina.

Be to, dujų ir elektros kainų kompensavimo kaštai yra paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Jei tokio pobūdžio kompensavimo paketai bus taikomi ateityje, būtina numatyti, kas ir iš kokių lėšų apmokės išaugusius įsipareigojimus.

Nors 2020 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimas Lietuvoje buvo didžiausias Europos Sąjungoje, tada pasirinktos finansinės priemonės padėjo sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą poveikį ir, tikėtina, prisidėjo prie palankių 2021 m. ekonominių rodiklių įverčių. 2021 m. išlaidos, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, reikšmingai sumažėjo (nuo 2,6 iki 1,3 mlrd. EUR), tačiau jas didžiąją dalimi pakeitė ilgalaikės einamosios išlaidos, todėl valdžios sektoriaus grynosios, arba neto, išlaidos toliau augo.

Projektuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus neto išlaidos rekordiškai augs apie 19 proc. Ilgalaikio pobūdžio išlaidų dalies augimą lemia ir ateityje lems ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad tokiam išlaidų augimui nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių, siekiant neprastinti viešųjų finansų padėties.

„Valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio išaugimas yra laikinas, susijęs su netvariai augančiomis šio sektoriaus išlaidomis. Būtina supaprastinti fiskalinės drausmės sistemą, didinti jos skaidrumą ir reglamentavimo aiškumą, užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi piliečiams naudą – ekonomikos verslo ciklų poveikio mažinimo ir valdomos infliacijos“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Išvadoje pažymima, kad 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis.

Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį.

ELTA