Lietuvos energetikos agentūra atliko Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą. Jis parodė, kad trečius metus iš eilės energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse lyderiauja Druskininkai, Birštonas, Kauno miestas ir rajonas bei Šilalės rajonai. Pažangiausių savivaldybių penketuką apleido Vilnius.

Pažangiausių savivaldybių penketuke nebėra Vilniaus

Nuo pat vertinimo pradžios 2019 metais Druskininkų ir Birštono savivaldybės, turėdamos didesnį įdirbį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse, ir toliau užima lyderių pozicijas. 2021 metais Druskininkų savivaldybė pasižymėjo teigiamais pokyčiais panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, o Birštono savivaldybė – renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, tiesiant dviračių takus, didinant elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių skaičių, mažinant energetinį skurdą, rašoma Lietuvos energetikos agentūros pranešime spaudai.

Kauno rajono savivaldybė 2021 metais pasižymėjo išaugusiais elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galios pokyčiais, taip pat teigiamais pokyčiais renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičiumi, daugiau kaip du kartus padidėjusiu elektromobilių skaičiumi, mažėjančiu gyventojų energetiniu skurdu.

Kauno miesto savivaldybė pasižymi palankiomis gyventojams vidutinėmis šildymo kainomis, teigiamais pokyčiais Europos Sąjungos fondų lėšų, skirtų projektams finansuoti 2014–2020 m., panaudojimu, nedideliu gyventojų energetiniu skurdu (lyginant su kitomis savivaldybėmis).

Pažangiausi darnios energetikos plėtroje – kurortiniai miestai, penketuką apleido Vilnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pažangiausių savivaldybių penketuką 2021 metais apleido Vilniaus miesto savivaldybė. Iš 2020 metais užimtos trečios vietos nukrito į šeštą dėl mažesnių pokyčių (lyginant su kitomis savivaldybėmis) renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, dėl vienų iš didžiausių Lietuvoje vidutinių šilumos kainų gyventojams, neoptimalaus biokuro pajėgumų panaudojimo. Taip pat dėl nedidelio pokyčio tiesiant dviračių takus ir didinant elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galią bei elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių.

Vienuose rajonuose viešos priegos elektromobilių įkrovimo stotelių daugėja, kituose – jų iš viso nėra

Lyginant 2021 metus su 2020 didžiausi pokyčiai įvyko gaminančių vartotojų, elektromobilių ir elektromobilių įkrovimo vertinimo kriterijuose. Elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje 2020 metais išaugo 6 739-ais, o 2021 metais – 8 681-ais vienetais ir siekė atitinkamai 10 152 ir 18 833. Jų įrenginių galia 2020 metais buvo 85,8 MW, 2021 metais – jau 177,6 MW. 2020 metais gaminantys vartotojai pagamino 3,85 karto daugiau elektros nei 2019 metais, o 2021 – net 9 kartus daugiau.

Elektromobiliai Lietuvoje populiarėja, jų įsigyjama vis daugiau, o elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo plėtra savivaldybėse skatina žmones aktyviau rinktis elektra varomas transporto priemones. Didelės galios įkrovimo stotelės veikia automagistralėse ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių, kur iki 2021 m. pabaigos valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudojusi ES struktūrine parama, papildomai įrengė 24 tokios galios stoteles. Iki 2021 metų pabaigos 6 šalies savivaldybėse – Alytaus m., Utenos r., Marijampolės, Jonavos r., Mažeikių r. ir Druskininkų – pasinaudojant ES fondų lėšomis buvo įrengta 17 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Pažangiausi darnios energetikos plėtroje – kurortiniai miestai, penketuką apleido Vilnius
© Shutterstock

Pagal Agentūros surinktus duomenis, 2020 metais Lietuvoje buvo 173 elektromobilių įkrovimo stotelės, 2021 – jau 314. Turimais duomenimis 2021 m. Alytaus r., Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo, Skuodo r. ir Šiaulių r. savivaldybėse viešos prieigos elektromobilių įkrovimo stotelių nebuvo.

Daugiabučių renovacija didžiuosiuose miestuose vyksta vangiau nei kurortuose

Apžvelgiant savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą svarbu suprasti ne tik savivaldybių pažangą atitinkamose energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse, bet ir analizės laikotarpiu užfiksuotas tendencijas bei perspektyvas.

Svarbu pažymėti, kad daugiabučių renovacijos programos sąlygos yra vienodos visoje Lietuvoje ir atnaujinamų daugiabučių renovacijos skaičius labiausiai priklauso nuo aktyvaus bendrijų, daugiabučių administratorių ir savivaldybių įsitraukimo. Pastebėta, kad daugiabučių renovacija didžiuosiuose miestuose vyksta vangiau nei lyderiaujančias pozicijas užimančiuose kurortiniuose miesteliuose. Savivaldybių pažangos vertinimas parodė, kad šalyje yra didžiulis atotrūkis tarp gyvenamųjų daugiabučių namų renovacijoje lyderiaujančių savivaldybių – Birštono, Druskininkų, Ignalinos r. ir vos 2–4 renovuotus daugiabučius turinčių Visagino, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybių.

Vertinant savivaldybes, atrinktas ir analizuotas gyventojams itin aktualus vidutinės šilumos kainos vertinimo kriterijus atskleidė, kad iš didžiausių šalies miestų mažiausią centralizuoto šildymo kainą gyventojams užtikrina Kaunas. Kauno miesto bei rajono pažangą šilumos kainos srityje lemia racionaliai panaudojama biokuro įrenginių galia bei gerai išsivysčiusi centralizuota šilumos tiekimo infrastruktūra ir rinka. Tai leidžia naudoti pigiausią kurą – biomasę ir užtikrina žemą šilumos kainą vartotojams.

Pažangiausi darnios energetikos plėtroje – kurortiniai miestai, penketuką apleido Vilnius
© DELFI / Julius Kalinskas

Atkreiptinas dėmesys į 2021 m. daugiausiai ES struktūrinių fondų paramos, pagal 4 prioritetą – „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ lėšų 1000 gyventojų įsisavinusias savivaldybes – Druskininkų (4,8 mln. Eurų), Klaipėdos miesto (1,1 mln. Eurų) ir Biržų rajono (0,6 mln. Eurų). Aktyvus savivaldybių ar jų institucijų indėlis pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšas yra būtinas. Atlikus vertinimą nustatyta, kad Ignalinos r., Rietavo ir Švenčionių r. savivaldybėms pritraukti ES struktūrinės fondų paramos lėšų nepavyko, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Pastebėta, kad sėkmingas ES struktūrinių fondų paramos lėšų įsisavinimas, atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimas ir energijos efektyvumo didinimas nebūtinai mažina gyventojų energetinį nepriteklių, kuris apima mažas pajamas gaunančių gyventojų ribotas galimybes susimokėti už šildymo, karšto vandens gavimo ar kitas energetikos paslaugas. Svarbu pažymėti, kad nors Druskininkų ir Birštono savivaldybės yra pažangiausios, energetiniame skurde gyvenančių gyventojų dalis yra viena didžiausių Lietuvoje.

www.DELFI.lt