Už skaitmeninio aukso – tamsi realybė: Lietuvoje suvartojamos elektros kiekiai tėra lašas jūroje 2

Kriptovaliutų kasykla
Kriptovaliutų kasykla

Naujai paskelbtame tyrime skaitmeninė bitkoino valiuta rikiuojama greta aplinkai nedraugiškiausių pramonės šakų. Bitkoinų kasyboje (ang. mining) išmetamas CO2 kiekis prilyginamas už Lietuvą didesnių valstybių metinėms emisijoms, tačiau kriptovaliutų šalininkai žada kardinaliai tvaresnę šios industrijos ateitį.

Skaičiuojama, kad bitkoino kriptovaliuta per metus sueikvoja maždaug 127 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos – tai kiek daugiau nei 0,5 proc. visos pasaulyje pagaminamos elektros. Palyginimui, Lietuvoje praėjusiais metais iš viso suvartota 11,2 TWh elektros energijos.

Gaminant bitkoinų tinklo veikimui reikalingą elektrą, į atmosferą kasmet išmetama dešimtys megatonų anglies dioksido, todėl ši kriptovaliuta stipriai prisideda prie oro taršos bei spartėjančios klimato kaitos. Nors mažinti elektros sąnaudų bitkoino tinkle tikrai nesiruošiama, yra ieškoma alternatyvių kelių į tvaresnę kriptovaliutų ateitį. Bitkoino šalininkai užtikrinti, kad ši industrija neužilgo taps visiškai neutrali klimatui.

Kriptovaliutas prilygina gyvulininkystės pramonei

Skaitmeniniu auksu vadinami bitkoinai galėtų būti pervadinti į „skaitmeninę jautieną“, siūloma prieš kurį laiką pasirodžiusioje „The Guardian“ publikacijoje.

Remiantis Naujosios Meksikos universitete atliktu tyrimu, publikuotu „Scientific Reports“ žurnale, bitkoino kriptovaliuta daro didesnį poveikį klimatui nei aukso kasyba ir šiuo aspektu prilygsta gamtinių dujų gavybai ar galvijų auginimui.

Tyrime vertinta įvairių produktų žala klimatui, išreikšta jų bendrosios rinkos vertės dalimi. Pavyzdžiui, žala, kurią aplinkai daro akmens anglis, yra beveik tokio pat dydžio kaip visa jos rinkos vertė (95 proc.).

Pasak ekonomistų, pastaruosius penkerius metus bitkoino kasybos (ang. mining) poveikis aplinkai vidutiniškai sudarė 35 proc. jo rinkos vertės, o 2020 m. pasiekė net 82 proc. Tai prilyginama gyvulininkystės industrijai – jos žala klimatui sudaro 33 proc. jos rinkos vertės. Tai yra gerokai daugiau nei aukso, su kuriuo ši kriptovaliuta dažnai lyginama. Aukso poveikis klimatui sudaro vos 4 proc. jo rinkos vertės, nes didžiulė šio tauriojo metalo vertė paprasčiausiai nustelbia jo gavybos poveikį aplinkai.

Vien bitkoino skaitmeninė valiuta (neskaičiuojant visų kitų, egzistuojančių rinkoje) daro neproporcingai didelę žalą aplinkai, nes yra priklausoma nuo skaičiavimo procesų, vadinamų „darbo įrodymu“ (angl. proof-of-work), kurie reikalauja labai daug elektros energijos.

Dairosi į atsinaujinančios energijos šaltinius

„Super How“ įkūrėjas ir asociacijos „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Vytautas Kašėta sako, kad skaičiavimo procesus pasaulyje atlieka galybė kompiuterių, todėl tam reikia itin daug elektros energijos. Tačiau, pašnekovo teigimu, tam jau pasitelkiami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai.

„Bitkoino tinklo dalyviai ieško galimybių optimizuoti savo elektros išlaidas. Didelė dalis kriptovaliutų kasyklų įsikuria nuošaliose teritorijose, pavyzdžiui, Islandijoje, kur yra vėsu ir kompiuterinės įrangos aušinimas yra labai optimalus. Daugelis dairosi ir į nepriklausomą elektros tiekimą, įsikuria prie saulės ar vėjo parkų, nes taip yra tvariau ir pigiau“, – pasakoja V. Kašėta tvirtindamas, kad daugiau nei pusė bitkoino tinkle suvartojamos elektros energijos yra tvari.

Tuo tarpu Kembridžo universiteto atliktame tyrime paaiškėjo, kad iškastinio kuro kiekis, reikalingas taikant „proof-of-work“ metodą, yra daug didesnis nei dažniausiai teigia bitkoinų šalininkai.

„Rezultatai rodo, kad iškastinis kuras sudaro beveik du trečdalius visos elektros energijos (62,4 proc.), o tvarūs energijos šaltiniai – vos 37,6 proc. (26,3 proc. iš jų sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai ir 11,3 proc. branduolinė energija), – teigė Kembridžo mokslininkas Aleksandras Neumuelleris. – Taigi išvados akivaizdžiai skiriasi nuo kriptovaliutų industrijos pateiktų išvadų, kuriose apskaičiuota, kad tvarios energijos šaltiniai sudaro 59,5 proc. visos bitkoinų sunaudojamos elektros energijos.“

Dvi didžiausios kriptovaliutų ekosistemos rūpinasi tvarumu, tik kiekvienas tai daro savaip.

Vytautas Kašėta

Skirtingos tvarumo prieigos

Tvarumu savaip rūpinasi ir antras pagal dydį eterio („Etherium“) tinklas, pastebi V. Kašėta. Rugsėjo mėnesį įdiegtas esminis tinklo atnaujinimas – nuo „proof-of-work“ metodo pereita prie „proof-of-stake“ (liet. turimos dalies įrodymo). Skelbiama, kad šis pokytis eterio energijos suvartojimą sumažino daugiau nei 99 procentais.

„Eteris irgi naudojo analogišką algoritmą (kaip bitkoinų tinklas – aut. past.), kuriam reikalingi skaičiavimo pajėgumai, bet atsisakė šio modelio ir perėjo prie pinigų kapitalo užstato metodo. Tam, kad pasirašinėtų transakcijas, nebereikia skaičiavimo pajėgumų – užtenka tai daryti kapitalo padengimo būdu“, – paaiškina „Tvarios Lietuvos“ pašnekovas.

Vytautas Kašėta
Vytautas Kašėta
© DELFI / Josvydas Elinskas

Nors naudoti tvaresnį „proof-of-stake“ metodą renkasi vis daugiau kriptovaliutų, nepanašu, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir bitkoinas.

„Dvi didžiausios ekosistemos (eterio ir bitkoino – aut. past.) rūpinasi tvarumu, tik kiekvienas tai daro savaip. Bitkoino tinklas niekada nepereis į „proof-of-stake“ modelį, nes jis yra tiesiog netinkamas šiam tinklui, – tvirtina V. Kašėta. – O visos kitos mažesnės ekosistemos (Solana, Cardano, kt.) iš karto kalba apie tvarumą, nes daugiau nelabai ir turi apie ką kalbėti, trūksta argumentų, ką naujo jie siūlo. Todėl kaip pagrindinį argumentą naudoja „proof-of-stake“ metodo pasirinkimą, o tai yra gana didelis pliusas.“

Bitkoinų tinklas turbūt bus pats pirmas, pradėsiantis naudoti 100 proc. atsinaujinančią energiją. Jis tikrai nemažins elektros sąnaudų, čia nereikia turėti iliuzijų, bet jis eina tvarumo keliu.

Vytautas Kašėta

Žada dekarbonizuoti visą industriją

Nepaisant daromos pažangos alternatyvių kriptovaliutų generavimo šaltinių srityje, „proof-of-work“ kasyba nerodo jokių lėtėjimo požymių. Skaičiuojama, kad 2020 m. sausio mėn. bitkoinų kasyba per mėnesį sunaudojo 6,07 TWh elektros energijos, 2021 m. sausį – 8,92 TWh, o 2022 m. sausio mėn. – 10,95 TWh. Pastaruoju atveju tai yra vos kiek mažiau, nei visas Lietuvos valstybės elektros suvartojimas per 2021 metus.

Vis dėlto, dedamos įvairios pastangos mažinti anglies dioksido išmetimą, net ir naudojant milžiniškus kiekius energijos. „Crypto Climate Accord“ iniciatyva jau surinko 250 asmenų ir įmonių parašų, kuriais įsipareigota iki 2030 m. išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti iki grynojo nulio, o iki 2040 m. dekarbonizuoti visą kriptovaliutų industriją.

V. Kašėta mąsto, kad pirmiausia klimatui neutralus taps bitkoino tinklas, nors elektros sąnaudų ir nemažins.

„Net be kažkokių valstybinių nurodymų ar rekomendacijų, bitkoinų tinklas turbūt bus pats pirmas, pradėsiantis naudoti 100 proc. atsinaujinančią energiją. Jis tikrai nemažins elektros sąnaudų, čia nereikia turėti iliuzijų, bet jis eina tvarumo keliu, – sako V. Kašėta. – Be to, pati kriptovaliutų rinka kalba apie decentralizavimą – ne tik interneto ryšio ar pan., bet ir elektros tiekimo. Todėl manau, kad bitkoinas artimiausiu metu priartės prie 100 proc. atsinaujinančių išteklių naudojimo ir gal vietomis, kur tai bus prasminga, atsijungs nuo centralizuotų elektros tiekimo tinklų.“

Kritusios bitkoino vertės įtaka

Nors kriptovaliutų industrija vis dar generuoja labai daug anglies dioksido, bendras išmetamų teršalų kiekis bitkoinų kasyboje per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo dėl smarkiai kritusios kriptovaliutos vertės.

Bitkoino kaina ir numatytos išmokos jo kasėjams (ang. miners) sumažėjo dviem trečdaliais, todėl kai kurie nutraukė savo veiklą, taip sumažindami ir išmetamųjų teršalų kiekį maždaug 14 proc. palyginti su 2021 m., rašo „The Guardian“. Šis kiekis prilygsta tokių šalių kaip Nepalas ar Centrinės Afrikos Respublika išmetamųjų teršalų kiekiui.