Kad nemažai Lietuvos gyventojų vis dar gyvena vadovaudamiesi principu „kiek turiu – tiek ir išleidžiu“, parodė ir COVID-19 pandemija. Sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, netekę pajamų tokio modelio šalininkai išgyventų vos mėnesį ar du.
Šiuolaikinio žmogaus nemokėjimu taupyti stebisi ir karčios gyvenimo patirties turintys senoliai. Be to, sako jie, sunku matyti, kiek maisto, drabužių bei kitų daiktų šiandien yra iššvaistoma. Vis dėlto, skirtingų sričių specialistai pastebi, kad keičiantis kartoms švaistūnų Lietuvoje mažėja, o nuo gaunamų pajamų kas mėnesį atsidėti 100 eurų pavyksta vis daugiau jaunų žmonių.
Kartas atskyrė vertybinis lūžis
Socialinių mokslų daktarė, „Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė aiškina, kad skirtis tarp taupių senelių ir išlaidžių jaunuolių pastebima dėl vertybių sistemos pokyčių. Pasak sociologės, per kartą ar net kelias labai pasikeitė žmonių gyvenimo būdas bei jų poreikiai. Mūsų senelių ir prosenelių kartos taupė iš būtinumo ir neužtikrintumo dėl ateities.
Žinoma, vyresniosios kartos atstovai irgi norėjo gerai gyventi, tačiau tai pasiekti buvo kur kas sudėtingiau nei dabar. „Galimybės buvo kitos, o apsirūpinimas buvo labiau vertinamas. Kai sunkiai dirbti, užsidirbi ir susitaupai, įsigytą daiktą labiau vertini“, – sako R. Ališauskienė.
Vis dėlto sociologė pastebi, kad jaunoji karta dar nėra pasmerkta besaikiam vartojimui. Pasak jos, vyresniosios ir jaunosios kartos skirtumas yra tas, kad jaunuoliai ne tiek taupo, kiek tiesiog mažiau vartoja. Pastarajai kartai būdingos „žaliosios“ vertybės, siekis tausoti aplinką ir mažiau teršti. Pradedama atsisakyti perteklinio vartojimo, renkamasis minimalistinis gyvenimo būdas, sako R. Ališauskienė.
„Vyriausiųjų karta norėjo gerai gyventi, bet taupė, nes nežinojo, ar vėliau galės įsigyti būtiniausių dalykų. Vidurinė karta norėjo gerai gyventi čia ir dabar, nelabai rūpinosi, ką teks paaukoti, jiems nebuvo svarbu, kad tai skatina perteklinę gamybą ir teršia aplinką. Tuo tarpu jauniausiajai kartai būdingi ekologiniai taupaus gyvenimo motyvai“, – išskiria sociologė.
Taupyti vertė gyvenimas nepritekliuje
Iš Žemaitijos kilusi 76 m. amžiaus vilnietė portalui „Delfi“ sako taupyti išmokusi iš savo aplinkos. Pasak pašnekovės, lietuviai nuo senų senovės gyveno labai skurdžiai, dėl to buvo priversti taupyti – kitos išeities tiesiog nebuvo. Tik taupiai ir tvariai gyvenant buvo įmanoma prasimaitinti ir pragyventi.
„Aplinkui visi taip gyveno. Buvo pokario laikai, atlyginimų nebuvo, neleido dirbti. Tvarus gyvenimo būdas buvo vienintelis kelias. Viskas, ką valgydavome, buvo užauginama mūsų 50 arų sklypelyje“, – sako vilnietė Nijolė. Ji pasakoja augusi aplinkoje, kurioje niekas nebūdavo išmetama. Visą pieną šeimos nariai suvartodavo patys, o maisto atliekas suėsdavo gyvuliai. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje gyvenanti moteris sako besijaučianti kaip kitoje planetoje – jai itin sunku priprasti prie vartotojiškos kultūros eros.
„Gyvenu jau kitame laikotarpyje, bet mane iki šiol persekioja nuolatinio duonos nepritekliaus jausmas. Gink, Dieve, kad tik neišmesčiau nei trupinėlio duonos, nes tai yra baisi nuodėmė. Jei numesdavai duonos gabalėlį, turėdavai pakelti nuo žemės, atsiprašyti ir suvalgyti. O dabar, kai matau, kaip viskas yra metama lauk, man yra labai skaudu, negaliu prie to priprasti“, – kalba Nijolė.
Pradėjęs taupyti, negali sustoti
74 metų amžiaus telšiškis sako, kad gyvenant nuo algos iki algos netgi nėra poreikio taupyti: „Kadangi tėvai gyveno nepasiturinčiai, nebuvo tikslo taupyti. Kiek tų pinigų būdavo, tiek ir išleisdavo, biudžeto neskaičiuodavo.“
„Delfi“ kalbintas pašnekovas prisimena, kad taupyti išmoko sovietmečio laikais atsiradus išsimokėtinai prekybai. Tuomet atlyginimai buvo nedideli, daugelio prekių įsigyti nebuvo galimybės, todėl valstybė siūlė reikiamus daiktus įsigyti išsimokėtinai. „Net kostiumą galėdavai nusipirkti išsimokėtinai, jau nekalbant apie baldus, buitinę techniką“, – prisimena telšiškis.
„Kiekvieną mėnesį iš atlyginimo nuskaičiuodavo po 15–17 rublių, tai buvo panašu į šiuolaikinį kreditą. Tada susimąstydavai: jei šį mėnesį išsiverčiau be keliolikos rublių, vadinasi, galiu juos atsidėti. Ir atsidėdavai. Kai jau pradedi taupyti, tai tampa paskata taupyti dar daugiau. Jei kas mėnesį pervedu 15 rublių – galiu pervesti ir 20“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
Gyvena iš skolintų lėšų
„Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad savo būstus dažniausiai turi tik vyresni žmonės, o jaunimas yra arba daugeliui metų pririštas prie kredito įstaigų ir bankų, arba būstą nuomojasi. Pasak sociologės, ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje – ji yra pasaulinė.
„Kai atsirado galimybė gyventi iš paskolų, pirmieji mūsų regione ja naudotis ėmė estai. Lietuviai yra konservatyvesni, todėl skolintis pradėjo vėliau. Tačiau per pastaruosius 15–20 metų vartojimas iš skolintų lėšų jau tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Žinoma, tai labiau būdinga jaunesniems žmonėms, kurie tokioje ekonomikoje užaugo. Vyresnieji matė daug krizių, todėl yra linkę nepasitikėti bankais“, – sako R. Ališauskienė.
Tuo tarpu 74 m. amžiaus telšiškis mano, kad Lietuva artėja prie JAV lygio kapitalizmo: „Ten žmonės gyvena gerai, bet jų namai yra banko, automobiliai – banko, kelionės – banko. Palūkanos ten mažos, todėl jie nesuka sau galvos ir netaupo. Lietuvoje – tas pats. Mažai kas nori ir gali būstą ar automobilį pirkti iš savų pinigų.“
Jaunimas irgi taupo
Vis dėlto, pastebima tendencija, kad jaunoji karta taip pat pasižymi taupumu, galimai imdami pavyzdį iš senelių, galimai – veikiami ekologinių vertybių. Eglė Dovbyšienė, SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė akcentuoja, kad jaunoji karta vis atsakingiau ir tvariau planuoja savo finansus.
Šią vasarą SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, dauguma 18-25 m. jaunuolių (85 proc.) teigia planuojantys savo mėnesio išlaidas, o daugiau negu 100 eurų per mėnesį sutaupo beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų. Šios tendencijos išlieka panašios jau trečius metus iš eilės. Tiesa, šiemet didesnis skaičius jaunuolių sutaupo mažesnes sumas – daugiau negu pusė jaunuolių teigė per mėnesį sutaupantys nuo 20 iki 100 eurų. Taip pat sumažėjo netaupančių jaunuolių dalis – 18 proc. apklaustųjų teigė nesutaupantys nieko, kuomet pernai šis skaičius siekė 24 procentus.
Kalbant apie tendencijas, matomas iš atliekamų visų gyventojų, ne tik jaunimo, apklausų, daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti, įvardindami svarbiausias pandemijos pamokas. Tai patvirtina ir pandemijos metu augęs gyventojų indėlių portfelis.
„Pradėti atsakingai valdyti savo finansus niekada nėra per vėlu – jei neturite sukaupto finansinio rezervo, taupymas turėtų tapti atsakingu ilgalaikiu įpročiu, leisiančiu jaustis saugesniems ir labiau užtikrintiems savo ateitimi“, – pabrėžia E. Dovbyšienė.
Pirmasis žingsnis, norint tvariai valdyti asmeninius finansus, yra asmeninio biudžeto valdymo plano sudarymas. Šiame plane derėtų aiškiai nusimatyti, kiek pinigų privalote skirti būtinosioms išlaidoms, o kiek galite skirti taupymui. Itin svarbu įsivertinti, kokia suma turėtų atitekti pramogoms ar maloniems pirkiniams – taip bus lengviau apsisaugoti impulsyvaus pirkimo ir nepamatuoto išlaidavimo artėjant išpardavimų sezonui. Emocijos gali paveikti finansinius sprendimus, todėl planas padeda išvengti skylių asmeniniuose finansuose, sako SEB banko ekspertė.
Asmeniniai finansai turėtų būti tvarūs
Pasak E. Dovbyšienės, kiekvienas turime patys įsivertinti savo poreikius, tačiau yra ir keletas tvarių asmeninių finansų valdymo taisyklių. Viena esminių formulių: 50-30-20. Ji sako, kad 50 proc. savo pajamų gyventojas turėtų išleisti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas. Iš esmės, šias išlaidas sunkiausia sumažinti ir jų pasikeitimai yra tiesiogiai susiję su kasdiene gyvenimo kokybe. 30 proc. pajamų derėtų skirti laisvalaikiui, pramogoms, garderobo atsinaujinimui bei kitiems sunkiau prognozuojamiems pirkiniams. Taupymui ir atsakingam investavimui reikėtų skirti 20 procentų. Į šiuos 20 procentų patenka ir taupymas dideliems šeimos pirkiniams, iš esmės pagerinantiems buitį ar suteikiantiems kitos realios pridėtinės vertės.
„Šiandien daugelis jaučia spaudimą vartoti kuo daugiau ir kuo greičiau. Akivaizdu, kad prie to prisideda ir socialiniai tinklai, įvairios reklaminės kampanijos, suformuojantys „būtinybę turėti“ vieną ar kitą produktą. Tvarumas asmeniniuose finansuose savo esme reiškia gyvenimą pagal savo realias išgales, įsivertinant savo galimybes bei įsivardinant savo realius poreikius, o ne tenkinant įnorius. Strategiškai dėliodami savo pajamų ir išlaidų balansą galime sukaupti pakankamą finansų pagalvę, kuri, atsitikus nenumatytiems scenarijams, mus apsaugos nuo dar didesnio streso ar įsiskolinimų“, – sako pašnekovė.
Anot E. Dovbyšienės, kasdienybėje taikydami tvarius asmeninių finansų principus galime taupyti ne vien tam, kad būtų taupoma. Atsakingai tenkindami būtiniausius poreikius, sutaupome lėšų bei įgyjame galimybių kitiems savo siekiams, norams bei svajonėms išpildyti, pavyzdžiui, papildomoms studijoms, kelionėms, ilgai išliekantiems įspūdžiams. Planuodami, skirdami dėmesį savo išlaidoms ir pirkdami atidžiai, galite sėkmingai rūpintis ne tik aplinka ir artimaisiais, bet ir savo finansais bei pačiais savimi, sako SEB banko ekspertė.
