Misija – įkrauti elektromobilį: ekspertai įspėjo, kokiais mitais tikėti nereikėtų

Kuo galingesnę elektromobilio stotelę įsigysiu, tuo geriau. Krauti elektromobilį verta tik tada, kai šviečia saulė ir elektra yra pigiausia. Elektromobilio įkrovimui reikia daug laiko, o įkrovimo stotelių turime per mažai. Turbūt daugeliui tekę girdėti šiuos ar panašius teiginius apie elektromobilių įkrovimą, tačiau ekspertai pastebi, kad juose yra daug netiesos. Tad šįkart aptariame dažniausius su elektromobilių įkrovimu susijusius mitus ir klaidas, kurių geriau nedaryti.

Patogiausia – jei automobilis įkraunamas niekur dėl to nevažiuojant

Pagal kokius kriterijus šiandien elektromobilių savininkai renkasi, kur įkrauti automobilį? Ir kaip daryti tai geriausia? „Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Arnoldas Minelga pastebi, kad vairuotojų įpročiai yra pasikeitę.

„Kai buvo leidžiama krautis nemokamai savivaldybių įrengtose stotelėse ir prie kai kurių prekybos centrų, daugelis elektromobilių vairuotojų stengdavosi maksimaliai daug krautis ten. Nors sprendimas riboti arba visai atsisakyti nemokamo pakrovimo sukėlė kai kurių jų nusivylimą, visgi visi suprantame, kad nemokami dalykai neriboti nebūna“, – sako A. Minelga.

Jis pažymi, kad pagrindinis elektromobilių krovimo skirtumas nuo benzino/ dyzelino pylimo į baką yra toks: norint įsipilti kuro, reikia specialiai tam užsukti į degalinę. Elektromobilių atveju, patogiausiomis sąlygomis niekur nereikia specialiai važiuoti, kad automobilis būtų įkrautas.

„Kalbant apie elektromobilio įkrovimą, pagrindinis tikslas yra padaryti taip, kad, norint jį pakrauti, nereikėtų niekur važiuoti – patogiausia, kai jis kraunasi tada, kai yra priparkuotas. Ilgiausiai jis būna priparkuotas namie ir darbe, todėl jei turime įkrovos stoteles ten – didelė tikimybė, kad kitur krautis apskritai nereikės. Kai kuriais atvejais netgi užtenka stotelės tik vienoje iš tų vietų, darbe ar namuose“, – teigia A. Minelga.

Kad elektromobilio įkrovimas būtų patogus, ekspertas pataria maksimaliai krauti elektromobilį namuose ir darbe – tai ir pigiausia, ir „sveikiausia“ baterijai.

„Jei iškyla poreikis pasikrauti greitai, pavyzdžiui, jei važiuojate didelį atstumą ar neturite laiko, tuomet reikia ieškoti viešos krovimo stotelės. Jų yra didžiuosiuose miestuose ir prie pagrindinių šalies kelių, bet tai reikalauja kelionės planavimo, kaip degalinių atveju, ir ten krovimas kainuos brangiau – kainas nustato krovimo paslaugų teikėjas“, – sako A. Minelga.

Kuo galingesnę stotelę įsigysiu, tuo geriau: tai yra mitas

Renkantis elektromobilio įkrovimo stotelę, ekspertas pataria atsižvelgti į du kriterijus. Pirmasis – kokį elektromobilį turite ar ketinate turėti, ir antrasis – kokio galingumo ir kelių fazių yra jūsų būsto įvadas.

„Pavyzdžiui, jei įsigysite elektromobilį, kuris kraunasi maksimalia 6.6kW galia, o stotelę įsirengsite 11kW, tuomet stotelė niekada neišnaudos visos savo galios, nes ją ribos elektromobilis. O jei elektromobilis ir stotelė bus galingesni už jūsų turimą leistiną galią, tuomet krautis išvis nepavyks – vos įjungus krovimą, suveiks automatinė apsauga ir dings elektra“, – įspėja jis.

Kita vertus, turima maža galia toli gražu nereiškia, kad negalima įsirengti stotelės. Kaip nurodo A. Minelga, dabar rinkoje yra dinaminio galios balansavimo sistemų, kurios elektromobilio krovimo galią automatiškai sumažina taip, kad bendra būsto vartojama galia neviršytų leistinos ribos. Taigi, galimybių yra daug ir stotelę reikia rinktis atsižvelgiant į planuojamą įsigyti ar turimą įrangą, o jei turite abejonių ar klausimų – visada geriausia pasikonsultuoti su savo elektriku.

„Pastebiu, kad dažnai žmonės linkę įsigyti galingesnę įrangą „ateičiai“ arba „kad turėti atsargą“. Jo manymu, to daryti tikrai nereikia, nes jei turima įranga patenkina mūsų mobilumo poreikius tai kam tada turėti išteklius, kurių nenaudojame. Jei bateriją pilnai pakrauname naktį per 8 valandas, ar tikrai reikia ją įkrauti didesne galia per 4 valandas? Vis tiek miegosime ilgiau“, – sako A. Minelga.

Anot jo, kai kuriose kitose šalyse jau įgyvendintas, o Lietuvoje planuojamas galios mokestis, taigi, didesnės, nei reikalinga, galios turėti ateity neapsimokės ir finansiškai. Tinklo pajėgumai yra riboti, jų didinimas kainuoja, todėl juos naudoti ekspertas rekomenduoja atsakingai pasirūpinant, kad jų užtektų visiems.

Krauti verta tik tada, kai šviečia saulė ar elektra būna pigiausia: netiesa

„Žinoma, puiku, jei turite saulės elektrinę arba labai galingą stotelę ir elektromobilį. Tuomet jūs turite kažkiek laisvės nekrauti elektromobilio visą laiką, kai esate namuose. Vis dėlto, jei nesate atsinaujinančios energetikos entuziastas, neketinate nuolat sekti orų prognozių ir biržos kainų, tuomet rekomenduoju pagalvoti apie paprastus ir patikimus sprendimus. Elektromobiliu važiuoti reikės ne tik tada, kai šviečia saulė ir kai elektra bus pigi. Pasimetus tarp algoritmų galima likti ir nepasikrovus, o tada ne taupymas bus galvoj – teks ieškoti būdų, kaip nuvažiuoti į reikalingą vietą“, – sako A. Minelga.

Ekspertas pastebi, kad šiuo metu yra įvairių kriterijų, kaip krauti elektromobilį:

1. Dinaminis galios balansavimas visada automatiškai paskirs krovimui tiek galios, kiek jos lieka nuo būsto suvartojimo, taigi, jei turite tinkamą sistemą, jums nereikės niekuo rūpintis ir skaičiuoti – elektromobilis visada bus maksimaliai pakrautas.

2. Jei turite saulės elektrinę, galite krauti tada, kai šviečia saulė, bet kaip suprantate, naktį tokiu būdu niekad nepakrausite.

3. Turintiems elektros tiekimo biržos valandinį planą yra programų, kurios krovimą inicijuoja tada, kai elektra būna pigiausia. Šis būdas tinka tiems, kurie elektromobilį gali krauti ilgai, pavyzdžiui, per naktį. Tačiau reikia pasiskaičiuoti, ar bus pakankamai pakrauta baterija, jei elektra visą naktį bus brangi.

Dar vienas mitas naudojant šį būdą – kad reikia turėti „išmanią“ stotelę su programėle. Iš tiesų, daugeliu atveju tai galima padaryti telefone turint elektromobilio ir elektros tiekėjo programėles (Gridio, EnergySmart ar pan.) bei sujungus kabeliu stotelę ir elektromobilį.

„Taigi, algoritmų yra įvairių, juos visus galima naudoti, tik reikia tarp jų nepasimesti. Pats universaliausias, užtikrinantis visada maksimaliai įkrautą bateriją ir nereikalaujantis jokios priežiūros, su beveik nuline klaidų tikimybe yra dinaminis galios balansavimas“, – teigia A. Minelga.

Kainų šuolio įtaka: elektra visada buvo ir bus pigiau nei benzinas ar dyzelis

Automobilių įkrovimo įpročiams įtakos turėjo ir elektros kainų augimas. Eksperto manymu, labiausiai elektromobilių vairuotojai nusivylė tada, kai savivaldybės nusprendė riboti nemokamo krovimo laiką. Nuo tada tenka tiesiog daugiau susimokėti iš savo kišenės, tačiau A. Minelga pažymi – net ir pabrangusi, elektra išlieka pigesne alternatyva.

„Važiuoti elektra visada buvo ir bus pigiau nei benzinu ar dyzeliu. Žinoma, niekam nepatinka, kai kyla kainos, bet tai buvo trumpalaikės emocijos, o skaičiai rodo štai ką: net 2022 metų rugpjūčio mėnesį, kai „Nordpool“ kainos mušė visų laikų rekordus, pagal vidutinę to mėnesio kainą, 100 kilometrų nuvažiuoti elektromobiliu kainavo apie 10 eurų, taigi, ne brangiau nei su benzinu ar dyzeliu. Pagal 2023 metų sausio vidutinę biržos kainą 100 kilometrų galėjome nuvažiuoti už vos kiek daugiau nei 3 eurus, o pagal iki 2021 metų buvusias kainas – pigiau nei už 2 eurus“, – skaičiuoja ekspertas.

Anot jo, kad ir kiek brangtų elektros energija, benzininiu ir dyzeliniu automobiliu niekada nebus važinėti pigiau. Tai paaiškina ir energijos tvermės dėsnis – vidaus degimo variklių maksimalus koeficientas yra apie 30 – 45 proc., o likusi energija iššvaistoma išmesti teršalams, šildyti varikliui, orui bei trinčiai tarp daugybės dalių nugalėti. Tuo tarpu elektrinių variklių naudingumo koeficientas siekia virš 90 proc.

„Tai leidžia drąsiai teigti, kad elektrinių transporto priemonių ekonomija yra be konkurencijos pranašesnė, nesvarbu, kokios būtų elektros kainos. Be to, dabar jau turime galimybę savo elektros kainas mažinti patys įsigydami ar išsinuomodami saulės ar vėjo elektrines, jų dalis parkuose“, – sako A. Minelga.

Nėra kur įsikrauti ir reikia daug skirtingų jungčių: ar tai tiesa?

Greitojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ produkto vystymo vadovas Andrius Šeršniovas pastebi, kad elektromobilių savininkams svarbiausiu kriterijumi išlieka galimybė įsikrauti elektromobilį greitai, patogiai, o tai reiškia – kuo arčiau namų, darbo vietos ar didelių prekybos ir pramogų centrų, ar tiesiog pakeliui šalia transporto arterijų.

„Vienas iš dažnai pasitaikančių mitų – elektromobilio įkrovimui reikia daug laiko. Iš įprastos rozetės – galbūt. Tačiau namuose turėdami elektromobilių įkrovimo stotelę, elektromobilį įkrausite per 2–4 val. Viešose greito ar itin greito įkrovimo stotelėse, elektromobilį įkrauti užtrunka vos keliolika minučių. Dėl spartaus elektromobilių ir įkrovimo įrangos tobulėjimo vis dažniau matome elektromobilių vairuotojus iš Lietuvos, keliaujančius iki Kroatijos, Italijos ar net Ispanijos“, – teigia A. Šeršniovas.

Dar vienas eksperto įvardijamas mitas – elektromobilių nėra kur įsikrauti. Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje veikia apie 600 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių. Anot jo, tai yra pakankamas skaičius net ir turint patį paprasčiausią elektromobilį, nuvažiuojantį nedidelį atstumą; vien „Ignitis ON“ tinkle yra 105, o tinklas nuolat plečiamas. Jis taip pat prideda, kad „Ignitis ON“ programėlėje galima nesudėtingai rasti artimiausią įkrovimo stotelę ir patogiai įsikrauti savo elektromobilį.

„Kitas mitas – elektromobilių įkrovimui yra per daug skirtingų jungčių. Tačiau Europos rinkai pagaminti elektromobiliai turi tik 2 skirtingas įkrovimo jungtis – lėto įkrovimo jungtis (Type-2) ir greito įkrovimo jungtis (CCS). Kur ne kur dar yra likę keletas senesnių greito įkrovimo jungčių, tačiau Europoje jos jau nebeatnaujinamos. Tai yra viskas, ką jums reikėtų atsiminti apie įkrovimo jungtis“, – sako A. Šeršniovas.

„Na ir paskutinis mitas apie elektromobilių įkrovimą, kad jo negali įkrauti lietui lyjant ar perkūnijos metu. Žinoma, tai netiesa. Elektromobiliu galima važiuoti bet kokiu oru – jie tokie pat saugūs, kaip ir kiti automobiliai. Elektromobilį galima eksploatuoti lyjant, sningant ar žaibuojant. Elektromobiliai puikiai įveikia net ir smarkiai apsemtus kelių ruožus dėl to nepatirdami jokių problemų su baterijomis, žinoma, reikėtų žinoti savo maksimalų elektromobilio apsėmimo lygį ir jo neviršyti“, – teigia A. Šeršniovas.

Elektros kainų augimas greičiausiai jau yra praeityje

Kalbant apie tai, kokios įtakos automobilių įkrovimo įpročiams turėjo elektros kainų augimas, ekspertas pastebi, kad elektros kainų pikas greičiausiai jau praeityje.

„Kiekvienas metais Lietuvoje elektromobilių skaičius beveik padvigubėja, gamintojai pristato vis daugiau naujų elektromobilių modelių tinkamų bet kokiam poreikiui ir vis patrauklesnį biudžetą. Tuo pačiu formuojasi ir antrinė rinka, kurioje yra nemenka pasiūla ir naudotų puikios būklės elektromobilių“, – sako jis.

Anot jo, nepaisant išaugusių kainų, elektromobilių paklausa ženkliai viršiją pasiūlą, o įkrovimo įpročiams „Ignitis ON“ tinkle elektros kainų augimas įtakos neturėjo.

„Kalbant apie verslo klientų įpročius, stebime, jog vis daugiau įmonių elektrifikuoja savo autoparkus, kuriems reikalingas greito įkrovimo sprendimas. Įmonių darbuotojai atlikdami jiems skirtas užduotis, turi mažai laiko ir nori kuo mažiau gaišti įkraunant elektromobilį, todėl jiems ypač jaučiamas itin greito įkrovimo poreikis“, – teigia A. Šeršniovas.

Skatina elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą

Tvari plėtra ir indėlis į kovą su klimato kaita aktualūs visam verslui, nesvarbu, kokio dydžio būtų įmonė. Tuo įsitikinusi SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė teigia, jog būtent todėl verslo įmonėms turi būti sudarytos galimybės ryžtingiau žengti tvarumo keliu ir taip prisidėti prie žaliosios Lietuvos verslo pokyčių.

Anot jos, siekdamas šio tikslo, SEB bankas įmonėms teikia iki 20 000 Eur dydžio žaliąsias mikropaskolas saulės elektrinėms ir automobilių įkrovimo stotelėms įrengti. Pasiskolinti galima be užstato ir neprisidedant savomis lėšomis su 2,9 proc. banko marža ir 3 mėnesių EURIBOR kintama palūkanų norma.

„Privatiems klientams, investuojantiems į savo namų ūkio energinio efektyvumo didinimą, SEB bankas teikia vartojimo paskolas fiksuotomis palūkanų normomis nuo 4,9 proc. Tokios paskolos dydis – nuo 4000 iki 40 000 eurų. Vartojimo paskolos namų energiniam efektyvumui gerinti gali apimti ir elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą“, – sako E. Dovbyšienė.

SEB banko valdybos narė pastebi, kad praėjusiais metais sparčiai brangę energijos ištekliai turėjo įtakos gyventojų sprendimams ir pasirinkimams. Pavyzdžiui, matyti, kad bendrai gyventojų susidomėjimas galimybėmis didinti savo gyvenamosios aplinkos energinį efektyvumą ir tvarumą augo.

Paskutinį 2022 metų ketvirtį 15 proc. SEB banko suteiktų vartojimo paskolų buvo skirtos būsto energiniam efektyvumui didinti, o didžiausios vartojimo paskolos (vidutiniškai 8,5 tūkst. eurų) pernai buvo teikiamos gyventojams saulės elektrinei ar nutolusiai saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui, geoterminio šildymo sistemai įsigyti.

„Vis dėlto, pastebime, kad gyventojų ir verslo susidomėjimas finansinėmis paslaugomis, skirtomis elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti, yra gerokai mažesnis. Viena vertus, stotelėms įrengti reikalingos mažesnės lėšos negu kitiems tvariems infrastruktūros projektams, tokiems kaip saulės elektrinės. Tad tikėtina, kad įkrovimo stoteles įmonės ir gyventojai daugeliu atvejų įsirengia savo lėšomis“, – sako E. Dovbyšienė.

Ji skaičiuoja, kad SEB banko lizingo sutarčių elektromobiliams įsigyti skaičius padidėjo apie 30 proc., o tik naujų elektromobilių – 72 proc. daugiau negu 2021 metais. Nors elektromobilių šalyje sparčiai daugėja, jie vis dar sudaro palyginti nedidelę Lietuvos keliais riedančio transporto dalį. Tačiau E. Dovbyšienė prognozuoja, kad, aplinkai draugiškų automobilių populiarumui toliau augant, didės ir įkrovimo infrastruktūros plėtros poreikis, o SEB bankas tokią plėtrą pasirengęs finansuoti.