„Eurostat“ duomenimis, nuo 2012 m. užimtumas atsinaujinančiosios energijos sektoriuje pasaulyje nuolat didėjo ir 2018 m. pasiekė 11 mln. darbo vietų. Prognozuojama, kad įgyvendinus Europos žaliąjį kursą iki 2050 m. pasaulinė darbo rinka šiame sektoriuje gali išaugti net iki 42 mln. darbo vietų. Ne išimtis ir Lietuva, kur plėtojami vėjo elektrinių parkai gali paskatinti ne tik augantį užimtumą regionuose, bet ir dar didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. šalyje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbo 11 tūkst. šalies gyventojų – beveik 16 proc. daugiau nei 2020 m. Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Energetikos ministerija deda visas pastangas, jog vėjo elektrinių plėtra pasiektų piką, todėl socialinė ir ekonominė nauda per artimiausius metus Lietuvai dar padidės.

Sukuria darbo vietas

„Šiandien esame tam tikrame lūžio taške, kai atsinaujinančios energijos ištekliai iš alternatyviųjų šaltinių tampa pagrindiniais energijos gamybos šaltiniais. Jiems skiriamas didesnis mokslo ir verslo bendruomenių dėmesys. Vėjo energetika jau ir dabar sukuria socialinę bei ekonominę vertę – vieni gamina, kiti parduoda elektros energiją, treti stato ir prižiūri jėgaines. Be to, plėtojant vėjo elektrines sukuriamas ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų poreikis“, – sako viceministrė D. Garbaliauskaitė.
Galimybės užimtumui regionuose didinti

Vėjo elektrinių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ įmonių grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza pritaria, kad šalyje vykstant vėjo energetikos plėtros spurtui, ženkliai didės ir šiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius, ir tokių specialistų poreikis.

Lietuvos regionuose vystoma vėjo energetika kuria naujas darbo vietas – atlyginimai siekia 3 tūkstančius eurų
© Organizacijos nuotr.


„Kiek darbo vietų sukuria vėjo elektrinių parkas, priklauso nuo projekto dydžio. Kai Telšiuose buvo statomas 70 megavatų (MW) galios parkas, dvejus metus vien statybų aikštelėje dirbo nuo 50 iki 150 skirtingų sričių ir kompetencijų darbuotojų“, – komentuoja G. Uloza.

Be to, vėjo parko statybų metu išauga užsakymai vietiniams apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tiekėjams, sako pašnekovas: „Pastaruosius dvejus metus Telšiuose buvo neįmanoma rasti laisvų vietų viešbučiuose, nes jie tuo metu buvo perpildyti – tai papildomi vėjo energetikos privalumai konkrečiam regionui.“

Pastačius vėjo elektrinių parką darbą tęsia servisų centrai – minėto dydžio parkui aptarnauti reikia maždaug 5 serviso darbuotojų. Taip pat darbo turi apsaugos įmonės, teritoriją bei kelius prižiūrintis aptarnaujantis personalas. Dar būtina turto valdymo grupė, dirbanti su dokumentais bei sutartimis. G. Uloza skaičiuoja, kad net ir pastačius vėjo elektrinių parką, darbo jame turi bent 10 darbuotojų, kurie užtikrina jo sėkmingą veiklą.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad vystoma vėjo energetika Lietuvos regionuose gali turėti teigiamą poveikį ne tik žmonių užimtumui, bet ir geresnei gyvenimo kokybei.

„Regiono gyventojams atsiveria galimybės prisidėti prie tvarios energetikos vystymo. Įsidarbinus šioje srityje, žmogui yra proga tobulėti, galimybė dirbti kituose regionuose ar net kitose šalyse ir galiausiai ekonominė nauda sugrįžta atgal į regionus. Gerėjant gyvenimo kokybei, augant užimtumui, turint daugiau galimybių pasirinkti, kur darbuotis, stažuotis, vykti į komandiruotes, gerėja ir bendras laimės indeksas. O tai be galo svarbu Lietuvos regionams, kuriems tenka nuolat vytis šalies didmiesčius“, – sako U. Daškevičiūtė.

Trūksta specialistų

Pasak „E energija grupės“ generalinio direktoriaus G. Ulozos, didinti vėjo energetikos srityje dirbančių žmonių skaičių yra būtina, nes šiuo metu Lietuvos vėjo elektrinių parkų vystytojai, statytojai ir eksploatuotojai susiduria su reikiamų darbuotojų trūkumu.

Lietuvos regionuose vystoma vėjo energetika kuria naujas darbo vietas – atlyginimai siekia 3 tūkstančius eurų
© Organizacijos nuotr.


„Vėjo parkų statybų ir serviso srityje yra didžiulis elektrikų, inžinierių, aukštalipių, automatikų ir inžinerinės pakraipos darbuotojų trūkumas. Nepakanka specialistų, galinčių suburti montavimo ir aptarnavimo komandas. Dėl šios priežasties didžiąją dalį montavimo ir derinimo darbų atlieka specialistai iš Portugalijos, Rumunijos, Lenkijos bei kitų šalių, nors jų vietoje galėtų būti lietuviai“, – pasakoja G. Uloza.

Vėjo energetikai reikalingų specialistų ruošimas turėtų tapti strateginiu klausimu, įsitikinusi U. Daškevičiūtė. Elektrifikacija ateityje plėsis į visas sritis, tad kuo daugiau reikės vėjo bei saulės elektrinių, tuo didesnis bus šios srities specialistų poreikis – į tai, ruošdamos specialistus, jau dabar turėtų atsižvelgti švietimo įstaigos. Pasak LVEA direktorės, didesnė specialistų pasiūlą padėtų plėsti ir galimybes vietiniam verslui.

„Kuo daugiau turėsime vietinių kompanijų, tuo stipresnė ir tvaresnė bus Lietuvos ekonomika. Dėl šios priežasties itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas regionų gyventojų švietimui, persikvalifikavimui ir kompetencijų auginimui“, – teigia U. Daškevičiūtė.

Jai pritaria G. Uloza: „Mūsų parko serviso centras yra įsikūręs Tryškiuose, Telšių rajone, kur šiuo metu daugiausiai dirba ne vietiniai gyventojai, o patyrę specialistai, atvykę iš kitų miestų. Tačiau jei yra noras, tai yra ir darbo vieta – vietos gyventojams tai yra galimybė mokytis ir ateityje pradėti ten dirbti“.

Pasak jo, itin plačios perspektyvos atsiveria regionų jaunimui – darbas vėjo energetikos srityje yra itin paklausus ir pasižymi konkurencingais atlyginimais.

„Specialistai, turintys techninį, inžinerinį išsilavinimą ir mokantys anglų kalbą, gali dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti savo žinias į kitas šalis. Tai yra absoliučiai tarptautinė specialybė. O kol Lietuvoje turime vėjo energetikos specialistų trūkumą, tol jiems siūlomas patrauklus atlyginimas“, – pabrėžia G. Uloza.

Pašnekovo teigimu, pasižiūrėjus į Lietuvoje vėjo elektrinių parkus aptarnaujančių įmonių atlyginimų vidurkius, galima pamatyti apie 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus ir tai atlyginimai mokami ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose.

www.DELFI.lt