Laidoje „Delfi rytas“ Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius tikina, kad šildymo sąskaitų skirtumai tarp atskirų daugiabučių tame pačiame mieste gali skirtis net 6-8 kartus.

„Didžiausias šildymo sąskaitų mažinimo potencialas yra pastato energinis efektyvumas. Kiek jis suvartoja energijos ploto vienetui šildyti. Deja, kai šildymo sezonas prasideda, vėlu kažką pakeisti, pasiruošimo darbus reikia atlikti prieš šildymo sezoną – vasarą ar pavasarį“, – pažymi pašnekovas.

Jis tęsia, kad geriausią rezultatą galima pasiekti kompleksiškai arba mažesnėmis apimtimis renovuojant daugiabučių kvartalą ar vieną daugiabutį. Yra ir kitų būdų, kaip galima sumažinti šildymo sąskaitas, nors jų ir nedaug.

„Pirmiausia, kiek galima sutvarkyti pastato išorę, kad jis būtų sandarus – tai laiptinių durys, langai, rūsio patalpų langų sandarinimas. Taip pat – šilumos punkto reguliavimas. Žinoma, didelio efekto nereikėtų tikėtis“, – pabrėžia V. Lukoševičius.

Jo teigimu, sovietmečiu statant daugiabučius buvo vadovaujamasi kitais standartais. Apie 60-70 proc. gyvenamųjų pastatų vyrauja vidutiniai šilumos suvartojimai, pavyzdžiui, 60 kv. m buto gyventojai už šilumą iki šiol mokėjo vidutiniškai 60 eurų per mėnesį žiemos laikotarpiu. Naujos statybos arba modernizuotų butų šeimininkai, pasak V. Lukoševičiaus, už šilumą moka apie 20-30 eurų. Kur kas daugiau už šildymą moka bendrabučių tipo kambarių gyventojai: kai kuriais atvejais šildymo sąskaitos galėjo siekti ir 100 eurų. Na, ir daugiausiai susimoka tie, kurių namai yra nerenovuoti, pastatų fasadai netvarkyti, šilumos punktai – nemodernizuoti net dalinai.

Naujos statybos daugiabučiuose neretai yra įdiegta tokia šildymo sistema, kad kiekvieno buto savininkai savo namuose galėtų savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį. T.y., jeigu per karšta – šildymą jie gali savo bute išvis išjungti ir tai nepadarys įtakos kaimynui. Pašnekovo teigimu, senesnės statybos namuose yra kolektyvinio šildymo sistema, todėl gyventojai atskirai šilumos reguliuoti negali. Kita vertus, jeigu daroma renovacija, gyventojai gali pageidauti tokią seną sistemą keisti į naują individualią.

„Jeigu vis tik šildymo sistema į kolektyvinė, tokiu atveju šilumos kiekis į butus reguliuojamas šilumos punkte. Tačiau šiandien yra modernių prietaisų, kuriuos įdiegus šildymo punkte, šilumos sistemos reaguoja į oro temperatūra ir esant saulei, šiltesniam orui, gyventojų butai šildomi mažiau. Tai siūlau modernizuoti šilumos punkto reguliavimą, taip galima sutaupyti iki 5-7 proc. šilumos“, – paaiškina pašnekovas.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Delfi rytas“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)