Apie Lietuvos žaliosios energijos sektoriuje vykstančius pokyčius ir palankias galimybes gyventojams įsigyti saulės elektrines „Žinių radijo“ laidoje „Tvari Lietuva“ pasakojo „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas Paulius Kozlovas bei Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Perėjimo prie atsinaujinančios energetikos bandoma siekti bendruomenių lygmeniu
Vartotojų aljansas pradėjo Lietuvoje dar naują kolektyvinio nutolusių saulės elektrinės pirkimo kampaniją „Sole mio“. Iniciatyvos tikslas – sudaryti sąlygas vartotojams tapti energetikos pertvarkos lyderiais, kolektyviniais žaliaisiais pirkimais investuojant į atsinaujinančiąją ir tvariąją energiją (AEI) bei efektyvaus energijos vartojimo (EE) technologijas.
Anot Kęstučio Kupšio, kolektyvinio pirkimo nauda – stipresnis vartotojų balsas derybose su tiekėju. „Tikimės, kad tiekėjai pasiūlys vartotojams palankų sprendimą. Ir tai nebūtinai turi būti pigiausias sprendimas. Mes norime, kad tai būtų kokybiška paslauga vartotojui. Todėl iš tiekėjų pasiūlymų išrinksime variantą, kuris bus palankus pagal kainą, bet užtikrins ilgaamžį saulės elektros darbą.“
Registracija nutolusios saulės elektrinėms įsigyti atvira tiek daugiabučiuose gyvenantiems vartotojams, tiek gyvenantiems privačiuose namuose ir dėl nepalankių sąlygų negalintiems įsirengti saulės elektrinės ant savo namo stogo. Organizacija juridinių asmenų registracijos kol kas nevykdo, teigiama Vartotojų aljanso pranešime spaudai.
Pasak laidos pašnekovo, „Sole mio“ atlieka tarpininko vaidmenį. Surinkus kelis šimtus registracijų bus deramasi dėl kuo palankesnių sąlygų vartotojams su tiekėjais, tačiau pirkimo procese aljansas nebedalyvauja – tarp tiekėjo ir vartotojo yra sudaroma tiesioginė pirkimo sutartis. „Visas procesas gali užtrukti kelis mėnesius. Tikimės, kad pavasarį jau bus pasirinkti pasiūlymai ir pasirašytos gyventojų sutartys su tiekėjais“, – apie kolektyvinio pirkimo procesą pasakoja K. Kupšys.
Žada daug mažesnes sąskaitas
Kolektyviniai žaliosios energijos pirkimai Lietuvoje – dar naujovė, tačiau užsienio šalių bendruomenės jau dalijasi mažesnių sąskaitų prognozėmis.
Slovakijoje vykdoma kolektyvinių saulės jėgainių pirkimo kampanija žada nemokamą montavimą ir iki 25 proc. nuolaidą kolektoriams įsigyti, jei bendras susidomėjusių skaičių sieks 250 žmonių. Slovakijos Vartotojų asociacijos duomenimis, energijos krizės kontekste įsigytas saulės kolektorius slovakijos vartotojams galėtų sutaupyti apie 150 € – 250 € kasmet. Ši suma galėtų siekti ir 400 € naudojantiems elektrinius vandens šildytuvus.
Savo internetinėje svetainėje www.eparkai.lt elektros energijos tiekėjo „Ignitis grupės“ atstovai teigia, kad elektrinė saulės parke sumažina elektros sąskaitą maždaug tris kartus arba daugiau nei 70 proc. Jei anksčiau už elektrą per mėnesį mokėdavote 100 eurų, dabar sulauksite apie 20-30 eurų sąskaitos.
Įmonės puslapyje taip pat pateikiama informacija apie individualių saulės kolektorių pirkimo sąlygas „Minimali saulės parko dalies, kurią galite įsigyti arba išsinuomoti, galia yra 1 kW. Tipinė elektrinė, kurios įprastai pakanka vienam šeimos ūkiui, yra 4 kW galingumo (butams pakanka 2-3 kW, namams 8-10 kW). Tipinė 4 kW galingumo elektrinė „Ignitis“ eparkai.lt platformoje kainuoja apie 5 200 eurų.“
Vartotojų aljanso energetinis patarėjas Erikas Dailidė teigia, kad nors individualų pirkimą galima atlikti per valandą, o kolektyviniai – dažnai užtrunka du ar daugiau mėnesių, pastarieji padeda užtikrinti ir kontroliuoti paslaugų kokybę: „Štai, pavyzdžiui, užsienyje kolektyvinio pirkimo metu organizuojami tiekėjų konkursai, kuriuose įmonės varžosi, o laimėti tokį konkursą ir tapti tokio kolektyvinio pirkimo tiekėju yra geros įmonės reputacijos reikalas.“, – rašoma patarėjo pranešime BNS.
Atsinaujinanti energija – ne vien su klimato kaita susijęs klausimas
2022-ųjų metų duomenimis, 36 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos energijos buvo pagaminta šalies viduje, dalijasi „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas P. Kozlovas. Pasak jo, didžioji dalis šios energijos buvo gauta vėjo elektrinių pagalba, antroje vietoje – Kauno ir Kruonio hidroelektrinių energija. Mažesnė energijos dalis buvo sugeneruota kombinuoto ciklo blokuose Elektrėnų komplekse ir tik 3 proc. – naudojant saulės elektrines.
Pasak Pauliaus Kozlovo, atsinaujinanti energija Lietuvai nėra vien su klimato kaita susijęs klausimas, bet turi daug didesnę reikšmę geopolitikos kontekste: „Tai mums yra ir nepriklausomybės garantas.“ Praeitais metais 64 proc. šalyje sunaudotos energijos buvo importuota – esame viena daugiausiai energijos importuojanti valstybė Europos Sąjungoje (ES). Trečdalis šios energijos importuojama iš Švedijos, statistiniais duomenimis dalijosi laidos pašnekovas.
Europa – palankus žemynas žaliosios energijos plėtrai
Anot „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo, Europa turi didelį potencialą atsinaujinančios energijos gamyboje. „Skandinavija yra viena didelė baterija, grubiai tariant. Jie turi labai daug hidroenergetikos, kuri yra lanksti. Mums tai yra didelė pagalba, nes tomis valandomis, kai nešvies saulė, nepūs vėjas, mes per tą jungtį galėsime įsigyti gana ženklią dalį reikalingos elektros energijos.“ P. Kozlovas taip pat pabrėžia, kad turime ir daugiau partnerysčių su kaimyninėmis šalimis, vystančiomis atsinaujinačios energijos išgavimą (Latvija bei Lenkija), kurios užtikrins stabilų elektros energijos tiekimą Lietuvos gyventojams reikiamu metu.
