Visos elektrinės – iššluotos

Pastaruosius kelis mėnesius, elektros kainoms mušant rekordus, vis daugiau gyventojų ima svarstyti apie saulės elektrines. Individualių namų savininkai elektrą iš saulės gali pasigaminti tiesiog ant savo stogo, o daugiabučių namų gyventojai turi galimybę įsigyti nutolusią saulės elektrinę, kuri pagamins tiek elektros energijos, kiek buto savininkui reikia.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad saulės energijos poreikis išaugęs jau kelerius metus, o šiemet, kai elektros kaina ėmė sparčiai kilti, susidomėjusių saulės elektrinėmis dar labiau padaugėjo.

„Rugpjūtį elektros energija kainavo apie 4-5 kartus daugiau nei prieš metus ir tie elektros vartotojai, kurių elektros kaina pririšta prie rinkos kainos, jiems investicija į saulės elektrinės atsipirkimą trumpėjo 4-5 kartus.

Jeigu anksčiau saulės elektrinė žmogui atsipirkdavo per 8-9 metus, dabar 2-3 metus”, – laidoje „Delfi tema“ skaičiuoja M. Nagevičius.

Martynas Nagevičius

Jo teigimu, norinčiųjų įsigyti nutolusią saulės elektrinę yra rekordiškai daug, tam įtakos turi ir tai, kad valstybė remia tokią gyventojų iniciatyvą – Aplinkos ministerija yra skyrusi 20 mln. eurų kompensacijoms gyventojams, perkantiems nutolusias saulės elektrines.

Tačiau šiandien, čia ir dabar įsigyti ir jau naudotis nutolusios saulės elektrinės privalumais galimybių nėra – visos jos tiesiog iššluotos.

„Problema yra ta, kad trūksta saulės parkų. Neradau nė vienos laisvos nutolusios saulės elektrinės, kad būtų galima nusipirkti dar šiandien.

Iš esmės šiandien galima ją tik rezervuoti, stoti į eilę ir laukti, kol tie saulės parkai atsiras. Vystytojai nespėja vystyti saulės parkų tokiu greičiu, kokiu gyventojai nori jas įsigyti. Rinkoje tai didina nervingumą, žmogus nori jau šiandien taupyti, o jam žada saulės elektrinę žiemą ar pavasarį, jau po sunkios žiemos“, – paaiškina M. Nagevičius.

Trūksta tinkamų sklypų

Saulės energetikos bendrovės „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas sako, kad šiuo metu rinkoje nuotaikos įtemptos.

Verslas, anot jo, mato problemas, gyventojų susierzinimą dėl nutolusių saulės elektrinių trūkumo, bet mažai ką gali padaryti.

„Mes didžiausią butelio kakliuką matome dėl tinkamos žemės saulės parkų vystymui trūkumo. Tinkama žemė turi atitikti tam tikrus standartus, kad būtų galima vystyti saulės parkus, turi būti galimybė prisijungti prie elektros skirstymo tinklo.

Dabar turime tokią situaciją, kad elektros kainos šoko į aukštumas ir atsirado ekonominė logika ir prasmė vystyti komercinius projektus.

Kitaip tariant, statyti elektrines tam, kad elektra būtų parduodama rinkai, biržai, atsirado tokių investuotojų. Todėl visos saulės elektrinių galios, prijungimų skaičiai, pasak mūsų tinklo operatorių, rezervuotos.

Taip kad žemės sklypą, reikalingą saulės parkams arba saulės elektrinei ir vartotojams, ir verslui, rasti sudėtinga“, – paaiškina A. Karazinas ir priduria, kad net ir rezervuotų saulės elektrinių prijungimas gali vėluoti.

Mat, šiuo metu su problemomis ir išaugusiomis darbų apimtimis susiduria ir ESO, todėl įsigytos saulės elektrinės naudojimas gali atitolti dar dviem mėnesiais ar daugiau.

Andrius Karazinas

Pašnekovas tęsia, kad esant tokiam dideliam nutolusių saulės elektrinių parkų poreikiui, pakilo ir tokiam verslui tinkamos žemės kainos. Taip pat infliacijai paveikė projektų kainas.

„Jeigu pastatoma maža elektrinė, kaštai jos statybai yra iš esmės tokie patys, ar statytume 500 kW elektrinę, ar 5 kW elektrinę.

Tai vystyti mažų elektrinių ekonomiškai nebeapsimoka, todėl kai kurie verslai ima atšaukinėti tuos mažus projektus, parkus. Yra tokių, kurie didina kainas. Mes nusprendėme sukandus dantis ištverti ir kainų nekeisti, prisiimti išaugusius kaštus sau“, – apie problemas kalba saulės energetikos bendrovės vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu bendrovė naujų projektų nepradeda: „Plėtra yra sustabdyta, valdžios institucijos bando peržiūrėti, ar tinklo galios rezervacijos yra pagrįstos.

Tai šiandien nieko naujo pasiūlyti negalime, viskas rezervuota, papildomos galios nėra, bandome visais būdais kalbinti, kad tų galių atsirastų, tačiau kalbėti apie naujus projektus šiuo metu yra sudėtinga. Tikimės, kad kažkas pasikeis kelių metų laikotarpiu.“

Saulės parkai

Yra paruošę sprendimų

Pasiūlymų, kaip spręsti susidariusią keblią situaciją dėl nutolusių saulės elektrinių, yra.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius sako, kad pirmiausia reiktų surasti sprendimą dėl didžiųjų saulės parkų vystytojų.

„Situacija yra tokia, kad įstrigo ir didžiųjų saulės parkų vystytojai, ir mažesnių nutolusių saulės elektrinių projektų savininkai.

Stambieji vystytojai, kurie jungiasi prie perdavimo tinklo, jie yra sustabdyti įvedus tam tikrą gigavatų kvotą ir Vyriausybė dabar yra pavedusi Valstybinei energijos reguliavimo tarnybai nuspręsti, kuriems iš tų paraiškas pateikusių vystytojų leisti vystyti, pagal kokius kriterijus juos atsirinkti. Tad visų pirma reikia išspręsti tą „stovėjimo“ problemą: arba visiems didiesiems parkams leisti vystyti projektus, arba jų projektus atmesti ir leisti mažesniems statyti saulės parkus“, – sako pašnekovas.

Saulės parkas „Vytis (nuotr. UAB „Solet“)

Taip pat, jo teigimu, energetikos ministras jau pateikė savo pasiūlymą, kaip paspartinti ne tik saulės, bet ir vėjo energetikos parkų vystymą.

„Didesnius saulės ir vėjo energijos parkus kurie jungiasi prie perdavimo tinklo, padalinti gaminantiems vartotojams.

Iki šiol to daryti buvo negalima, iki šiol buvo galima tik tuos mažesnius parkus dalinti gaminantiems vartotojams.

Jeigu bus leista didžiuosius parkus padalinti, tada pasiūla padidės. Čia tik yra vienas dalykas: didelį parką pastatyti jau reikia ne metų, o 2-3 metų. Tai pasiūla iš didžiųjų parkų daugiabučių namų gyventojams atsirast tik maždaug po 2-3 metų“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)