Šiandien net ir turint aukštos kvalifikacijos specialistus, įvairias finansavimo galimybes ir didžiulę mokslo pažangą, Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Tiek ekonomistai, tiek verslo bei mokslo atstovai vienareikšmiškai sutinka – pokyčiai šioje srityje ypač reikalingi ir įvardija esminius iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant didesnio progreso.

Lietuvos silpnybėmis įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą versle, technologijų bei inovatyvių paslaugų eksportas. Todėl siekdama progreso šioje srityje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo inovacijų reformą, rašoma pranešime spaudai.

„Iki šiol valstybės parama ar Europos Sąjungos skiriamas finansavimas inovacijoms buvo pakankamai fragmentuotas, o atsakomybėmis dalijosi kelios skirtingos agentūros. Toks modelis nedavė efektyvių rezultatų, verslas ir mokslas bendradarbiavo per mažai arba lėtai ir nenoriai. Tai rodo, kad šioje srityje pokyčiai yra būtini, taip pat yra didžiulis poreikis apjungti iki šiol vyravusią išskaidytą inovacijų ekosistemą į vieną, kuri dirbtų efektyviau ir realiai padėtų verslui“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Patobulinus teisinę bazę ir pertvarkius verslui padedančias valstybės įstaigas Lietuva pradės kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrins efektyvią inovacijų plėtrą ir sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu.

Inovacijų reforma Lietuvoje: pokyčiai būtini, bet kyla iššūkių
© DELFI / Julius Kalinskas

Ekonomistas Marius Dubnikovas Inovacijų reformos numatytus pokyčius vertina teigiamai ir pažymi, kad jie iš tiesų labai reikalingi: „Inovacijos yra tai, kas mus veda į priekį ir ves artimiausiu metu. Daugėjant programų, mums reikia didesnės koordinacijos, o didesnei koordinacijai reikalinga viena agentūra, kuri leistų koreguoti, kaip tuos tikslus pasiekti“.

Mūsų šalyje viskas būtų gerai, tačiau reikia daugiau finansavimo galimybių ir daugiau tikėjimo. Mes galvojame, kad biotechnologijų įmonės gali padaryti proveržį, tačiau jos turi gaišti laiką, ieškoti finansavimo, vietoj to, kad susitelktų į savo darbą. Andrius Milinavičius

A. Milinavičius: turime suprasti, kad kovojame tarptautinėje arenoje

Andrius Milinavičius, „Baltic Sandbox“ verslo ir plėtros vadovas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys, kalbėdamas apie inovacijų politiką Lietuvoje išskiria du svarbius aspektus – teigiamai vertinamą lietuvišką mentalitetą ir ryškų lyderystės trūkumą.

„Aš tikrai didžiuojuosi lietuvišku mentalitetu, net ir istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai kas nors sako, jog mes kažko negalime ar nesugebėsime padaryti, tada imame ir padarome. Manau, kad visas inovacijų proveržis ir yra dėl to, kad žmonės patys pajaučia, ima ir daro, nepasiduoda. Tačiau kalbant apie pačią inovacijų politiką, trūksta vizionieriško požiūrio ir supratimo, kad kartu su internetu ir atviromis sienomis iš esmės mes kovojame didelėje arenoje, kur yra daugybė protingų žmonių. O tam, kad galėtume kovoti, mums laikas apsispręsti, kokias kryptys vystome ir jų nepamesti. Tam reikalinga lyderystė, kurios aš kartais pasigendu“, – sako A. Milinavičius.

Norint užtikrinti inovacijų plėtrą, reikalingi greiti sprendimai ir jų įgyvendinimas. Pasak A. Milinavičiaus, tarptautinėje arenoje greitis yra labai didelis, o tokios valstybės kaip Kinija, veikia agresyviai – sprendimų įgyvendinimui skiria labai daug pinigų, taip nusipirkdami ir geriausius talentus.

„Mūsų šalyje viskas būtų gerai, tačiau reikia daugiau finansavimo galimybių ir daugiau tikėjimo. Mes galvojame, kad biotechnologijų įmonės gali padaryti proveržį, tačiau jos turi gaišti laiką, ieškoti finansavimo, vietoj to, kad susitelktų į savo darbą. Čia valstybė turėtų veikti partnerystės principu, finansuoti tokias įmones. Juk paskyrus kelių milijardų eurų finansavimą, biotechnologijų įmonės galėtų sukurti vaistus, atnešiančius šaliai galbūt keturiasdešimt milijardų eurų“, – teigia A. Milinavičius.

Andrius Milinavičius
Andrius Milinavičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Informacijos srautas blaško pradedančiuosius

Inovacijų reformos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu vykdo trys atskiros įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
Tai padės sukurti efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį. Bus sukurta sisteminga ir aiški pagalbos verslui sistema, kurios dėka įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas vienoje vietoje – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui.

A. Milinavičius, pats būdamas technologijų ir inovacijų akceleratoriaus įkūrėjas, dažnai sulaukia klausimų apie finansavimo galimybes ir kitą pagalbą verslui, tačiau pripažįsta, kad ir pačiam ne visada iki galo yra aišku, kur ir kada reikėtų kreiptis.

„Tokių vietų, kurios suteiktų vienokią ar kitokią pagalbą verslui – daugybė. Tačiau norisi, kad būtų viena vieta, „vienas langelis“. Tai rodo tokios agentūros poreikį ir jos įkūrimą aš vertinu labai teigiamai“, – sako A. Milinavičius.

Kol kas sėkmingiausiai bendradarbiavimo priemonėmis naudojasi tos įmonės, kurių sąstate yra aukščiausio lygio darbuotojų. Todėl būtina didinti mokslo daktarų skaičių, taip pat finansavimo doktorantūros studijų vietoms didinimas yra labai svarbi sritis, nes dėl kompetencijų stokos versle bus labai sunku pasiekti struktūrinių pokyčių. Monika Petraitė

Trūksta mokslo ir verslo bendradarbiavimo

Vienas iš Inovacijų reformos tikslų – ne tik padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, bet ir aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės dr. Monikos Petraitės nuomone, labai svarbu kalbėti apie inovatyvų verslą, kuris aktyviai naudojasi mokslo kuriamomis galimybėmis ir paslaugomis, jau yra išmokęs, kaip produktyviai ir sėkmingai perkelti mokslo rezultatus į verslą, o tuo pačiu ir mokslo įstaigos gerokai sustiprino technologijų perkėlimo pajėgumus.

Monika Petraitė (nuotr. - EUBID konferencija)
Monika Petraitė (nuotr. - EUBID konferencija)
© Facebook

„Būtina auginti inovatyvų verslą, sudaryti sąlygas investuoti į startuolius. Tam reikalingos paskatos inovatyviems startuoliams, generuojamiems brandžių įmonių. Atskirą kategoriją sudaro startuoliai, kurie iš esmės remiasi universitete sugeneruotomis idėjomis ir siekia jas įvesti į rinką. Kad toks bendradarbiavimas būtų sėkmingas, reikalingas ir mažųjų priemonių, tokių kaip inovaciniai čekiai, tęstinumas ir gerokai padidintas startinis finansavimas, išplėstos mokslo ir verslo bendradarbiavimo priemonės, valdymas ir supratimas“, – sako profesorė.

A. Milinavičius tiek Lietuvoje, tiek europiniu mastu pastebi, kad mokslo bendruomenė ne visada noriai paleidžia savo idėjas ir taip jos neretai lieka tik universitetuose.

„Darbas tarp universitetų ir verslo turėtų vykti kartu, tačiau pas mus realybė ne visada tokia. Paaiškinsiu problemą hiperbolizuotai: pas mus universiteto laboratorija sukuria kažkokią idėją, kuri laisvai galėtų būti komercializuota ir virsti geru projektu, bet universitetas nepaleidžia nuosavybės teisės. Tai reiškia, kad ir patys nevysto tos idėjos, ir kitiems neleidžia jos vystyti“, – sako A. Milinavičius.

Didesnė mokslo žinių prieiga

Prof. dr. Monikos Petraitės teigimu, Lietuva yra maža, todėl verslui labai svarbu turėti prieigą prie pasaulinio mokslo žinių. Tam, kad augtų viso sektoriaus gebėjimai, svarbu sukurti sąlygas bendradarbiauti ne tik su Lietuvos, bet ir ES mokslo institucijomis.

Inovacijų reforma Lietuvoje: pokyčiai būtini, bet kyla iššūkių
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kita opi sritis, kurią išskiria profesorė, tai itin menkas mokslo daktarų skaičius versle, kuris iš esmės ir turėtų užtikrinti mokslo tyrimų ir inovacijų plėtrą bendradarbiaujant.

„Kol kas sėkmingiausiai bendradarbiavimo priemonėmis naudojasi tos įmonės, kurių sąstate yra aukščiausio lygio darbuotojų. Todėl būtina didinti mokslo daktarų skaičių, taip pat finansavimo doktorantūros studijų vietoms didinimas yra labai svarbi sritis, nes dėl kompetencijų stokos versle bus labai sunku pasiekti struktūrinių pokyčių“, – pabrėžia profesorė.

Prof. dr. M. Petraitė taip pat priduria, kad siekiant pokyčių, būtina auginti inovatyvių įmonių skaičių, ypač eksportuojančioje pramonėje, tokioje, kaip inžinerinė pramonė, baldų, maisto pramonė ir kituose sektoriuose, kur sukuriama daugiausia eksporto, darbo vietų ir kuri iš esmės generuoja Lietuvos eksportu grindžiamo augimo rodiklius.

www.DELFI.lt