Jau po aštuonerių metų turėtų nelikti iškastinio kuro ir šildymui turėtų būti naudojama tik atsinaujinanti energija. Europos Komisijos direktyvoje nurodomos konkrečios kuro rūšys, kurių reikia visai atsisakyti, kurios gali būti pereinamajame laikotarpyje ir kurių reikia siekti.

Padės sutaupyti milijonus

Vilniaus šilumos tinklų strategijos ir vystymo departamento vadovas Paulius Martinkus sako, kad šiluma iš esmės bus kuriama elektros bei įvairių procesų pagalba, kurių metu susidaro atliekinė šiluma.

„Dujos vis dar yra – jos prisideda prie balanso ir „uždengia“ pikinį poreikį Vilniaus mieste, bet iki 2030 metų planuojama atsisakyti dujų, – tvirtina P. Martinkus, – o iki 2050 metų ne tik atsisakysime biokuro, bet ir neliks jokio degimo proceso. Viskas bus gaminama šilumos siurbliais ir per kitokius procesus.“

Paulius Martinkus
Paulius Martinkus
© DELFI / Andrius Ufartas

BNS duomenimis, vienas reikšmingesnių šių metų įvykių bus „Ignitis“ grupės statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, jos biokuro deginimo jėgainės atidarymas. Ši jėgainė pernai pradėjo komercinę veiklą ir šiuo metu degina tik komunalines atliekas. Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti biokuro deginimo įrenginius.

„Ignitis“ grupės atstovo Artūro Ketleriaus teigimu, jėgainė šiuo metu energijos, šilumos gamybai jau naudoja atliekas, o tai padės sutaupyti nemenkas sumas.

„Mūsų skaičiavimais, per šį 2021-2022 m. šildymo sezoną vilniečiams jėgainė už šildymą sutaupys apie 10 milijonų eurų. Planuojama, kad kai jėgainė jau veiks pilnu pajėgumu, ji galės pagaminti apie 40 proc. sostinės vidutinio šilumos poreikio. Tai reiškia, kad biokuru bus pakeičiama dalis dujinių pajėgumų, kurie šiuo metu veikia ir šildo Vilnių. Be abejo, biokuras yra pigesnis už dujas, todėl tai sostinės gyventojams – į naudą“, – pasakoja A. Ketlerius.

Artūras Ketlerius
Artūras Ketlerius
© DELFI / Karolina Pansevič

Ateities planuose – atsinaujinanti energija

Vilniaus kogeneracinė jėgainė per metus gali sutvarkyti 160 000 tonų atliekų. Atliktos studijos rodo, kad atliekų kiekis gali būti ir didesnis – iki 200 000 tonų per metus.

„Tai reiškia, kad iš atliekų bus galima pagaminti daugiau pigesnės šilumos ir sumažinti į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekį, o tai padės ir aplinkai“, – pastebi „Ignitis“ atstovas.

Paulius Martinkus sako – ateityje, kol bus šildoma dujomis, šis šildymo būdas vis brangs, nes brangs aplinkos taršos leidimai ir greičiausiai atsiras CO2 mokesčiai. Tad ateityje tikrai bus daugiau investuojama į energijos saugyklas.

„Pavyzdžiui, jei Nyderlanduose vasaros metu vieno namo gyventojai nori vėsinti patalpas ir išstumia šilumą, o kito namo gyventojai nori praustis po karštu dušu, tai atitinkamai vėsinamas namas gamina šilumą tam, kuriam tos šilumos reikia. Vyksta apsikeitimas šiluma. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent centralizuoti šilumos tinklai taps mainų sistema, kuri leis apsikeisti energija“, – teigia Vilniaus šilumos tinklų atstovas.

Po 28 metų brėžiamas planas turėti pilnai atsinaujinančią elektros energiją.