11 procentų – tiek daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra renovuoti ir, palyginti, efektyviau naudoja šiluminę energiją. Dar maždaug 6 procentai yra pakeliui – tokiai daliai daugiabučių suderinti investiciniai renovacijos planai, tačiau tik kas penktam iš jų jau nupirkti rangos darbai
Lyderės yra Birštono (57 proc.), Panevėžio miesto (46 proc.), Ignalinos (37 proc.), Palangos ir Jonavos (po 35 proc.) savivaldybės, rodo Aplinkos ministerijos duomenys. O sostinė atrodė gėdingai. Nors pagal užbaigtų projektų-namų skaičių Vilniaus m. savivaldybė pirmauja, tačiau lyginant su potencialiais renovuoti daugiabučiais, atsilieka (520 iš 6082).
Tokie rodikliai vargiai yra pakankami, įsitikinusi UAB „Inoline group“ direktorė Rasa Klumbienė – jos paprašėme įžvalgų, kodėl gi renovacija Lietuvoje taip sunkiai įsibėgėja.
Labiausiai ją stebina valstybės dosnumas, kai reikia kompensuoti gyventojams už suvartotą energiją, ir taupumas, kai reikia atnaujinti infrastruktūrą.
„Su kuo šiandieną mes susiduriame – gyventojams kompenuojame už šildymą, už suvartotą elektros energiją. Bet mažiau skatiname ir skiriame paramos pastatus atnaujinti. Tai gal pirmiau reikėtų labiau remti pačios infrastruktūros ir pastato atnaujinimą, o ne teikti kompensacijas už suvartotą energiją?“ – svarsto R. Klumbienė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas žada nemažai permainų – vienas esminių yra tai, kad daugiau finansavimo bus skiriama modernizuojant šilumos punktą, daugiau tam bus pasitelkiama į lėšų, keisis sąlygos. Tačiau sostinėje jis įžvelgtų, kad „prie procesų spartumo prisideda ir savivaldybių administracijos aktyvumas“.
Paaiškino: pinigų mažai, intensyvumas nedidelis
Atrodytų, apmaudu, kad investicijos į namų apšiltinimą nepadarytos – dabar jos galėtų apčiuopiamai atsipirkti, kuomet energija yra pabrangusi. Kas tą lėmė?
„Šilumos ir elektros neturime leisti į orą – efektyviausia yra nevartoti energijos“, – įsitikinusi „Inoline group“ direktorė. Įmonė specializuojasi komercinės, viešosios paskirties pastatų, o taip pat ir daugiabučių atnaujinime.
R. Klumbienė pirmiausia problema įvardija mažą finansavimą – kvietimų renovuotis namus paprasčiausiai nedaug, visiems norintiems finansavimo nepakanka.
„2022 m. numatytas finansavimas tik 165 namams per visą Lietuvą. Poreikis būtų 5 kartus didesnis, – vertina ji. – Būtent paramų dydžiai, suteikiami patalpų savininkams, ir visų procesų eigos strigimas valstybinėse institucijose nulemia. Viena informacija yra, kuri viešinama gražiai, kad yra planuojami kvietimai, kad gyventojai raginami. O kita pusė yra ta, kad valstybė turbūt dėliojasi biudžetą kitaip ir visi negauna tiek pinigų, kiek norėtų. Parama numatoma kiekvienais metais, numatomi biudžetai, o priimamas tik tam tikras paraiškų kiekis – jei netilpai, paraiškos vėl gali būti teikiamos, tarkime, kitais metais.“
Dar ją stebina tai, kad kvietimai skelbiami ir galioja tik tam tikrais laikotarpiais – gyventojai turi sekti, kada galioja kvietimas, kada teikti paraiškas.
„Tai reiškia didelius procesų srautus vienu metu. Visi vieno kvietimo renovuojamų namų procesai – pirkimai, techninių darbo projektų rengimai, statybos rangos darbų atlikimai – prasideda vienu metu. Esant dideliam srautui, tuo metu pradeda stigti paslaugų teikėjų“, – pastebi vadovė.
Įmonėms tenka vienu metu prisiimti daug darbų ilgam laikotarpiui, o tuomet tampa sunku tilpti į terminus. O jei pastatai, pavyzdžiui, patenka į kultūros paveldo teritorijas, ar reikia kitokių derinimų – jie gali būti apkritai nepatrauklūs plėtotojams ir laikotarpiai dar labiau išsitęsia.
„Visi paraišką atneša vienu metu. Visos paraiškos yra svarstomos vienu metu. Darbų srautas irgi ateina vienu metu. Jau kurį laiką akcentavome, kad paraiškos turėtų būti priimamos ir nagrinėjamos nuolat, o ne tam tikrais laikotarpiais. Tai tik sukelia darbų bumus, išaugina kainas“, – svarsto R. Klumbienė.
Dar ji pasigenda ir didesnės paramos konkrečiam projektui. Dabar valstybė renovuojant namą skiria 30 procentų, bei dar papildomus 10 procentų tuo atveju, jei modernizuojamas ir šilumos punktas. Anot R. Klumbienės, paramos intensyvumas turėtų proporcingai augti keliamiems pastato energinio efektyvumo reikalavimams – pasiekti A klasę yra brangiau, nei, tarkime, B klasę.
Dar viena keistenybė – nėra galimybės renovacijos procese apjungti ir galimybę sutvarkyti infrastruktūrą aplink pastatą, suteikiant dalinį finansavimą.
„Šiuo metu pastatų atnaujinimo ir infrastruktūros sutvarkymo programos kartu neįgyvendinamos. Infrastruktūros sutvarkymą aplink pastatus skatina ir remia atskiros savivaldybių programos. Abi programas tarpusavyje suplanuoti, apjungti bei vienu metu įgyvendinti yra ganėtinai sudėtinga, kadangi visų programų įgyvendinimas ir lėšų įsisavinimas apibrėžtas laikotarpiais. Šiame kontekste ir rezultate labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bei galimybė apjungti projektus“, – matytų naudą R. Klumbienė.
Ji pasigestų ir aktyvesnio gyventojų bei rinkos informavimo, apie planuojamus kvietimus. Vis tik jei reikėtų išskirti vieną pagrindinę priežastį – ji liktų prie pirmosios: „Riboti kvietimai daugiabučių pastatų atnaujinimui – valstybė nepriima tiek paraiškų, kiek galėtų pateikti gyventojai ir administruojančios įmonės“.
Paskutinis kvietimas buvo pernai, o naujas – netrukus
Aplinkos ministras S. Gentvilas pabrėžia, kad finansavimas daugiabučiams namams atnaujinti vyksta nuolat, programa pradėta dar 2005 metais. Tik paskutinio – aštunto – kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti paraiškų teikimo terminas baigėsi pernai gruodžio 31 d. Tuomet gautos 784 paraiškos.
O kitas kvietimas renovacijai – šiemet lapkritį, nauji kvietimai bus planuojami kas pusmetį, žada S. Gentvilas. Jis skaičiuoja, kad šiuo metu šalies mastu įgyvendinamų projektų srautą sudaro 1700 projektų, iš jų 600-uose vykdomi rangos darbai.
Ministras teisina esamą tvarką paraiškas priimti tam tikrais laikotarpiais.
„Dar 2015 metais paraiškos daugiabučių renovacijai buvo teikiamos nereguliuojant projektų srauto. Dėl šios priežasties statybų ir kitų susijusių paslaugų rinka nebegalėjo užtikrinti aptarnauti išaugusios pasiūlos masto (~3000 projektų per metus), todėl nuo 2016 m. buvo priimtas sprendimas renovaciją vykdyti etapais ir skelbti kvietimus, kurie sureguliavo ir stabilizavo situaciją“, – vertina S. Gentvilas.
Šiuo metu vidutinis kvietimo paraiškas paramai teikti terminas – 6 mėnesiai, o esant didesniam paraiškų kiekiui, nei numatyta parama, paraiškos reitinguojamos pagal nustatytus atrankos kriterijus. Paraiškos, kurios atlikus projektų atranką nepateko į finansuojamų projektų sąrašą, įrašomos į rezervinį projektų sąrašą.
Didesnė parama – už šilumos punkto modernizavimą, reikalavimai augs
Jau kitąmet laukia reikšmingų pasikeitimų vykdant renovavimo projektus. Pirmiausia, lapkričio kvietimas vis dar turės 30 procentų dotaciją didinant energetinį efektyvumą, tačiau jei bus modernizuojamas ir šilumos punktas, papildoma dotacija sieks nebe 10 proc., o 20 proc. 3 procentus viršijančios palūkanos – bus kompensuojamos. Tačiau taip tikimasi įgyvendinti tik maždaug 165 projektus.
„Nauji planuojami kvietimai bus orientuoti į didesnę paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms, kurie atitinkamai sieks aukštesnės energinio naudingumo klasės“, – paaiškina S. Gentvilas.
Jis ruošia teisės aktų pakeitimus – siūlys reikalavimą pasiekti ne mažesnę kaip B (vietoje ankstesnės C) pastato energinio naudingumo klasę. Vėliau parama priklausytų nuo klasės.
Jis žada plėsti lankstesnius apmokėjimo būdus, galėtų atsirasti avansiniai mokėjimai, investicijų planai bus rengiami ir teikiami per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.
Šiuo metu taikomos paramos intensyvumas apima 30 proc. paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir papildomą paramą priemonėms (planuojama didinti nuo 10 iki 20 proc.)
Planuoja 3 milijardus eurų investicijų iki 2030 m
Lietuva turi ilgalaikę renovacijos strategiją iki 2050 m. Pagal ją, siekiama renovuoti po 1086 daugiabučius kasmet 2024-2030-aisiais, o iki tol – po 760 kasmet.
Naujiems kvietimams ir priemonėms iki 2030 metų numatyta 3,055 milijardo investicijų, tai turėtų prisidėti prie 3590 daugiabučių pastatų renovacijos, skaičiuoja ministras.
Jei šiuo metu pagal ankstesnius kvietimus įgyvendinama apie 1700 projektų, bendras skaičius sudarytų apie 5300 daugiabučių. Panašu, kad lėšų iki strategijos tikslų pasiekimo pritrūks.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad 40 savivaldybių savo tarybose patvirtino 120 kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Vidutinė vieno kvartalo programos įgyvendinimo trukmė yra apie 6 – 7 metai. Programos įgyvendinimo metu planuojama modernizuoti 3602 daugiabučius namus, 314 viešųjų pastatų, bei įgyvendinti kitas priemones, pvz., atnaujinti gatvių apšvietimą, šilumos tiekimo tinklus, tvarkyti aikšteles, dviračių ar pėsčiųjų takus, vaikų žaidimų aikšteles ir pan.
Renovacijos procesai bus apjungti ir suteikta galimybė sutvarkyti infrastruktūrą aplink pastatą suteikiant dalinį finansavimą.
Kuria svetainę
Visi kvietimai pasinaudoti parama atnaujinant būstą šiuo metu skelbiami Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje.
Šiuo metu kuriamas ir greitu metu bus paskelbtas naujas interneto tinklalapis, skirtas tik renovacijai, adresu www.modernizuok.lt (šiuo metu svetainė neveikia). Taip pat gyventojams informacija apie renovaciją teikiama linija 861499699, informavo Aplinkos ministerija.
Kodėl neverta abejoti dėl renovacijos
„Renovacijos metu sutvarkomi ir apšiltinami namo stogas, sienos, cokolis. Pakeičiami seni, nesandarūs butų ir bendro naudojimo patalpų langai, durys. Pagal vieningą projektą įstiklinami balkonai, modernizuojama šildymo sistema, pakeičiami seni vandentiekio, nuotekų vamzdynai. Sutvarkoma vėdinimo sistema. Po pastato atnaujinimo, namo energijos suvartojimas šildymui ir karšto vandens ruošimui sumažėja iki 60 proc., o tai reiškia, kad tokiu procentu mažėja ir buto išlaikymo išlaidos. Padidėja komfortas patalpose, gražėja socialinė aplinka“, – paaiškina „Inoline group“ direktorė.
Esama praktika, anot jos, rodo, kad atnaujintas pastatas vien šildymui suvartoja 50-60 proc. mažiau šilumos energijos, o renovacijos atsipirkimo laikotarpis paprastai anksčiau siekdavo 10-15 metų.
