Naudotą plastiko tarą perdirbusį verslą siūloma atleisti nuo taršos mokesčio

Atliekos
Atliekos
© Bendrovės archyvas

Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos.

Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.

Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Aplinkos apsaugos komiteto Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio teigimu, taip siekiama, kad nuo 2024 metų visos plastiko pakuočių atliekos būtų perdirbamos.

Jis BNS sakė, kad priėmus pataisas į biudžetą būtų surenkama kur kas daugiau nei 1,5 mln. eurų mokesčio už nesutvarkytas pakuotes, plastiko perdirbėjai turės daugiau motyvacijos pradėti veiklą, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptis.

„Kad jas visas būtų galima perdirbti, gamintojams reikės pertvarkyti savo pakuotes. (...) Problema yra, kad jos pagamintos nelabai galvojant, ar jas bus apskritai įmanoma perdirbti“, – teigė Seimo narys.

Parlamentaras taip pat mano, kad pataisomis, kurios skatins rinkti perdirbamą plastiką, liks nepatenkinti jo degintojai, kuriems gali pritrūkti žaliavos kuro gamybai.

K. Adomaitis savo ruožtu pripažįsta, kad nauja tvarka skatins ir plastiko pakuočių brangimą: „Netvarios pakuotės vis tiek gal liks šiek tiek pigesnės, bet į jas jau bus įskaičiuotas taršos mokestis už tai, kad tai plastikas neperdirbamas iš viso arba perdirbamas iš dalies“.

Pasak K. Adomaičio, Lietuvoje dabar rūšiavimas neefektyvus.

„Labai mažai iš to, ką išrūšiuojame nukeliauja realiam perdirbimui. Dažniausiai perdirbamas petas iš taromatų ir polietileno plėvelės, naudojamos ne galutinių vartotojų, o pakavimui, taip pat šiek tiek iš konteinerių ištraukto plastiko“, – teigė K. Adomaitis.

Pataisos numato, kad nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos įnašą Europos Sąjungai (ES) už neperdirbtą plastiką.

Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2022 metais sieks apie 13 mln. eurų. Taršos mokestis visoms ES šalims yra vienodas – po 800 už toną, tačiau Lietuva yra išsiderėjusi nuolaidą ir moka mažiau.

Dabar Lietuvos užduotis perdirbti 55 proc. plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkst. tonų šių atliekų.