Apie laimę kalbama nuo Antikos, tačiau XX a. viduryje šiose kalbose įvyko svarbus pokytis – laimė pradėta matuoti, sako psichologas Gediminas Navaitis: „Matavimai kalbai iš karto suteikė kitokį pobūdį, nes jei moksle nematuoji, tai lieki filosofiniame prielaidų, hipotezių, ikimoksliniame lygmenyje.“
Turbūt pagrindinis žmonių gerovės vertinimo būdas šiais laikais – Jungtinių Tautų sukurtas pasaulio laimės indeksas. Pateikiamame raporte kiekvienais metais pasaulio valstybės rikiuojamos pagal jos gyventojų laimingumą. G. Navaitis tvirtina, kad laimės indeksas – tai patikimas kriterijus visuomenės gerovei nustatyti.
„Per ilgą laiką matavimo metodai ir matavimo galimybės buvo tobulintos, tą matome ir kitose srityse. Pavyzdžiui, partijų reitingai gana tiksliai nusako jų rinkiminius pasiskirstymus, jei tyrimai atliekami ne pagal kažkieno užsakymą, o iš tikro siekiant duomenų. Galiausiai, kodėl turėtume abejoti, jeigu žmogus sako, kad yra laimingas?“, – svarsto psichologas.
Vis dėlto, yra abejojančių, ar žmonių gerovę iš tiesų įmanoma išmatuoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad būta daug bandymų sukurti gerovės rodiklį, tačiau sudėtinga yra net pati gerovės sąvoka.
„Įvertinti gerovę tam tikru vienu matu yra galbūt ir neįvykdoma užduotis, ypač kai kalbame apie gerovės palyginimą tarp skirtingų valstybių“, – sako jis.
„Jungtinių Tautų skaičiuojamas laimės indeksas yra vienas iš subjektyvaus vertinimo pavyzdžių, kai paprasčiausiai žmonių yra klausiama, kaip jie vertina savo gyvenimą, – teigia T. Povilauskas. – Viena vertus, tai atrodo labai paprastas ir geras būdas išsiaiškinti, kaip šalyje jaučiasi žmonės, bet iš tokių apklausų visgi sudėtinga suprasti, o kas gi daro įtaką tokiems žmonių vertinimams apie savo gerovę.“
Lietuva rikiuojama gana aukštai, bet kai kurios sritys kelia nerimą
2021 m. Jungtinių Tautų skelbiamame laimės indekse mūsų šalis užima 38 vietą iš 149 vertintų. Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Viktorija Starkauskienė atkreipia dėmesį, kad JT laimės indeksas išskiria keletą prielaidų, darančių žmones laimingesniais.
V. Starkauskienė pastebi, kad pagal socialinės paramos ir asmeninių ryšių kriterijų (ar ištikus bėdai asmuo turi, kur kreiptis, kuo pasikliauti), Lietuva 2021 m. užima netgi 19 vietą iš 149.
Tuo tarpu mūsų šalis ne itin „sublizga“ sveikos gyvenimo trukmės rodiklio aspektu, sako ekspertė. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria maždaug per vidurį – 53-ioje vietoje.
„Klausimą kelia itin žema Lietuvos pozicija (89 vieta) vertinant laisvę rinktis ir priimti sprendimus. Pagal tai, kaip jaučiasi lietuviai, atrodo, kad gyvename ne demokratinėje valstybėje“, – pabrėžia V. Starkauskienė.
Dosnumas (savanorystė, aukojimas) – kita laimės prielaida, kurios rodikliu Lietuva taip pat negali labai pasidžiaugti, sako VDU lektorė: „Nukritome ir esame beveik sąrašo pabaigoje – 106 vieta. Ar tikrai rūpinamės tik savimi ir nesidaliname su tais, kas turi mažiau?“
Vis dėlto, laimės ekonomikos ambasadorė akcentuoja Lietuvą pozityviai vaizduojantį korupcijos suvokimo rodiklį. Šiuo atžvilgiu Lietuva užima 50 vietą: „Jausmas, kad gyvename teisingoje valstybėje didėja ir tai – bene didžiausias progresas visose srityse.“
Svarbu pastebėti, kad dažnai vienu svarbiausių dalykų laikomos pajamos ir pinigai pagal JT laimės indeksą yra tik viena iš šešių laimės priežasčių, pastebi V. Starkauskienė. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užima 34 vietą iš 149.
Apibendrindama JT rodiklio duomenis, VDU lektorė lietuviams pateikia laimės receptą: „Pakilti laimės laiptais mes, lietuviai, galime būdami tiesiog dosnesni, geresni vieni kitiems, daugiau rūpindamiesi savo sveikata bei sumažindami lūkesčius ir patikėdami laisve rinktis.“
Ekonominė gerovė sprendžia tik bazines problemas
Visuomenės gerovė dažnai matuojama ir bendrojo vidaus produkto rodikliu. Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią per dešimt metų išaugo labiausiai tarp ES narių (+72 proc.), todėl šiuo pasiekimu tikrai neturėtume kuklintis, sako SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Nors BVP rodiklis bei jo kaita yra laikoma vienu pagrindinių ekonomikos aktyvumą ir gerovę atspindinčių matų, ekonomistas pabrėžia, kad perkamoji galia dar nėra viskas. Pasak jo, svarbu ir kaip keičiasi žmonių sveikata, socialiniai santykiai, aplinka ir gamta, o šiose srityse pokyčiai per dešimt metų buvo kuklesni.
„Reikia suprasti, kad žmonių gerovė neateina vien tik iš ekonominės gerovės. BVP yra ekonominis, bet ne socialinis ar aplinkosauginis rodiklis“, – sako jis.
Anot ekonomisto, didesnis gyventojui tenkantis BVP lemia didesnes pajamas, o tai padeda spręsti bazines problemas, tokias kaip maisto stygius. Taigi sąsaja tarp gerovės ir BVP tikrai egzistuoja, tačiau T. Povilauskas atkreipia dėmesį į kitą aspektą: ekonomikos augimas yra paremtas žmonių vartojimo didėjimu, o iš to kyla naujos problemos, ypač – aplinkosauginės.
„Pavyzdžiui, Kinijos BVP pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai auga, bet kartu sparčiai didėja ir oro užterštumas miestuose, išmetamos CO2 emisijos. Tačiau BVP nei taršos, nei neigiamos žalos aplinkai neįvertina. Tą patį galima pasakyti ir apie mitybą: alkoholio, tabako ar cukraus gamyba ir vartojimas didina šalies BVP, tačiau tai sukuria vadinamuosius neigiamus išorės veiksnius – žmonių sveikatos ir socialines problemas“, – teigia T. Povilauskas.
Turtingesni tie, kurie laimingesni
Tyrimai rodo, kad ekonominis potencialas ir pajamos, matuojamos kaip BVP, tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, šiandien paaiškina tik trečdalį laimės jausmo, tvirtina Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė.
Dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV ekonomistas Richardas Easterlinas teigė, kad pasiekus tam tikrą materialinės gerovės lygį, tolesnis BVP augimas daro žymiai mažesnę įtaką visuomenės laimės augimui. Psichologas G. Navaitis „Delfi“ portalui sako, kad šiam paradoksui atsirasti reikalingas materialinės gerovės lygis prilygsta ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyvenimo lygiui, o Lietuva šiai grupei šalių jau priklauso.
„Jeigu žmogui trūksta pinigų batams ir pietums, tai akivaizdu, kad laimingas jis nebus ir jam reikia užsidirbti pinigų. Bet nuo tam tikro pinigų lygio dar vienas ar kitas euras, ar keli šimtai jo laimės nebekeičia, keičia jau kiti dalykai“, – aiškina G. Navaitis.
Savo ruožtu V. Starkauskienė pastebi, kad žmogui daug svarbesnėmis tampa ne absoliučios, o santykinės pajamos: „Mes linkę lyginti save su kitais. Dauguma žmonių sutiktų gauti mažiau, kad tik pakiltų socialiniais laiptais.“
R. Easterlino atradimas leido susikurti ekonomikos, sociologijos ir psichologijos mokslus jungiančiai idėjų grupei, vadinamai laimės ekonomika. Pasak psichologo, tai yra bandymas atrasti, ką reikia daryti, kad visuomenė būtų laimingesnė.
„Vyraujančios rinkos ekonomikos teorijos teigia, kad jeigu žmogus bus turtingesnis, jis taps ir laimingesnis. Iš tikro tyrimais yra įrodyta, kad tie, kurie laimingesni, tampa ir turtingesni, nes tokie žmonės yra labiau savarankiški, kūrybiški. Visuomenėje, kuri orientuojasi į savo narių laimę, jie neišvengiamai tampa ir turtingesni“, – tvirtina G. Navaitis.
Taip pat psichologas su lietuviais dalijasi laimės receptu: „Bet kokie veiksmai, ardantys bendrumą, ardo ir mūsų laimę. Todėl visas internete išpilamas purvas yra diversija prieš laimingesnę Lietuvą. Nerašykite kvailų komentarų, o dar geriau – jų ir neskaitykite.“
